Visuomeninės (bendro gyvenimo, buvimo kartu) taisyklės nustatomos:

● ne dėl to, kad visuomenės nariai turėtų pagal skirstytis (laikosi ar nesilaiko) ir kuo užsiimti (jų laikydamiesi);
● ne dėl to, kad visuomenės valdžios įstaigos turėtų kuo pateisinti savo egzistavimą ir kuo užsiimti (kurti taisykles ir prižiūrėti, kaip jų laikomasi);
● dėl to, kad visuomenė turėtų kuo daugiau naudos: kad kiekvienas visuomenės narys galėtų su(si)kurti kuo daugiau naudos kuo mažiau trukdydamas ją kurti(s) kitiems visuomenės nariams.

Taisyklės turi būti kuriamos ir veikti dėl naudos, ne dėl jų pačių.

Jeigu taisyklės teisingai nustatytos ir jų laikomasi, jos kuria visuomenei naudą.
Jeigu taisyklės neteisingai nustatytos arba jų nesilaikoma, jos daro visuomenei žalą.