Data: 2024-10-19.
Tądien rodžiau ir kitą tekstą su žodžiu „ačiū“ – https://www.facebook.com/gyvasstendas/posts/pfbid0n5UAjNBEAjRcppM8o2kcZc3B34tzfxisyKbVdHKeBN5CYAfcnfY92fRrEt7PRCuDl. Anas vienareikšmiškai pozityvus – taigi daugybė šypsenų ir iškeltų nykščių. O šita akcija, „Iš anksto ačiū tiems bendrapiliečiams rusams…“, man buvo buvo emociškai nelengva, įspūdžiai prieštaringi, iš karto įkišau juos į atminties archyvą ir ilgai nejudinau. Viename iš žemiau pateikiamų dialogų sakau „nėra labai smagu ir lengva stovėt čia. Įsivaizduojat kodėl?“ Iš vienos pusės – rūškanais veidais skaitantys ir be žodžių nueinantys (arba irzliai riktelėjantys „Герои лица не прячут!“) bendrapiliečiai rusai, kurie karštai laukia susijungimo su „rusiškuoju pasauliu“ ar bent flirtuoja su tokia galimybe. Iš kitos – „tikri lietuviai“, kurių smegenys automatiškai persijungia į atakos režimą perskaičius „russkij mir“ ir juo labiau „Lietuvos Respubliką (labai netobulą ir juokingą)“.
Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusijos imperializmas, puikiai apibūdinamas uniformos antsiuvo fraze „Нам нужен мир, желательно весь!“ („Mums reikia taikos / pasaulio, pageidautina viso!“), negali būti įveiktas be pačių rusų dalyvavimo – kad blogųjų rusų neįmanoma įveikti be gerųjų rusų, kaip ir neįmanoma užkalti Rusijos lentomis ir pamiršti. Labai noriu, kad Lietuvoje nustotume savus ir svetimus užmušinėti savo teisumu.
Video
Iš tiesų tai labiau audio – 20 minučių dialogų. Jie pateikiami chronologine tvarka, t. y. 1,5 val. trukmės įraše tiesiog palikti atrinkti fragmentai jų „nestumdant“.
Keli:
1:52
– ką čia darai?
– rodau tekstą
– o ką jis reiškia?
– skaitai rusiškai ir lietuviškai?
– jo
– perskaitei?
– …ir nesuprantu, ką tu čia bandai parodyt
– nieko nebandau įrodyt, aš tiesiog…
– tai ko užsislaptinęs veidą?
– o kodėl reikia rodyt?
– ką?
– o kodėl reikia rodyt?
– tai o kodėl bijai savo mintis išsakyt nesislėpdamas
– ne, bet tiesiog taip įdomiau – gal, jeigu stovėčiau su atidengtu veidu, nelabai kas ir skaitytų… žaidimo forma
– nelabai net pagaunu, kokias nesąmones parašęs…
– kodėl nesąmones…
– bet labai dviprasmiškai skamba
– nu…
– tuoj atvažiuos policija ir tave susems
– gerai. iškvietei?
– aš tai ne
– tai, man atrodo, pasirinktum ne tai, kas parašyta, ane?
– kaip?
– pasirinktum ne tai, kas parašyta? pasirinktum ne tai, kas parašyta čia?
– nu jeigu teisingai suprantu, kokią čia nesąmonę…
– nu tai kaip supranti? tai pasikalbam
– ne…
– galim kalbėtis
– …nekalbėsiu
– tai bet priėjai kalbėt
(6:11 pasakiau „čto russkij mir sdelal na Ukraine“ – netyčia)
8:36
– kaip čia galit paaiškint?
– nu o kaip suprantat?.. tikiuosi, kad mano pozicija yra gana aiški, kad aš nenoriu, kad įsiveržtų „rusų pasaulis“…
– jo, jo
– …ir aš tikiuosi, kad daug labai Lietuvos rusų pasirinks ne tą „rusų pasaulį“
– aa!
9:11
– ką čia reiškia tavo tekstas?
– ee, skaitot rusiškai?
– jo, skaitau, bet nesuprantu prasmės, iš tikrųjų, gali papasakot?
– ee, taip. lietuviškai irgi skaitot, aišku
– jo, skaitom
– nu tai skaitykim kartu
– bet tu…
– „iš anksto ačiū tiems“… nu mes suprantam, bet esmė kokia vis tiek?
– nu tai, ta prasme, kam jūs sakot „ačiū“? kam jūs sakot „ačiū“ paprastai gyvenime?
– nu, jeigu kas nors mums patinka
– taip. tai man patiks tie rusai – arba patiktų – tie rusai, kurie, jeigu įsiveržtų russkij mir, pasirinktų Lietuvą, o ne russkij mir.
– labai sudėtingai parašyta
– taip, bet, kita vertus, kai įdedi pastangų, tai tas… nu, daugiau verta… ta prasme, daugiau…
– [pauzė] nu OK. bet iš antro galo labai parašyta
– nu… bet taip įdomiau… aš galėjau parašyti lietuviškai arba rusiškai…
– ne ne… pati mintis taip sunkiai išdėstyta, nes…
– nežinau, man, aš, ta prasme…
– iš karto neina suprasti…
– aš dirbu su tekstai ir man tekstai, ta prasme, paklūsta, dėl to man sunku įsivaizduot, kaip, tarkim…
– jo jo, bet gal tu darai čia kažkokį eksperimentą…
– taip
– …nes reikia pagalvot…
– aišku, kad tai yra eksperimentas
– ką tu nori pasakyti
– taip, tai yra eksperimentas, ir, žinokit, nėra labai smagu ir lengva stovėt čia. įsivaizduojat kodėl? aš matau tuos žvilgsnius…
– žinok, aš ne be reikalo ir paklausiau, nes jeigu būtum sakęs antraip, tai aš gal būčiau irgi kitaip pasakęs
– ne, bet yra dar kita pusė. tai yra tie, reiškia, ta grupė, apie kurią mes kalbam, tai yra bendrapiliečiai rusai, kurie, nueina žiūrėdami…
– kurie yra russkij mir…
– kreivais žvilgsniais, taip… ir viena sako „geroi lica nepriatajut“. ta prasme, iš pradžių jai patiko, jinai šypsodamasi fotogra… aa.. gal iš tikrųjų jis labai dviprasmiškas ir žmonės iš pradžių pagalvoja, kad aš sakau priešingą… dalyką
– jo jo…
– mūsų pirma mintis buvo [nesuprantami žodžiai]
– taip, bet esmė, kad kai jie supranta, tie rusai, tai jie nėra laimingi
13:33
– o tu socialines valandas renki?..
– ką?
– socialines valandas renki?
– nu man truputį jau per vėlu… man truputį jau per vėlu rinkt socialines valandas. žinai, aš pabaigiau mokyklą prieš… tikriausiai tiek, kiek tau metų
18:32
– aš bandžiau perskaityt visą šitą, aš ir lietuviškai, ir rusiškai suprantu
– ai, tai turėtumėt suprast. gerai, aš galiu padėt sudėt viską į vietą
– aš sudėjau, bet… o čia kas [nesuprantamas žodis]
– nu o kaip Jūs suprantat
– nu, kaip supratau, kad, tipo, tie rusai, nu, pavyzdžiui, kaip aš, kurie gyvena Lietuvoj ir [nesuprantu]
– jūs pilietis Lietuvos?
– jo
– aa. tai, jo, tai iš esmės, Jums tada bus toksai, gali būt toksai momentas, kai Jums reikės pasirinkti
– nu, man nėra pasirinkimo, yra Lietuva
– nu tai aš Jums sakau ačiū [juokiuosi]
– OK, nėra už ką [juokiasi]
Nuotraukos
↑ Lietuviškai bendravusią, bet neabejotinai rusakalbę moterį plakatas rimtai sudirgino. Ji piktai klausinėjo, kodėl darau tai, ką darau, ir lygiai kaip 1:52 mergina gąsdino policija.
↑ Vėliavnešiai netrukus priėjo. Draugiškai pabendravome. (Įdomu, kad „negrynakraujų“ lietuvių nuošimtis ultrapatriotų gretose yra stebėtinai nemenkas – remiuosi ne konkrečiai šiuo susitikimu.)
Besišnekučiuojant prisistatė ir galimai įkaušęs kultūros veikėjas Antanas A. Jonynas. Kažkodėl nenustebau, kad jo dėmesys iš karto nukrypo į frazę „лабаи нетобулą ир юокингą“. Reiškė aktyvų nepasitenkinimą ja, bet iškart nurimo ir pasitraukė pavadintas vardu. Negebėjimą pripažinti savo (įskaitant ir savo valstybę) trūkumų laikau žalingiausia lietuviško charakterio savybe nr. 1 – http://50000.lt/svarbiausios-vidines-problemu-lietuvoje-priezastys. O Lietuvos didybė talpiai aprašyta šioje trumpoje istorijoje apie spygliuotos vielos pasienyje statybą – http://50000.lt/apie-karine-ir-ekonomine-galia-padauginta-is-politines-itakos-250225.
Tekstas
Tekstas, koks jis buvo rodomas: „Иš анксто ачиū тиемс бендрапилиеčиамс русамс, курие, эигу įсиверš русский мир, пасиринкс Лиетувос Республикą (лабаи нетобулą ир юокингą)“
Tekstas, koks jis būtų buvęs teisingas pagal rusų kalbos dėsnius: „Иš анксто ачю темс бендрапилеčямс русамс, куре, ейгу įсивярš русский мир, пасиринкс Лиетувос Республикą (лабэй нетобулą ир йокингą)“ / „Иш анксто ачю темс бендрапилечямс русамс, куре, ейгу исивярш русский мир, пасиринкс Лиетувос Республика (лабэй нетобула ир йокинга)“.
Teksto „vertimas“: „Iš anksto ačiū tiems bendrapiliečiams rusams, kurie, jeigu įsiverš russkij mir, pasirinks Lietuvos Respubliką (labai netobulą ir juokingą)“.
Po kelių dienų atsitiktinai išplaukė FB sraute.
2024-10-23
„Sunkiausias periodas lietuvių kalbai buvo 1864 – 1904 metai, kai, numalšinus sukilimą, Rusijos imperijos okupacinė administracija ėmėsi politinių priemonių surusinti lietuvius. Pirmasis žingsnis buvo 1864 m. Vilniaus generalgubernatoriaus M.Muravjovo nurodymas Vilniaus cenzūros komitetui lotyniškąją rašybą lietuvių raštijoje uždrausti ir pakeisti taip vadinama „graždanka“ ( kirilicos variantas). Vėliau, 1865 m., sekė dar griežtesnis M.Muravjovą pakeitusio K.Kaufmano aplinkraštis ne tik dėl knygų lotyniškais rašmenimis spausdinimo bet ir jų platinimo uždraudimo.
“Graždanka”, turėjusi pakeisti lietuvišką raidyną. Žemaitiškos – lietuviškos abėcėlės pavyzdys rusiškomis raidėmis. Fragmentai. Vilnius, 1864 m. LVIA, f. 1240, ap. 1, b. 205, l. 37 v. – 38. Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacija“
■
2024-10-27
„Living in Vilnius be like“
