„Europos tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra vienas didžiausių skirtumų tarp turtingųjų ir vargšų. Negana to, naudojame Vakarų Europą pranokstančius prabangos ženklus, kurie visiškai neadekvatūs bendrajam mūsų pragyvenimo lygiui.“
„prabangos ženklai kelia įtampą visuomenėje. <...> Pasirodo, kuo didesnis skirtumas, tuo didesnės socialinės problemos šalyje. <...> kur skirtumai didžiausi, susikuria tokia įtampa visuomenėje, kuri prasiveržia didžiausiais kalinčių žmonių, abortų, savižudybių, paauglių nėštumo ir kitais neigiamais skaičiais. Dėl to ir Lietuva Europoje pirmauja savižudybių, kalinčių žmonių, vaikų, esančių globos namuose, žūstančiųjų keliuose ir kitose skaudžiose srityse.“
„Mes dažnai net nesuvokiame, kokią visuomeninę žalą darome demonstruodami ar neatsargiai elgdamiesi su prabangos ženklais. Tai gali vykti tik išsiskaidžiusioje, mažai bendruoju gėriu besirūpinančioje visuomenėje.“
„Sociologai įvardija du būdus, kaip vystosi ryšiai visuomeninėje. Pirmasis yra „tinklinis“, kai susisiejame dėl bendrųjų reikalų, tampančių mūsų visuomenės pagrindu, o antrasis – „branduolinis“, kai pagrindinis saitas yra natūralus šeimyninis ryšis. Mąstant apie Lietuvą daugeliu atveju matyti, kad per 25 nepriklausomybės metus buvome linkę susitelkti į savo šeimą ir artimąją aplinką, o visuomeniniai tarpusavio saitai yra labai trapūs. Lietuva labiau vystosi „branduoliniu“ keliu. Didžiulė migracijos banga yra viena iš to pasekmių, parodanti mūsų netikėjimą, kad galime išspręsti krizę veikdami kartu. Kitaip tariant, žmogus galvoja, kad norėdamas išgyventi turi suktis pats su savo šeimos nariais.“
„Ji sakė žinanti, kad panašaus likimo žmonių vis daugėja, ir nenorinti šioje situacijoje kapstytis viena, tad pasiūlė suburti savitarpio pagalbos grupę.“
„Daugelis žmonių atsistojo ant kojų vien todėl, kad kažkas skyrė savo laiką, išklausė, palydėjo kančioje. Pati giliausia skurdo šaknis yra sužeistas žmogaus vaizdas apie save. Jis jaučiasi menkavertis, niekam tikęs. Tam, kad keistųsi tokio žmogaus požiūris į save, jis turi patirti, kad gali būti mylimas, kad yra vertingas. Visa tai suteikia nuoširdūs ir dosnūs ilgalaikiai santykiai.“
„Carito komanda, dirbanti su nuteistaisiais, pateikė pavyzdį, kaip siunčia išėjusius iš kalėjimo žmones į „Betaniją“ pavalgyti. Jie galėtų siųsti sakydami: „štai talonas, eik ir pavalgyk“ arba „Betanijoje“ reikalingi savanoriai. Ten besidarbuodamas galėsi pavalgyti kartu su kitais savanoriais“. Tai jau visiškai kitoks pasiūlymas, pakeliantis žmogaus orumą. Antruoju atveju kreipiamės į jį ne kaip į alkaną neįgalų žmogų, bet kaip į galintį, tik šiuo metu neturintį ko valgyti.“