2025-02-07
„Antras skaudulys yra VISOS LIETUVOS VALSTYBINĖS ĮSTAIGOS. Esame gavę paramos iš kelių Lietuvos mokyklų ir darželių… Kur jūs savivaldybių administracijos? Valstybinės įmonės? Įstaigos? Bibliotekos? Turizmo informacijos centrai? Apskričių administracijos? Ligoninės? Ministerijos? Asignavimų valdytojai ir visi kiti? Suprantame, kad aukojant (tiksliau nurašant) įrangą jums reikia pažymos apie įrangos sunaikinimą iš EMP ir kitų įmonių, turinčių licencijas išrašyti pažymas (pabrėžiame, leidimus rašyti pažymas, o ne naikinti įrangą)… Ar tikite, kad jūsų įranga yra sunaikinta? Jūs tikite, nes esate gavę pažymą. Ar operatyvinė kompiuterių atmintis yra sunaikinta? Ne, ji perparduodama. Ar jūsų kietieji diskai trinami ir naikinami? Įsitikinę, kad taip yra? Matėte realiai? Stovėjote už nugaros ar tik laukėte pasirašytos pažymos? Kodėl reikia naikinti ir traiškyti monitorius? Switchus? Hub’us? UPS’us, multifunkcinius aparatus, printerius, skanerius, laidus, kabelius ir telefonus? Kokius duomenis juose laikote? Labai lengva nusiųsti, priduoti, gauti pažymą ir ja prisidengti. Daug sudėtingiau, kai tikrai nori atiduoti ir supranti, kad reikia eiti į pilkąją zoną. Turime ir jums sprendimų. Ne visai legalių, bet visiškai pateisinamų. Nes jei valstybė neturi mechanizmo, kaip efektyviai antrą kartą panaudoti turtą (o ne jį sunaikinti), tai mes jį rasime. Tiek vardan mūsų, tiek vardan Ukrainos. Ir su mintimi, kad jūsų išmesta įranga gyvens antra gyvenimą. Netikite? Susisiekite su mumis. Privačiai. Bet neišmeskite įrangos už “dirbtines pažymas”. Kas tinka prastam valdininkui, netinka geram valstybininkui. Būkite jais.
Ar bandėme ką nors daryti tuo klausimu? Taip, bandėme. Kreipėmės į LR Aplinkos ministeriją, Aplinkos Apsaugos departamentą, politikus, viceministrus ir dar ir daug tų, kurie priima sprendimus. Arba nepriima jų. Arba nenori priimti. Arba nenori prisiimti atsakomybės. Nulis reakcijos, nulis rezultato, nulis iniciatyvos, nulis pastangų. Akimis palydime, kaip įranga atiduodama kabutėse sunaikinimui. Bet tokia matyt yra patogaus demokratiško gyvenimo kaina, kai daiktai nėra tavo nuosavybė ir kai lengva ranka gali nurašyti tai, už ką pačiam neskauda asmeniškai, nes ne pats pirkai ir ne už savus. Svarbu, kad gali prisidengti pažyma, kad įranga atiduota sunaikinimui. Nebūkite „čekistai“, būkite proaktyvūs, o mes padėsime jums tokiais būti. Ir niekam nesakysime, ir niekam neskelbsime. Pažeisite esamas tvarkas ir procedūras, bet nešvaistysite valstybės turto, kurio švaistymas užprogramuotas įstatymais ir įvairiais apribojimais.“
Komentaras
„Dėl valstybinių/biudžetinių įstaigų tai karo pradžioje teko vienoje tokioje dirbti ir prisidėti prie proceso. Pradžioje buvo labai daug noro ir iniciatyvos. Pats pagrinde prisidėjau iš techinės pusės, patikrinimas, ištrynimas, parengimas. Bet tai buvo lengvoji dalis. Problemos prasidėjo kai priėjom prie popierinės, teisinės dalies. Įranga senesnė, nenaudojama, nebereikalinga, keliautų į aukcioną, o vėliau į EMP, tačiau ji priklauso biudžetinei organizacijai ir turi būti tvarkingai pagal visą biurokratija pripažinta netinkama ir perduota. Tačiau procedūros visiškai nepritaikytos perdavimui į kitą biudžetinę organizaciją, o ką jau kalbėt apie kitą valstybę. Vyksta susirašinėjimas su Ukrainos institucijom, LT vyriausybė daro neeilinius sprendimus, inicijuoja, nurodo ir tik tada prasideda judesys toj biudžetinei organizacijoj. Tada paaiškėja, kad reik dar užpildyti kalnus visokių popierių, važtaraščių, aprašų, muitinės dok., reik aprašyti keliom kalbom. Toliau reik suformuoti paletes, su pakuoti. Tada prasideda logistiniai klausimai, kas nuveš?? Niekas neturi furos. Na bet rezultate išsiuntėm, pasiekė tikslą ir toliau dirba, vykdo savo funkciją.
Po to dar ruošėm antrą rinkinį, bet deja išėjau iš ten ir iniciatyvos nebeliko, niekam tai buvo nebeįdomu ir nežinau kuo baigėsi tai įrangai, kurią buvom suruošę 😢“