2024-10-23
„plem ar as ka tik skaiciau, kaip savivaldybe irengs +100 kameru kovai su graficiais?
o dabar —
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2390280/po-skaudziu-istoriju-klausimu-lavina-kodel-vilniaus-tiltu-nestebi-vaizdo-kameros
tai as nesu uz tiltu stebejima, bet LOGIKA“
2024-10-17
„Maryja Šupa. Penki pastebėjimai apie Vilniaus karą su grafičiais
Kai turi vieną žymeklį, gali apipiešti viską pasaulyje, išskyrus jį patį. Kai turi du žymeklius, gali apipiešti viską pasaulyje. A. M.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, savivaldybės pranešimuose spaudai, feisbuko grupėse ir nutrintuose miesto baruose vyksta pokalbiai apie naujai seniai diegiamą miesto politiką – nulinę toleranciją grafičiams. Apie ją kalba ekspertai ir mėgėjai, nuomonių formuotojai ir deformuotojai, sovietmečio konformistai ir nepriklausomybės karta. Kalba tie, kas dažo ant sienų (legaliai, nelegaliai arba kaip „rangovai“), tie, kas juos stebi, ir tie, kas jų niekada nėra matę. Klausantis diskusijų, kyla penki esminiai pastebėjimai apie sprendimo logiką ir pasekmes.
1. Į ką gi yra nusitaikiusi Vilniaus miesto savivaldybės nulinės tolerancijos politika? Didelė dalis „tagus“ braižančių žmonių priklauso grupei, kuriai niekas neatstovauja. Ji yra negirdima, nematoma, nerandanti autentiško ryšio su šeimos, mokyklos, popkultūros aplinka. Miesto sienos, tarpuvartės, apleisti pastatai tampa terpe, kurioje ši grupė gali išsikovoti kąsnį komunikacinės erdvės.
„Tagas“ – tai galimybė jiems garsiai pasakyti „Aš esu, aš egzistuoju“ ir būti išgirstiems bei pamatytiems kitų tokių pačių. Kai nėra galimybės įsilieti į dominuojančią kultūrą, žmonės kuria alternatyvias vertybines sistemas ir bendravimo priemones. „Tagai“, grafičiai ir nelegalus miesto menas yra taip pat svarbūs kaip kolektyvinė rezistencija komercializuotai, vartotojiškai, tik privilegijuotoms grupėms pritaikytai miesto aplinkai. Tie, kas negali susimokėti, nori turėti tokią pačią teisę į miestą kaip reklamos užsakovai.
2. Karo paskelbimas reiškia karą – konfliktą, kurį eskaluoja abi pusės. Naivu tikėtis, kad agresyvūs savivaldybės veiksmai „sprendžia“ grafičių problemą. Jie sukelia tokį patį agresyvų atoveiksmį – ką jau įrodė Užupio autobusiukas, panaudotas kaip „tagų“ drobė („tagai“ ant viešojo transporto Vilniuje yra itin reti ir nebūdingi). Jeigu tikslas – iš tikrųjų spręsti grafičių problemą, skelbti reikia ne karą, o paliaubas – kalbėtis, aiškintis motyvus, vienur nubrėžti aiškias ribas, kitur jas atleisti.
Pavyzdžiui: „aptaguokite“ kiek norite šiukšlių konteinerių ir apleistų pastatų, kuriais savininkai nesirūpina dešimtmečius, bet nelieskite bažnyčių, ministerijų ir požeminių perėjų, tebūnie už tai griežtai baudžiama („tagai“ ant bažnyčių Vilniuje taip pat yra itin reti ir nebūdingi). Aiškios ribos turėtų būti tokio mastelio, kurį iš tiesų įmanoma nebrangiai prižiūrėti ir kontroliuoti.
3. Savivaldybė ir nulinės tolerancijos ideologai išsako susirūpinimą dėl estetikos ir privačios nuosavybės. Šis susirūpinimas yra veidmainiškas. Pirma, dėl to, kad nelegalios komunikacijos miesto erdvėse yra daug daugiau negu „tagai“. Tai ir politinės agitacijos plakatai, pakabinti ant tvorų ir laiptinių, ir prie stulpų priklijuoti skelbimai apie dingusius kačiukus bei šuniukus (galite įsitikinti paskaitę Vilniaus miesto švaros ir tvarkymo taisykles).
Skelbiant nulinę toleranciją, nuoseklu būtų vienodai persekioti visas tokios komunikacijos formas ir skelbti iki absurdo karus su politinėmis partijomis, festivalių organizatoriais ir gyvūnus laikančiomis šeimomis. Antra, miesto estetika Vilniaus mieste šiuo metu daug kur nėra instagraminė. Aptrupėję fasadai ir užkalti langai, kvadratais užpiešti ir prasišviečiantys grafičiai estetiškai grūdasi tame pačiame stalčiuje kaip „tagai“.
Grafičius savivaldybei dažniausiai skundžia gyventojai, kurie savo kieme nepakelia šiukšlės, nepasodina gėlės ir nepataiso klibančio lietvamzdžio. Savo skundais jie išreiškia ne susirūpinimą aplinka, o poreikį pademonstruoti galią. Per tarpininkus, kad nekainuotų.
4. Sudaužytų langų teorija nėra tyrimais paremta mokslinė teorija. Tai frazė iš laikraščio publikacijos, kuri išpopuliarėjo JAV teisėsaugos institucijose ir realiais moksliniais tyrimais yra seniai paneigta. Jeigu reikia tyrimų sąrašo – prašom kreiptis.
5. Užtat dabartinė savivaldybės komunikacija tobulai atspindi klasikines, visuose vadovėliuose aprašomas medijų kriminologijos teorijas. Pastarosiomis savaitėmis tiražuojamos antraštės skelbia apie grafičių naikinimą, taip pat apie paauglių „gaujas“ ant sporto rūmų (tai turėjo neigti tiek policija, tiek kolegos kriminologai), vėl ir vėl nusitaikant į tą pačią nugalintą, niekieno neatstovaujamą grupę. Atpirkimo ožio, liaudies velnio paskyrimas ir moralinės panikos kėlimas paprastai yra taktika, kuria nukreipiamas dėmesys nuo realių, didelį poveikį turinčių problemų.
Atviras klausimas miesto gyventojams: kas gi tai yra? Absurdiškai planuojami ir vykdomi gatvių remontai, Naujamiesčio tankinimas pagal specifinius verslo interesus ar įšalusi „ambicingų“ projektų stagnacija (khem khem, Sporto rūmai? Tauro kalnas? Nacionalinis stadionas?). Paauglių „tagerių“ gaudymas dronais ir aukščiausios raiškos kameromis (tikriausiai dar tiktų pervažiuoti juos visus Zuoko tanku) atrodo kaip desperatiškas salto. Suaugę dėdės ir dėdienės jaučia, kad pralaimi ilgalaikio planavimo pokerį, ir bando atsigroti ant paauglių, kurių niekas negins. Kodėl ir kam tai atrodo adekvatu bei pageidaujama?“
2024-10-12
„„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.“
Nuo 16:40.
„Vilniaus miesto savivaldybė už 15 tūkstančių eurų nusisamdė privatų detektyvą. Jam nieko sekti neteks – tereikės rūpintis Bernardinų gatvės saugumu. Tiesa, už 15 tūkstančių eurų ši gatvė nebus stebima visą laiką, tik keturis kartus per savaitę po kelias valandas.“
„Vilniaus Savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas atskleidė, kam Vilniui prireikė privataus detektyvo ir kodėl saugos būtent Bernardinų gatvę.“
„Visų pirma, miestas atsakingas už saugumą ir už viešosios tvarkos pažeidimus. Tam tikriems pažeidimams pasitelkėme ir išorės pagalbą. Natūralu, kad ne viską gali atlikti viešosios tvarkos pareigūnai, policijos pareigūnai. Tam tikriems pažeidimams, tam tikrai papildomai stebėsenai, kaip pilotinį projektą, išmėginome detektyvo paslaugas. Spalio mėnesį sutartis pasibaigs, žiūrėsime rezultatus ir galvosime, ar verta ilgalaikėje perspektyvoje pratęsti.“
„Bet mintis yra labai paprasta, turime nustatyti tam tikrų pažeidimų kritinius taškus ir jau su ta perduota informacija, mes, kaip miestas, galėsime žiūrėti, kur įrengti papildomas kameras, kur prevenciškai užtikrinti tam tikrus pažeidimus. Galiausiai, tuos pačius sienų tepliotojus, kurie gadina privatų turtą, yra didesnė galimybė pagauti.“
„– Kiek teko domėtis detektyvas ne visą parą stebi tą gatvę, o tik kelias valandas per dieną, kelis kartus per savaitę. Ar ne per brangu 15 tūkstančių eurų mėnesiui?
– Reikia suprasti, kad dirba ne vienas žmogus. Mums labiausiai aktualu yra vakarai ir naktys nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, kada matome didžiausią pažeidimų poveikį. Ir reikia suprasti, kad saugumas yra neįkainojamas dalykas.“
„Lygiai taip pat ir savivaldybės darbuotojų atlyginimai juk nemaži, ir policijos pareigūnų pajėgos kainuoja. Bet reikia suprasti, kad būtų daug liūdniau, jeigu mieste jaustumėmės nesaugūs.“
„– Ką gali detektyvas, ko negali policija, ko negali saugumo skyrius?
– Reiktų, gal kitaip formuluoti, mes visada esam linkę pirkti paslaugas iš išorės, jeigu kažkas gali atlikti tą patį, ką gali atlikti policijos pareigūnas ar viešosios tvarkos skyrius, nes yra labai daug dalykų, kurių kiti žmonės negali atlikti, ką gali atlikti tik pareigūnai ir tik viešosios tvarkos pareigūnai. Tai kadangi miestas yra didelis, pareigūnų trūkumas, nors ir mažėjantis, bet Vilniuje vis dar yra jaučiamas, reikia suprasti, kad tie viešosios tvarkos pažeidimai, kurie turi įtakos saugumui ir saugumo jausmui, jie nebūtinai yra priskiriami prie A-B kategorijos, jie yra gal daugiau C-D kategorijos, tiek policijos pajėgose, tiek ir pas mus. Tad į tuos tokius mažiau svarbius įvykius mes ir pasitelkiam išorės pajėgas, kurios mums gali padėti.“
„– O, kodėl būtent Bernardinų gatvė? Atrodo tokia rami gatvelė, viskas ten ramu.
– Tai duok Dieve, kad ji ir liktų rami.
– Kodėl būtent tą gatvę išsirinkote iš daugybės gatvių Vilniuje?
– Yra tam tikras gatvių tinklas. Pasižiūrėjome, kur yra daromi tam tikri viešosios tvarkos pažeidimai, kur vandalai mėgsta privatų turtą nuniokoti. Jau čia mūsų specialistai parinko tą gatvę. Bet faktas, kad pradedam nuo senamiesčio, žiūrėsim, gal iš tiesų pamatysim, kad didelės naudos neturime ir tą projektą nutrauksime. O gal rezultatai bus tokie, kad mes kaip tik jį darysim ilgalaikį ir kitas miesto teritorijas plėsime. Kol kas tai rezultatų duoda, turime ir keletą pagautų peckiotojų.“
„– Tai šis detektyvas už 15 tūkstančių eurų padės kovai su grafičiais?
– Ne tik, tai yra bendra viešojo saugumo, viešosios tvarkos situacija mieste. Nėra taip, kad detektyvas dirba tik su viena tema, ir jeigu mato, kad kažkas kito blogai vyksta, sako, ne, mes nepadėsime. Taip nėra. Į tai įeina ir grafičiai, bet į tai įeina ir daugiau dalykų. Tik reikia suprasti, kad mes dirbame su įmone. Tai nėra vienas žmogus su skrybėle ir cigaru, ir monokliu, kuris eina ir ieško kažkokių pėdsakų.“
https://lnk.lt/straipsniai/politika/278091
2024-10-09
„Grafičiai ir socialinis bukumas šiandieniniame Vilniuje!
Vilniaus meras inicijuoja kriminalizavimo retorika grįsta kampaniją (skiriami n mln. Eur) prieš grafičius įskaitant patiltes ir legalias vietas. Paradoksaliai tokios pastangos tik paskatins jų gausėjimą, taps tuščiu pinigų švaistymu ir sukels visuomenės supriešinimą.
Bet kuriam demokratiškam miestui yra svarbios įvairialypės, heterogeniškos erdvės, kurios naudojamos skirtingų socialinių grupių ir subkultūrų. Tokiose vietose gatvės menas perteikia politinę bei kultūrinę kritiką, tarnauja kaip atsvara bei balansas bet kokioms homogenizavimo formoms.
Vietoj to, kad ieškotų dialogo formų, deja, Vilniaus meras krypsta į totalitariniams režimams būdingus metodus – viešųjų erdvių sterilizavimą, stebėjimo kamerų statymą, baudimą, gaudymą ir perdėtą kriminalizavimą. Visa tai sukelia viso labo „slaptą pasipriešinimą“ (žr. antropologą J. Scott „Weapons of the weak“,) kuris yra iš esmės neįveikiamas prievartos keliu.
Dalinuose VDA studentų inicijuotu raštu, kurį palaikiau.“
↓
„Dėl kūrybinės raiškos apribojimų Vilniaus mieste
2024-10-08, Vilnius
Norime išreikšti susirūpinimą dėl Vilniaus miesto atvirumo kūrybinei raiškai mažėjimo. Šį kreipimąsi paskatino 2024 m. vieši savivaldybės ir mero pranešimai apie kovą su grafičių piešėjais ir naujos grafičių politikos formavimą. Komunikuojama, kad bus orientuojamasi į grafičių ir legalių vietų jiems naikinimą, įtraukiant policiją, investuojant į stebėjimo kameras. Tai nėra subalansuota grafičių politika, o veikiau iš galios pozicijų miestui primetama „valymo“ strategija. Manome, kad mieste turi būti palikta vietos saviraiškos laisvei ir neformaliai, spontaniškai kūrybai gimti, vystytis bei plėtotis.
Suprantame būtinybę užtikrinti viešąją tvarką, tačiau miestas nėra vien tik nuosavybė, infrastruktūra ir iš anksto suplanuota tvarka. Vilnius istoriškai yra miestas, kuriame puoselėta kūrybinė raiška, o menininkai nuolat reaguoja į politinius ir socialinius kontekstus. Pavyzdžiui, 1990-ųjų nepriklausomybės laikotarpiu miesto sienos tapo kūrybos erdve. Grafičiai ir sienų tapybos darbai buvo laisvės, tapatybės ir pilietinio įsitraukimo simboliais, parodžiusiais, kad gatvės menas nėra chaosas, bet kultūrinis indėlis.
Per pastaruosius metus grafičių ir gatvės menininkai išreiškė paramą Ukrainai tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose buvo sukurti kūriniai, simbolizuojantys solidarumą su Ukraina, kviečiantys nutraukti karą ir stiprinantys visuomenės moralę. Šie kūriniai ne tik atspindi visuomenės nuotaikas, bet ir sujungia bendruomenes bendro tikslo vardan, įkvepia veikti ir solidarizuotis.
Norime atkreipti dėmesį į pasaulinės grafičių scenos pavyzdžius: daugybė žymių menininkų1 pradėjo kaip nelegalūs grafičių piešėjai, o vėliau buvo pripažinti tarptautiniu mastu, jų darbai pradėti eksponuojami didžiosiose galerijose, tokiose kaip MoMA, Tate Modern ir pan. Grafičiai yra „įsigėrę“ į įvairias kitas disciplinas: grafinį ir mados dizainą, spektaklius, instaliacijas ir t.t. Gatvės menas apskritai turėjo reikšmingą įtaką ne vienam garsiam meno judėjimui ir srovei, pavyzdžiui, Popmenui, Neo-ekspresionizmui, taip pat Post-graffiti judėjimui bei Šiuolaikiniam menui. Taigi, gatvės menas nėra tik vandalizmas – tai vertingas kultūrinis indėlis, kuris turėtų būti ne beatodairiškai naikinamas, o subtiliai ir kryptingai reguliuojamas, gerieji pavyzdžiai – skatinami.
Pertekliniai ribojimai sukelia kūrybos varžymą ir netgi diskriminaciją, ypač jauniems kūrėjams. Pavyzdžiui, nepilnamečiai, kurie gali būti talentingi menininkai, susiduria su sudėtingomis procedūromis, leidimais ir formalumais, kurie varžo jų kūrybiškumą. Miestas turėtų būti atviras ne tik oficialiai patvirtintoms iniciatyvoms, bet ir suteikti erdvę spontaniškai kūrybai, idėjoms, kurios neprieštarauja proporcingiems ir pagrįstiems draudimams bei esminiams viešosios tvarkos principams.
Siūlome miesto politikoje orientuotis ne į grafičių valymo tempų ir apimčių didinimą, bet organizuoti viešas dirbtuves, diskusijas su menininkais, bendradarbiauti su meno mokyklomis – taip būtų kuriama dialogo ir supratimo kultūra. Pavyzdžiui, savivalda galėtų pristatyti geruosius pavyzdžius ir viešinti nerašytus grafičių menininkų bendruomenės etikos principus, kurie priimtini ir miesto valdžiai, prisidėti prie jų laikymosi užtikrinimo.
Legalios piešimo vietos – puikus laisvos erdvės kūrybai suteikimo mieste pavyzdys su daugybe privalumų. Pirma, jos siūlo piešėjams saugią erdvę praktikuoti technikas ir eksperimentuoti be baimės dėl teisinių pasekmių, leidžia menininkams tobulėti. Antra, legalios vietos padeda didinti matomumą ir pripažinimą, nes kūriniai tampa prieinami platesnei auditorijai – tai skatina atsiliepimus ir palaiko jaunų menininkų augimą. Be to, šiose erdvėse menininkai jaučiasi laisvesni, gali dirbti su didesniais ir sudėtingesniais projektais, nesibaimindami, kad jų darbai bus greitai pašalinti. Taip pat legalios piešimo vietos skatina bendruomenės bendradarbiavimą, nes čia menininkai gali dalintis patirtimi, idėjomis ir net dirbti kartu. Galiausiai, jos prisideda prie pozityvesnio grafičių įvaizdžio formavimo, parodydamos gatvės meną kaip vertingą kultūrinį reiškinį. Todėl legalių grafičių vietų įvardijimą „nepasiteisinusiomis“ ir jų naikinimo iniciatyvą vertiname labai neigiamai kaip skubotą ir atliktą neįsiklausius į suinteresuotas puses.
Daugelyje pasaulio miestų grafičiai tapo turistų traukos objektu, prisideda prie miesto tarptautinio kultūrinio įvaizdžio. Vilnius taip pat galėtų išnaudoti šį potencialą. Gatvės menas ne tik telkia vietos bendruomenes, bet ir gali padidinti miesto ekonominį augimą, pritraukti turistus ir investicijas.
Absoliutūs draudimai ir kūrinių masinis naikinimas neigia visą grafičių kūrėjų bendruomenę ir jos narių kūrybą – toks kelias nėra tinkamas laisvai demokratiškai sostinei. Tai netvarus, neefektyvus ir itin brangus realybės neigimas, stumiantis miestiečius-kūrėjus į paraštes, gilinantis susipriešinimą.
Todėl kviečiame Vilniaus miesto merą, kitus politikus ir tarnautojus peržiūrėti miesto poziciją dėl grafičių politikos ir skirti daugiau dėmesio kūrybinei bendruomenei, plėsti akiratį ir stiprinti dialogą su menininkais, ieškoti pusiausvyros tarp viešosios tvarkos ir kūrybinės laisvės. Tai būtų labai prasminga, nes gatvės menas yra vertingas ir dėmesio vertas mūsų kultūrinės tapatybės elementas.
———-
1 Jean-Michel Basquiat, Banksy, Shepard Fairey, RETNA – Marquis Lewis, Keith Haring, Swoon – Caledonia Curry, Lady Pink – Sandra Fabara, Miss Van – Vanessa Alice Bensimon, Faith47 (Faith XLVII) ir eilė kitų.
Pagarbiai,
Vilniaus dailės akademijos Studentų atstovybės vardu
Prezidentė Roberta Alksnytė
Prie kreipimosi jungiasi ir palaikymą reiškia:
Dr. Algirdas Gataveckas
Doc. Remigijus Gataveckas
Doc. dr. Laima Kreivytė
Prof. dr. Vytautas Michelkevičius
Doc. Algimantas Kensminas
Doc. dr. Vygintas Orlovas
Dr. Julija Fomina
Dr. Aušra Trakšelytė
Dr. Jurijus Dobriakovas
Dr. Jekaterina Lavrinec
Dr. Veronika Urbonaitė-Barkauskienė
Doc. dr. Gvidas Slah
Prof. dr. Donatas Brandišauskas
Doc. dr. Gintautas Mažeikis
Julius Narkūnas“
+
2024-09-26
„Kas atsakingas už pastatų fasadinę dalį? Nuotraukose matyti Stoties rajonas, Gėlių ir Sodų gatvės. Apgriuvę fasadai, nukritę balkonai… Atrodo tikrai labai klaikiai. 🙁“
https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/1040661884041498
+
Iš 2024-09-24 mero Valdo Benkunsko FB įrašo ↓:
„Norime, kad miestas būtų švarus ir saugus visiems – rūpinamės tuo tiek miesto centre, tiek labiau nutolusiuose rajonuose.“
Iš 2024-09-23 savivaldybės pranešimo ↓:
„Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad grafičiais apipaišytose teritorijose mažėja nekilnojamojo turto vertė. Taip pat gyventojai įvardija, kad keliaudami pro tokias erdves nesijaučia saugūs. Remiantis kriminologo George L. Kelling’o ir politologo James Q. Wilson’o sukurta „Išdaužtų langų“ teorija, matomi netvarkos ir netinkamo elgesio aplinkoje požymiai skatina tęsti tokį elgesį, kuris gali nuvesti ir į sunkius nusikaltimus.“
Iš 2024-08-23 LRT publikacijos apie mero Valdo Benkunsko pranešimą ↓:
„Tikslas yra aiškus, sakė jis [Valdas Benkunskas], nes jei miestas investuoja į infrastruktūrą ir miesto estetiką, negalima leisti vandalams žmogiškųjų ir finansinių išteklių paversti niekais.“
2024-09-26
Iš 2024-09-23 ↓ savivaldybės pranešimo: „„Pagrindinis teiginys, kuriuo grindžiamos šios kertinės kryptys, yra tai, kad visi grafičiai, legalūs ar nelegalūs, yra vartai į sunkesnį nusikalstamumą, todėl su jais reikia kovoti visomis būtiniausiomis priemonėmis“, – teigiama Suomijos Tampere universiteto socialinių mokslų daktarės Malin Fransberg disertacijoje apie Helsinkio grafičių subkultūrą.“
Minėtoje disertacijoje dar rašoma, kad…
„Helsinki experienced significant change in its policy against graffiti and street art, shifting from a strict zero tolerance policy (1998–2008) to celebrating urban arts, which are now consumed through different institutions and municipal-led youth work. The “Stop graffiti” –project (1998 – 2008) was led by the municipal Urban Environment Division, the state owned train company ‘VR’ and private security companies, such as ‘Finnish Protection Service’ (FPS). Similar to other Nordic countries, the zero tolerance policy was built on the belief of that legal graffiti and street art will work as a gateway to illegal art and vandalism, and eventually more serious crime among the youth (Høigård 2007; Kimwall 2014; Koskela 2009). Since the policy change in 2008 the Youth Department of Helsinki has actively developed youth work focusing on graffiti and street art through authorised walls, workshops and online-work.“
„In 2012, the last known Nordic anti-graffiti conference was held in Copenhagen. That this was the final conference appeared due to a general decline in the support of zero tolerance politics in the cities of Copenhagen, Oslo, and Helsinki<...>. Two years later, in 2014, Stockholm became the last capital to resign its zero-tolerance strategy“
Disertacija laisvai prieinama čia: https://trepo.tuni.fi/bitstream/handle/10024/130296/978-952-03-1914-4.pdf?sequence=2&isAllowed=y.
2024-09-24
„Girdžiu skirtingų nuomonių dėl naujos grafičių politikos Vilniuje, tad dar kartą pasidalinsiu – nuo ko pradedame ir ko siekiame.
Pastaruosius kelerius metus Vilniuje nebuvo nuoseklios grafičių politikos. Buvo chaotiškas skirtingų iniciatyvų kratinys: vienu metu ir buvo skatinama naudoti legalias sienas, ant kurių galėjo atsirasti praktiškai bet koks piešinys, ir realiai nekreipta dėmesio į nelegalius piešinius miesto erdvėse.
Su komanda atėjome su aiškiu požiūriu kas yra kas, be pilkų zonų ir neapibrėžtumų. Šiandien turime aiškią ir pamatuotą viziją, kokia grafičių politika turėtų būti Vilniuje. Per pastaruosius 2 mėn. mieste pašalinome tokį grafičių kiekį, koks anksčiau buvo pašalinamas per visus metus.
Girdime klausimų, kodėl nebeliks legalių sienų. Vilniuje jos nepasiteisino – miestą bjaurojančių grafičių kiekis nemažėjo, taip pat nuolat sulaukta skundų iš gyventojų ir verslų. Tai nepavykęs eksperimentas – dažniausiai tai tapo eskizų nelegaliems grafičiams piešti treniruočių erdve. Vietoj to, kad grafitininkai apsiribotų legalia erdve, jie, vedami adrenalino, kuria ten, kur draudžiama, kur jų „darbus“ pamato daugiau žmonių.
Dėl legalių grafičių sienų gyventojai bei verslų atstovai nuolat teikdavo skundus. Dalis legalių grafičių sienų buvo požeminėse perėjose, todėl ten tvyrojo nemalonus aerozolinių dažų kvapas – gyventojai nerimavo, kad tai gali būti žalinga jų sveikatai. Verslo atstovai, investuodami į viešąją infrastruktūrą nepageidauja, kad legalios sienos būtų arti požeminių perėjų, įėjimų į prekybos centrus ir panašiose vietose.
Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad grafičiais apipaišytose teritorijose mažėja nekilnojamojo turto vertė. Taip pat gyventojai įvardija, kad keliaudami pro tokias erdves nesijaučia saugūs. Remiantis kriminologo George L. Kelling’o ir politologo James Q. Wilson’o sukurta „Išdaužtų langų“ teorija, matomi netvarkos ir netinkamo elgesio aplinkoje požymiai skatina tęsti tokį elgesį, kuris gali nuvesti ir į sunkius nusikaltimus.
Noriu akcentuoti, kad norintiems kurti meną ant sienų – Vilnius buvo ir išliks atviras. Miesto sienas puošia meninės freskos, vaizduojančios Lietuvos istorinius įvykius, asmenybes, viena jų yra skirta ir NATO aljansui. Toks menas ne tik gyvina mūsų miestą, bet ir yra labai sveikintinas.
Kaip legaliai kurti meną ant sienų?
1. Norintys ant Vilniaus sienų įgyvendinti kūrybinius projektus gali kreiptis į miesto savivaldybę dėl leidimo piešti ant pastatų ar infrastruktūros objektų išdavimo. Informacija kaip tai padaryti – komentaruose.
2. Norėdami gauti finansavimą, menininkai gali dalyvauti kasmet vykstančioje meno rėmimo programoje „Kuriu Vilnių“. Programa vyksta jau ne vienerius metus, per kuriuos kasmet vis daugiau miesto erdvių papuošia įvairūs meno kūriniai. Miestas šiai programai skiria 350 tūkst. eurų biudžetą, o vieno projekto vertė gali siekti iki 70 tūkst. eurų. Savo kūrybines idėjas galima siūlyti iki spalio 4 d.
3. Kūrybinių gatvės meno projektų pasiūlymus taip pat galima teikti kasmetinei „Dalyvauk! Vilnius“ programai. Pernai vilniečių pasiūlytų idėjų įgyvendinimui buvo skirta apie 0,5 mln. Eur, šiemet ši suma padvigubėjo.
Norime, kad miestas būtų švarus ir saugus visiems – rūpinamės tuo tiek miesto centre, tiek labiau nutolusiuose rajonuose. Kūrėjams ir toliau teiksime geriausias sąlygas kurti mūsų visų miestui, o vandalizmui taikome nulinę toleranciją.“
Komentarai
„Pasakykite sostinių, kurioms pavyko pažaboti graffiti. Aš tokių nežinau. Tik tokias, kurios puoselėdamos graffičių ir gatvės meno kultūra, pelnė turistų srautus, papildomą dėmesį iš menininkų. Kas jūsų komandoje nuspręs, ar darbas ant sienos gražus ar bjauroja?“
+
„parodykite nors vieną tag’ą, kuris nebjauroja sienos? Ypač Senamiestyje? Įdomesnis yra tik vienas veikėjas, rašantis tekstus, bet ir ten daugiau koncepto, o ne grožio.“
+
„kas gražu man, nebūtinai bus gražu jums. Man patinka ne tik kai kurie tag’ai, bet ir aprūdiję komunikacijų stulpeliai, kreiva ranka užrašyti “neužstatyti pravažiaimo”, peckionės ant neplautų automobilių ir t.t. Geriau pasakykite man kam ir kokią žalą padaro po tiltu esantis graffiti darbas.“
+
„bet o kuo susijusios legalios sienos su tagais?? jeigu jus tikite šituo piaru ir melu kad legalios sienos skatina vandalizma, tai siulau investuoti laiko i savišvieta.“
+
„kur aš sakiau, kad susijusios? 🤦♀️ aš prašiau parodyti bent vieną sieną, kurios tagai nebjauroja. Legalios sienos? Matau argumentų ir už ir prieš. Ar norėčiau jų savo aplinkoje? Ne.“
„Kaip gauti finansavimą didelėms sienoms jei aš neturiu kur tai praktikuotis? Daugybė žmonių perėjo ant legalių sienų išvengdami piešimo nelegaliai.Dabar vėl visus sumesite atgal į apleistas statybvietes ir narkomanų pakampes.“
+
Kasparas Stundžius
„O kodėl tai turėtų būtų mūsų problema?“
+
„o kodėl legali siena turėtų būt tavo reikalas?“
+
Kasparas Stundžius
„o kas yra legali siena?“
+
„siena ant kurios legaliai galima piešti piešinius kurių turinys neprieštarauja LR įstatymams“
+
„ta prasme čia kalba apie tai, kad panaikino legalias sienas Vilniuje (kaip Panoramos požeminė perėja), todėl žmogus norintis tapti profesionalu ir pagal užsakymą piešti ant sienų (toks, kokį Benkunsko postas palaiko) neturi kur praktikuotis.“
+
Kasparas Stundžius
„jos buvo suteiktos eksperimento vardan. Eksperimentas pasibaigė su iškalbingais rezultatais ir visiems akivaizdu, kad tokių erdvių suteikimas vandalizmo nemažina, o net atvirkščiai – jis dar ir išaugo.
Street art’o menininkai ir toliau galės padabinti sienas, bet turės gauti leidimą ir viską susiderinti.
Galit burtis į terlių profsąjungas, kurti iniciatyvines grupes, kažką mainais pasiūlyti miestui ir demokratiniu būdu kažką išsiderėti sau, bet yra vienas bet – daug kam reiks išlįst iš po tag’ų.
O dabar tarkitės tarpusavy ir dročinkit vieną sieną kur nors pasikeisdami. Gi tik treniruotėms reik.“
+
„tik kartoji eilines vagystes is miesto dangstymui sukurtus argumentus, nors nei kazka supranti apie tai kodel atsirado legalios sienos, nei apie ju poveiki. Griztant prie esmes – Benkunsko poste rasoma apie tai, koki gatves mena skatina Vilniaus miestas (pabreziu SKATINA, nes vyksta daug gatves meno viesu pirkimu Vilniuje), taciau is kur atsiras zmoniu kurie legaliai kuria toki gatves mena jeigu neturi kur legaliai to praktikuotis? Tipo savivaldybei pirkti piesinius is menininku gyvenime nepiesusiu ant pastato sienos? Seniau bent galedavo “drocintis prie vienos sienos” prie panoramos, olimpieciu g., riedlenciu parkuose ir kitose Vilniaus vietose. Dabar vaikai norintys piesti ant sienu, bet bijoje lauzyti istatyma gaus piesti ant nelegaliu sienu, o Vilniaus savivaldybei lieka melstis, kad is ju isaugs profesionalus muralistai, ne recidyvai. TLDR – mero politika kertasi su ilgalaike miesto politika, o tu tiesiog nesigaudai apie ka kalbi.“
+
Kasparas Stundžius
„pats pezi wishful thinking pievas su patemptos lūpos priemaišom. Pirmiausia vagys ir vandalai yra sienų terliai. Pats savo komentaro antroje pusėje užsiimi gąsdinimais kaip čia tuoj miesto sienoms atsirūgs toks sprendimas. Čia ne diskusija, čia tiesiog šantažas.
Burkitės į grupes, nuomokitės patalpas, sienas, tarkitės su gyventojais ir bendrijom, kad leistų praktikuotis ir derinkit su savivaldybe, kaip asboliučiai visos kitos grupės.
Kuom jūs tokie ypatingi? Kažkokios superinės vertės atnešat? Pilna menininkų iš užsienio, kurie atvyks, pateiks paraišką ir nupieš.
O esat kažkaip pasimatavę visuomenės nuostatas apie save? Ar by default įsitikinę, kad esat kažkokios nepamainomos vertybės?
Ir ko tas vandalizmas tada išaugo, kai turėjot legalias sienas? Ko nereguliavot patys savo bendruomenės? Tik nepisk, prašau, proto, kad nežinot, kas po tag’ais slepiasi ir kas ką daro. Net mano laikais be interneto buvo aišku, kas yra BEM’as, kas SNOK’as ar NUX’as, ar dar kas.
Aš už, kad turėtumėt erdves, bet pats laikas savo kiemą susitvarkyt. O jei tag’intojai ir kiti nelegalūs terliai yra tokia gyvybiškai svarbi kultūros dalis, tai sorry – nelabai galiu kuo padėt, kariausim toliau.“
+
„1. As neuzsiimu graffiti, o atsirugimas miesto sienoms matomas jau dabar uzdazytose vietose. Kai paskelbi kara – turi kara, as jame esu tik stebetojas kuris sako, kad tai beprasmis karas, o ne dalyvis.
2. Buriamasi, daroma, dirbama, taciau legalios sienos tikrai padejo.
3. Tiek pat jie ypatingi, kiek ir viso likusio Lietuvos kulturinio sektoriaus atstovai. Kai apie graffiti nesupranti tai pasnekesiu tau labiau pazistamais analogais – pradekime grieztai gaudyti nelegalius gatves muzikantus, per gmd tegu koncertuoja tiktai normalus atlikejai kaip Bareikis arba Pasvalio folklorinis ansamblis, o savo mena ismanancius gatves muzikantus atsivesim is uzsienio. Gali isvis va lietuviai emigruoti ten i Berlynus visokius ir praktikuotis gatves muzikos, po to uzbookinsim juos atgal i Lietuva (su kelione ir apgyvendinimu), atlikejo mokesciai irgi Berlynui gali keliauti.
4. Savivaldybe pamatavusi, kad muralai Ukrainai, NATO ir Einsteinui yra vertinga miestui, bet tuo paciu skelbia kara bendruomenei is kurios atsiranda profesionalai kuriantys tokius meno darbus. Apie nelegalu graffiti tikrai cia i kalbas nesileisiu, kalbu tik apie legaliu graffiti sienu Vilniuje atsaukima. Bendruomene reguliuojasi pagal save ir tikrai reguliuojasi, tik tu net nenutuoki, kad tai isviso vyksta ir daro gera poveiki, istatymas nera zmogaus morales ir kulturos pagrindas, kaip tik atvirksciai, pats dabar pagalvok eitum ir skustum kiekviena biciuli kuris lauzo istatyma (dar geriau BK, o ne ANK kaip dauguma grafitioru).
5. Nesvarbu kas tau atrodo teisinga, jiems atrodo kitaip ir karo paskelbimas atnes daugiau destrukcijos nei naudos, kol meras savo kara remia pasenusia, pseudomoksline teorija. At the end of the day tai tik PR ir proga didesni atkata susirinkti, pragmatiskai vertinant tai neatnes jokios realios naudos miestui, ypac jei pasiziuresi i jau atliekamu valymo darbu kokybe (gaila, neturiu foto).“
+
Kasparas Stundžius
„ok, atsakau iš eilės:
1. tie randai tik įrodymas, kad legalios sienos niekaip neapsaugo miesto nuo terlių. Faktas.
2. Na nepadėjo, tą sako meras, tą sakau aš ir tą mato betkuris stebintis miestą.
3. Gatvės muzikantai nedaro tokios žalos ir dar neteko matyt, kad kuris triukšmautų draudžiamomis valandomis. Galiausiai dauguma turi vienokias ar kitokias studijas. Tai palyginimas gan nevykęs. Gal turi kokių muzikinio vandalizmo viešose erdvėse pavyzdžių, kurių pasekmes reikėtų šalinti miestiečių pinigais? Ar gal jie įsibrauna į privačią nuosavybę ir apgroja sienas? 😃
4. Mes gyvename pagal įstatymus ir tai yra pagrindinė visuomenės sutartis kaip mes sąveikausim tarpusavyje ir kokios yra ribos bei atsakomybės. Tai man giliai px ką ten kažkokie vandalai marginalai susigalvojo. Man nekyla teisinė dilema, nes mano draugai tokiais šūdais neužsiiminėja.
5. Dar kartą pakartosiu: ėjimas prieš įstatymą ir svetimo turto niokojimas prie palankaus požiūrio į terlius neprisidės. Mes kiek kitokie vakarai ir lengvai rankų ties čia niekas nenuleis. Patys sau bėdos prisidarys.
Kas liečia NT, tai teko 10 metų krasnūchoje gyvent ir ten verkiant reikia gentrifikacijos ir išvalyt rajoną nuo grafiterių ir narkomanų. Ten totali nesaugi kloaka, kuri yra puikus pavyzdys kaip negalima užleist vietos. Ten žmonės metų metais laukia renovacijos, nes išėjus į laiptinę randi kokį nusibaigusį narkomaną, o kieme medžių kamienai su švirkštų inkliuzais. Čia gi kitas terlius verkė, kad reiks narkomanų landynėse paišyt, oksimoronas kažkoks.“
+
„kazkam gatves muzika pati is saves yra nereikalingas triuksmas, kaip ir tau graffiti:). O jei manai, kad legalios sienos nepasiteisino, tai galesim po keleriu metu grizt prie sitos temos ir pamatyt kas ir kaip pasiteisina. Apie nelegalius “terlius” su tavimi tikrai nesileisiu i kalbas, bet uzdazomi ir per nacionalini transliuotoja rodyti darbai palaikantys Ukraina, kuriuos dar patys “marginalai vandalai” tvarko nuo isdygstanciu Z. Kraznuha zymiai saugesne nei pries 15 metu ir be gentrifikacijos, kuri neatsirinkdama isgrustu vietine bendruomene, graffiti bendruomene lygiai taip pat tvirtesne ir labiau prisiziurinti nei pries 15 metu.“
+
„bet is esmes tai cia kaip su narkotikais – karas be pabaigos, o greitu sprendimu nera.“
+
Kasparas Stundžius
„kai ant buvusio Lietuvos kino teatro užsienio menininkas nupaišė mural’ą, o po kelių dienų vietiniai terliai jį sudirbo šūdtagiais, tai jis pats pasakė, kad čia viskas ok ir kad šitie darbai laikini. Nematau bėdos, kad uždažo, atsiras kitoje vietoje. Matau ir privalumą būsimo reguliavimo – suderinti darbai bus labiau apsaugoti, bent ant popieriaus.
Kita bėdos pusė, kad neretai tie patys terliai ir yra mural’us piešiantys street art’o meninkai. Sunku legalizuotis, kai viena ranka esi menininkas, o kita vandalas.
Dėl krasnūchos, tai nepyk, bet skiedi. Ji tvarkytis pradėjo būtent dėl gentrifikacijos ir vėžlio ritmu slenkančios renovacijos. Tikrai ne dėl grafitininkų indėlio.“
+
„Kodel jie turetu buti labiau apsaugoti? Juk nelegalaus graffiti reguliavimas niekaip is esmes nesikeicia. Tai vat butent, kad tu nori vaisiu, bet nenori saknies, todel ir sakau, kad apie pacia kultura ir nelegaliaja jos puse net neverta diskutuoti su tavimi, as dabar kalbu tiktai apie savivaldybes ir mero politika bei skelbiamus tikslus, nuomone apie tai kas terlius ar vandalas gali pasilikti sau ir kaip profesionalus menininkai leidzia laisva laika gali pasilikti sau (ar policijai). Grafitiorai ir NT kainos buvo tik iliustratyvus juokelis, bet ne plustancios NT investicijos padare kraznuha saugesne, o policijos darbas, pilna pavyzdziu Europoje kaip gentrifikacija ivyksta neisstumdama nusikalstamumo.“
+
Kasparas Stundžius
„jie nori visuomenės sąskaita lavinti savo įgūdžius, kuriuos tai pačiai savivaldybei pardavinės, o jei savivaldybė neduos plotų, tai grafitiorai toliau vandalizuos miestą. Tau čia pačiam viskas ok? Kuri kita grupė turi/reikalauja tokių privilegijų? Tai, kad kažkas jaučiasi menininku savaime nėra vertybė.
Ir aš nelabai suprantu tų interpretacijų apie neteisėtumą, nes jei nėra leidimo, tai čia yra nelegalu ir nelegalų veiksmą atliekantis asmuo yra elementariai nusikaltėlis.“
+
„darkart, nesileisiu i kalbas apie tai ar graffiti yra ok ar ne, cia diskusija kitam kartui ir nieko blogo, kad musu nuomones siuo klausimu skiriasi (demokratija cia kiek kartu minejai). As kvieciu tave praktiskai ir realistiskai ivertinti mero vykdoma politika – yra taskomi rimti pinigai visiskai neefektyviai kampanijai, kuri priedo vykdoma atmestinai, deja neduoda prisegt mero komentaruose foto kaip kraznuhoje persisviecia seni piesiniai per naujus dazu sluoksnius, o ant virsaus jau spejo atsirasti random siukslinu tagu, vietoj tikrai graziu piesiniu puosusiu Gelezinio Vilko pozemine pereja, kurioje iki praeitos savaites buvo legalu piest ant sienu. Vilnius istaskys pusantro milijono euru, nelegaliu grafitioru ar piesiniu nuo to nesumazes, tik padauges greitu piesiniu i kuriuos nededama pastangu, nes kam stengtis jei iskart uzdazys. Uztat tu siaip nemegsti graffiti kulturos, todel palaikai mero siunciama zinute, nors realybeje issiusta zinute ir mero pasivaizdavimas miesto valytoju yra viskas ka tas pusantro milijono nupirks miestui.“
+
Kasparas Stundžius
„savivaldybė turės taškyt tuos pinigus, nes viena save menininkais laikanti grupė niekaip nesugeba suprast, kad terliot be leidimo yra ne ok.
Manau labai nedvejodamas sutiksi, kad norint turėti lytinių santykių su kitu žmogumi, reikia gauti jo sutikimą, tai su grafiti lygiai tas pats. Ar čia raketų mokslas tokį dalyką suprast?“
+
„apie utopijas sapnuoji. Savivaldybe tasko tuos pinigus, nes tai yra gera varke, taciau problema nuo sitokio “sprendimo” tik giles, o ne spresis. Zinai yra zmoniu daranciu zymiai blogesnius dalykus siame pasaulyje kurie “niekaip nesupranta, kad tai ne ok”, negalima dabar tiketis, kad jie ims ir supras, jeigu nera is esmes sprendziamos problemos kurios juos privede prie tokio elgesio.“
+
Kasparas Stundžius
„tai tik Tavo nuomonė, o ne faktas 🙂 per visą pokalbį negirdėjau nei vieno kritiką atlaikančio argumento kodėl savivaldybė ir visuomenė siaurai interesų grupei turi daryti nuolaidas. Buvo tik šantažas, kad neleidus bus blogiau 🙂 pažiūrėsim
Ir būtų malonu sulaukt reakcijos dėl sutikimo, nes čia esminis yra dalykas. Pisti kitą žmogų be sutikimo yra nusikaltimas, teršti svetimą sieną be sutikimo – taip pat nusikaltimas. Ar šitas labai paprastas ir aiškus momentas ir toliau bus ignoruojamas?“
+
„mano nuomone remta realiais pavyzdziais, tavoji – neigyvendinamais principais. Nuolaidas reikia daryti, nes ta interesu grupe egzistuoja ir niekur nedings, tiksliau, ne nuolaidas daryti, o bendradarbiauti reikia vietoj kariavimo. Cia kaip ir narkotiku nu vat neisnaikinsi, net jei saudysi visus is eiles narkotiku prekeivius ir pirkejus. Graffiti tai reiskinys, judejimas, kai vieni isauga atsiranda nauji, moralizuok tu cia kiek nori, jie toliau elgsis kaip elgesi jei viskas kuo uzsiimsime tai moralizavimas. Santazu jokiu neuzsiemu, nes kaip ir sakiau, pats ant sienu visai nepaisau (isvis piest nemoku).
Ir paskutini karta – neaiskinsiu, kodel gerbiu zmones sitokiu budu gadinancius svetima turta. Graffiti yra atsakas i siuolaikines miesto problemas ir man labiau patinka apipiestas Vilnius, nei pilkas sovietinis ar stiklinis, Skandinaviskas. Nera istatymu numatanciu kaip reikia kurti miesto architekturine dvasia ir identiteta uz senamiescio ribu, nors papigiai ant greicio pastatytas stiklinis ofisas lygiai taip pat darko musu miesta.“
+
„o jei nepatinka miesto reiskiniai ir kultura tai matyt pats amzius atejo pyzdint i kokius nors Galgius gyventi privaciame name, kaip ir kiti save gerbiantys stuobriai.“
+
Kasparas Stundžius
„tai iš esmės neigi teisę į privataus turto apsaugą?“
+
Kasparas Stundžius
„lygiai tą patį terliams galiu pasiūlyt: nepatinka Vilnius – vyniokit į Berlyną ar kitą miestą ir terliokit.“
+
„aš čia dar biški gritai permečiau ka rašėte 😃 vietoj nejudinamos nuomonės turejimo ir nesamoniu rašinėjimo ta laika investuok i keletos geru knygu perskaityma pvz; apie psichologija, apie darba su probleminiu jaunimu, kaip keičiami žmonės ir ju likimai ir apie tai kaip betkoks “karo skelbimas” visada duoda priešingus rezultatus 🙂 ir prašau nu bent neplak i viena bliuda visu kas piešia muralus ir kas tagina, čia taspats kas sakyti jog medkirtys yra potencialus serjininis žudikas nes jis naudoja kirvi ir dėl to reikia uždrausti kirvi ir skelbti “kara” kirviams. Bukumo etalonas.
O Vilniui galėtu visi menininkai skelbti boikota, det ant pinigu skersa ir nieko ten daugiau nepiešti bent kelis dešimtmečius, butu fainas experimentas, vietoj legalkiu 😃 Pamatytumėte kaip “sumažėtu” nelegalios veiklos , garantuoju.“
„Geriausiai su vandalais veikia tai jokių jų legalių šūdinų terzalionių vietų, didelės baudos ir svarbiausia lb operatyvus idioto teplionės nuvalymas. Paskutinis punktas juos veikia labiausiai, kadangi durniaus menas tuoj pat sunaikinamas ir nebėra prasmės rizikuoti“
+
„oho, itelektualu 😃 o prie ko čia legalios sienos?“
+
„gal perlenkiau su legaliom sienom, nežinau, bet kodėl tada vis tiek darkomas svetimas turtas kai jos yra?“
„Na, nesiimsiu komentuot dėl grafičių, bet dėl broken windows tai šita teorija jau yra išnarpliota kaip “pritempta” ir realybėje neveikianti https://www.washingtonpost.com/outlook/2019/12/27/how-year-old-study-was-misconstrued-create-destructive-broken-windows-policing“
+
„Bet “broken windows” bet kokiu atveju nėra apie legalias sienas, tai apie geto vibe mieste apskritai – nuo apleistų (ar apleistai atrodančių pastatų), šiukšlyno, prasto apšvietimo, purvo ir t.t.“
„Jeigu girdite skirtingas nuomones tai gal verta būtų jas ir išgirsti? Padaryti kompromisą? Padaryti viešą diskusiją..? Na, kažką, kas bent kažkiek parodytų, kad nesate toks ignorant. Vietoje kultūros draudimo galima ją puoselėti, bet žinoma juk drausti yra kur kas lengviau.
Balsavau už jus ir tikėjausi, kad bus kažkas kas pagaliau supranta ir tapatinasi, o pasirodo eilinis “drausti, daugiau nenoriu nieko girdėti” atvejis.“
„Pone mere, negražiai… taginimai ir gatvės menas yra skirtingi dalykai, kaip ir skirtingos undergroundo bendruomenės. Tai, kas praeinant patagina ant sienos, o kas skiria valandų valandas, kuria bendruomenę, domisi menu, piešia ant legalių sienų ir puošia miestą. Gatvės menas yra meno pasaulio dalis, negalima jo šitaip nuvertinti kaip nepasisekusio miesto projekto. Kaip ir neverskime meno biurokatrine priemone, kur norimas piešinys gali (arba ne) atsidurti tik po n laiko ant sienos.“
„Nenoriu įvardinti, bet nepatikėsite kiek dabar Lietuvą garsinančių ir kultūrą atsovaujančių žmonių iš kultūros lauko prieš 20m. pradėjo būtent nuo graffiti… meras nori užgniaužti saviraišką, kūrybiškumą, kritinį mastymą ir konkurenciją – visa kas simbolizuoja jaunystę!“
„ir kai nusimeta partija Ramanausko sleifa priima toki sena Ramanauskini projekta“
„Kodėl Vingio požeminė perėja buvo pirmiausiai uždažyta, kai prie tos pačios perėjos stovintys daugiabučiai namai ir toliau gražiausiai “nutaginti”, o kai kurie “tagai” mena ir 2008 metus?“
+
Valdas Benkunskas
„Prioritetas teikiamas perėjoms, nes dėl jų savivaldybė sulaukė daugiausia skundų – žmones erzino dažų kvapas, jie jautėsi nesaugiai. Ilgainiui mieste bus išvalyti ir tokie dešimtmečius menantys grafičiai ant daugiabučių, kuriuos ir minite savo klausime.🙂“
„Sienas uždažysit – užpieš iš naujo, o dėl legalių tikrai gaila. Tikėjaus slėpdamasis nuo bombų požeminėje perėjoje pasigrožėti piešiniais prieš tuneliui užvirstant ant manęs.“
„“Girdžiu skirtingų nuomonių, bet jų neklausau.” 😂 Aš tai kažkaip kitaip būčiau su grafičiais kovojęs…“
„Kada bus pastatytos kameros kad pagaut visus graffiti vandalus?“
+
Valdas Benkunskas
„Šiuo metu mieste veikia 363 kameros viešajai tvarkai stebėti, iki kitų metų pabaigos planuojame įrengti dar bent 100 papildomų stebėjimo kamerų. Bendradarbiaujant su policija, skiriami papildomi policijos ekipažai, savivaldybė samdo saugos tarnybą ir didina savo viešosios tvarkos pareigūnų pajėgas, kad pavyktų itin greitai reaguoti į viešosios tvarkos pažeidimus.“
„sekmės kovojant su vėjo malūnais. Jokia šalis nelaimėjus “kovos” su grafitti, Lietuva nebus pirma😂
Po tokio sprendimo dabar visi tiesiog iš principo paišys visur kur pasitaikys“
+
Kasparas Stundžius
„visiškas melas. Yra ne vienas sėkmingas pavyzdys, bet juos vienija viena nesėkmė – sustojimas ties nepakankamai griežtomis priemonėmis ir chuliganų laikymas meninkais. Dėl to 100% nepavyksta išnaikint, bet pastebimai sumažinti – įmanoma.
Tai labai paprastai galima šitas dvi pamokas išmokt ir kitų klaidų nekartot. Įvyniot tokias baudas, kad sunkiai beatsitiestų ir užkraut visą finansinę žalos pašalinimo naštą, nes dabar moka miestas ir miestiečiai.
Jokios tolerancijos čia būt negali.“
+
„gal gali pateikt tuos pavyzdžius kur buvo sustabdytas grafitti kaip dalykas?:D
Nes argumentas pats keistas “yra ne viena sekmės istorija, bet juos visus vienija bendras bruožas kodėl jos nepasisekė”“
+
Kasparas Stundžius
„Singapūras. Jei kovos su vandalizmu ten nelaikytų saviraiškos laisvės varžymu, tai būtų pilnai susitvarkę.“
„Turbut nemazai kas pasisake kodel tai bendrai nevykusi ideja. Taciau taip pat “labai” malonu matyt kai kalbant apie legalias sienas kur kokybisku kuriniu buvo apstu yra ideta nuotrauka nelegaliai nupiestu graficiu. Turbut situacija butu truputi kitokia jei butu idetos nuotraukos su muralais Ukraina paremti ar kokybiškais grafitti darbais tiek lietuvos, tiek uzsienio meninku.“
„Valdas Benkunskas – “už pilką Vilnių”. Šiaip nebalsavau tikrai už šį merą. Daug bus nuomonių iš visiškai nesusipažinusių su “grafičiais” (😃), giriančių šitą sprendimą, bet čia logika iš piršto laužta: legalios sienos nepasiteisino, jei jūs galvojot, kad jos turi sumažinti “miestą bjaurojančius piešinius”. Kiek atveria legalios paišymui sienos – talento, supratimo, kaip veikia ta visa sistema, pasitikėjimo tiek savim, tiek valdžia (meru), kuris gali sakyt koks jaunatviškas yra ir supratingas dėvėdamas spalvotas šelmiškas kojines pozuojant. Augančiam suteiks supratimo ir per ilgą laiką (išlaikant politinių sorendimų testinumą kartos atžvilgiu), legaliose užaugs tikri kūrėjai. Aišku, kad lazda turi du galus, ar čia naujiena?
Esmė, kad ne legalios sienos turi mažinti miestą bjaurojančius piešinius,o svarbiausias vietas, kur nenorit, kad būtų piešinių investuokit 1.5mln kameroms, priežiūrai. Kita vertus – nebuvo ir nebus miestas pilkas, kaip jūs norėtumėt, nes laikas eina į priekį – kartos keičiasi ir auga, taip ir miestas visada kalbės viena ar kitokia kalbos forma, šiuo atveju piešiniais. Ką talpina miestas, tą turim. Remkit daugiau meną ir kultūrą ir nebeliks gal kažkada norinčių teršt sienas, o atsiras užrašai – “ačiū, pats geriausias meras” ar pan., ko dabar tikrai nebus.
Retai reiškiuos fb, čia toks tiesiog pamąstymas“
2024-09-23
„Šį pokalbį paskatino gatvės menininkų bendruomenės reakcijos į Vilniaus mero V. Benkunsko paskelbtą kovą su grafičiais, kainuosiančią 1,5 mln. eurų. Prasidėjus anksčiau legalizuotų sienų valymui, gatvės menininkai ima kelti klausimą apie kovos su grafičiais tikslingumą ir svarsto jo pasekmes. Jie klausia, ar kova su grafičiais yra politinių viešųjų ryšių akcija?
Šioje „Žmogaus ir miesto“ laidoje apžvelgėme Vilniaus grafičių kaitą, kaip kito gatvės meno geografija ir kokie buvo pirmieji užrašai ant daugiabučių rajonų sienų. Palietėme gatvės menininkų etikos klausimus. Pasigilinome, kaip vystosi gatvės menas sudarant sąlygas kūrybiniams eksperimentams ir kokios sąlygos tam reikalingos. Kuo skiriasi Vilniaus ir Kauno santykis su gatvės menu? Kaip šių metų Europos kultūros sostinė Tartu puoselėja gatvės meno tradicijas? Ar iš gatvės meno galima išgyventi?
Laidos dalyviai: gatvės menininkas Kipras Petrulis, graffiti tyrinėtoja Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ir gatvės meno projektų kuratorius Julius Narkūnas.
Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.“
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000361306/kodel-miestams-reikalingos-legalios-graffiti-sienos
2024-09-23
„Iš taip surašyto pranešimo žiniasklaidai (nuoroda į jį – komentaruose) akivaizdu, kad meras Valdas Benkunskas išeina į karo taką (galima paveiktas Algio Ramanausko nuolatinių priminimų), ir graffiti piešėjams ateina liūdnos dienos. O ką jūs manote apie graffiti – jie darko miestą (piktas veidelis) ar priešingai – suteikia jam spalvingumo? (raudona širdelė). Tiesa, reikėtų pastebti, kad kalbame ne apie tagus ar triaukščius keiksmus, bet apie piešinius, na, ir tas fantastiškas citatas, kartais taip praskaidrindavusias dienas 🙂“
2024-09-23
„Vilniuje legalios sienos grafičiams piešti nepasiteisino – vandalizmo mastai nemažėjo
Vilniuje anksčiau sukurtos legalios sienos nepasiteisino – miestą bjaurojančių grafičių kiekis nemažėjo, taip pat nuolat sulaukta skundų iš gyventojų ir verslų. Šiais metais mieste pradėjus rekordinius valymo darbus ir imantis kitų prevencijos priemonių, nuspręsta atsisakyti ir anksčiau turėtų legalių sienų. Problemų dėl nelegalių grafičių sprendimas ilgą laiką buvo nenuoseklus – nuo šiol siekiama aiškiai atskirti vandalizmą nuo gatvės meno. Meno kūriniai ant sienų ir toliau bus skatinami ir kuriami – miestas jau daugybę metų į tai investuoja.
„Pastaruosius kelerius metus Vilniuje nebuvo nuoseklios grafičių politikos. Buvo tik chaotiškas skirtingų iniciatyvų kratinys: vienu metu ir buvo skatinama naudoti legalias sienas, ant kurių galėjo atsirasti praktiškai bet koks piešinys, ir realiai nekreipta dėmesio į nelegalius piešinius miesto erdvėse. Šiandien turime aiškią ir pamatuotą viziją, kokia grafičių politika turėtų būti Vilniuje. Per pastaruosius 2 mėn. mieste pašalinome tokį grafičių kiekį, koks anksčiau buvo pašalinamas per visus metus“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Jis priduria, kad: „legalios grafičių sienos yra nepavykęs eksperimentas – deja, dažniausiai tai tapo eskizų nelegaliems grafičiams piešti treniruočių erdve. Miestą bjaurojančių grafičių kiekis nemažėjo. Vietoj to, kad grafitininkai apsiribotų legalia erdve, jie, vedami adrenalino, kuria ten, kur draudžiama, kur jų „darbus“ pamato daugiau žmonių.“
Legalios sienos tarsi ištrina ribas tarp meno ir vandalizmo – tai, kad daugybė žmonių sulygina grafičius ir profesionalią sienų tapybą tai tik patvirtina. Nemaža dalis jaunimo iš pradžių naudojasi legaliomis sienomis, tačiau vėliau pereina į gatves paišyti sienas nelegaliai.
Dėl legalių grafičių sienų gyventojai bei verslų atstovai nuolat teikdavo skundus Vilniaus miesto savivaldybei. Dalis legalių grafičių sienų buvo požeminėse perėjose, todėl ten tvyrojo nemalonus aerozolinių dažų kvapas – gyventojai nerimavo, kad tai gali būti žalinga jų sveikatai. Be to, verslo atstovai, investuodami į viešąją infrastruktūrą nepageidauja, kad legalios sienos būtų arti požeminių perėjų, įėjimų į prekybos centrus ir panašiose vietose.
Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad grafičiais apipaišytose teritorijose mažėja nekilnojamojo turto vertė. Taip pat gyventojai įvardija, kad keliaudami pro tokias erdves nesijaučia saugūs. Remiantis kriminologo George L. Kelling’o ir politologo James Q. Wilson’o sukurta „Išdaužtų langų“ teorija, matomi netvarkos ir netinkamo elgesio aplinkoje požymiai skatina tęsti tokį elgesį, kuris gali nuvesti ir į sunkius nusikaltimus.
Skandinavijos šalyse jau yra taikoma nulinė tolerancija grafičiams. Tokia politika yra paremta keturiais aspektais: grafičių šalinimu, įstatyminiu reguliavimu, draudimu ir švietimu.
„Pagrindinis teiginys, kuriuo grindžiamos šios kertinės kryptys, yra tai, kad visi grafičiai, legalūs ar nelegalūs, yra vartai į sunkesnį nusikalstamumą, todėl su jais reikia kovoti visomis būtiniausiomis priemonėmis“, – teigiama Suomijos Tampere universiteto socialinių mokslų daktarės Malin Fransberg disertacijoje apie Helsinkio grafičių subkultūrą.
Miestas atviras meninę vertę kuriantiems projektams
Sostinėje kiekvienas, norintis įgyvendinti savo kūrybines idėjas, gali tai daryti legaliai. Vilniuje kasmet suteikiamos galimybės menininkams įgyvendinti savo projektus. Miesto sienas puošia meninės freskos, vaizduojančios Lietuvos istorinius įvykius, asmenybes, viena jų yra skirta ir NATO aljansui. Toks menas ne tik gyvina mūsų miestą, bet ir yra labai sveikintinas.
Norintys ant Vilniaus sienų įgyvendinti kūrybinius projektus gali kreiptis į miesto savivaldybę dėl leidimo piešti ant pastatų ar infrastruktūros objektų išdavimo. Informacija, kaip tai padaryti, yra pateikiama Vilniaus miesto paslaugų gyventojams interneto puslapio polapyje „Pritarimas mažosios architektūros ir miesto puošybos objektų įrengimo projektams“.
Norėdami gauti finansavimą, menininkai gali dalyvauti kasmet vykstančioje meno rėmimo programoje „Kuriu Vilnių“. Programa vyksta jau ne vienerius metus, per kuriuos kasmet vis daugiau miesto erdvių papuošia įvairūs meno kūriniai. Menui ant sienų sostinės gyventojai pasiūlė net 154 pastatų sienas. Miesto savivaldybė šiai programai skiria 350 tūkst. eurų biudžetą, o vieno projekto vertė gali siekti iki 70 tūkst. eurų. Savo kūrybines idėjas galima siūlyti iki spalio 4 d.
Teikti kūrybinių gatvės meno projektų pasiūlymus taip pat galima kasmetinei „Dalyvauk! Vilnius“ programai. Pernai vilniečių pasiūlytų idėjų įgyvendinimui buvo skirta apie 0,5 mln. Eur, šiemet ši suma padvigubėjo.“
2024-08-23
„Paskutiniais metais Vilniaus mieste grafičių paišymas įgyja pagreitį, penktadienį sakė sostinės meras Valdas Benkunskas. Reaguodama į situaciją, savivaldybė imasi priemonių kovoti su vandalizmu: planuojama nuvalyti 220 tūkst. kv. metrų išpaišytų pastatų, sienų, viešosios infrastruktūros objektų, bus plečiamas kamerų tinklas. „Tolerancija bus nulinė“, – rėžė meras.
„Šiandien po ilgo pasiruošimo mes pradedame kovą su grafičių vandalais. Ji apims kelias sritis, – kalbėjo meras. – Labai daug dėmesio skirsime valymo darbams. Iš tikrųjų, plotai, kurie nuo šiandien bus pradėti valyti, yra bent jau 6 kartus didesni, negu buvo iki šiol. Planuojame, kad per artimiausius metus mes Vilniaus mieste, (…) visoje miesto teritorijoje, nuvalysime 220 tūkst. kvadratinių metrų sudarkytų, ištepliotų sienų, pastatų, viešosios infrastruktūros – tiltų, viadukų.“
Anot V. Benkunsko, atlikti viešieji pirkimai kol kas yra viena privati įmonė, iš kurios valymo paslaugas pirks savivaldybė. Taip pat yra sukonfigūruota sistema, per kurią bus pranešama apie vandalizmo aktus.
Valymo darbams planuojama skirti 1,5 milijono eurų lėšų pusantrų metų laikotarpiui, teigė meras.
„Aišku, tam, kad prevenciškai pamatytų, jog Vilniaus mieste vietos tam nėra, daug dėmesio skirsime ir išankstinei kovai su tokiais vandalais. Pirmiausia kalba yra apie gaudymą, apie sekimą, apie tai, kad pakankamai nedidelė žmonių grupė, kurie tuo užsiiminėja, jaustų spaudimą ir kad ta rizika būti pagautiems yra iš tikrųjų didelė“, – komentavo sostinės vadovas.
V. Benkunskas akcentavo, jog bus plečiamas kamerų tinklas, ypač tose vietose, kur vandalizmo atvejai yra dažni. Tinklo signalas bus prijungtas prie privačios apsaugos tarnybos, kuri, gavusi pranešimą, tuojau pat turės vykti į vietą.
Bus bendradarbiaujama su sostinės policija.
„Policijos rankose yra sulaikyti ir pradėti teiseną. Bendradarbiavimas su policija bus intensyvus“, – teigė meras.
Tikslas yra aiškus, sakė jis, nes jei miestas investuoja į infrastruktūrą ir miesto estetiką, negalima leisti vandalams žmogiškųjų ir finansinių išteklių paversti niekais.
Kaip rašė BNS, grafičius planuojama valyti ne tik centre, bet ir kituose miesto rajonuose. Nelegalūs piešiniai ant sienų bus valomi palaipsniui, tačiau, pastebėjus necenzūrinius, įžeidžiančius ar draudžiamą simboliką atvaizduojančius grafičius, žadama reaguoti nedelsiant.
Apie tokius atvejus gyventojai gali pranešti naudodami programėlę „Tvarkau miestą“ arba interneto puslapyje.
Pirmą kartą gresia bauda iki 160 eurų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Jevgenijus Liepis teigė, kad policija reaguos principingai ir pradės tyrimus kiekvienu atveju. Iš prevencinės pusės bus vykdoma edukavimas.
„Kad vaikai suprastų, kas yra menas, kas yra vandalizmas“, – sakė J. Liepis.
Už grafičių paišymą tam neskirtose vietose numatyta atsakomybė: pirmą kartą gresia bauda iki 160 eurų, pakartotinis nusižengimas atsilieptų 600 eurų.
Anot jo, per metus pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai dėl grafičių. Pernai buvo 21 ikiteisminis tyrimas.
Pasak mero, pirmiausia pinigai bus skirti viešosios paskirties objektams valyti, o privatūs objektai grafičių šalinimu turės rūpintis patys.
„Bet mes nesišaliname ir pagalbą tikrai skirsime. Pirmiausia – per prevencijos prizmę. Jeigu reikės, bus statomos vaizdo stebėjimo kameros, jeigu yra akivaizdžiai probleminių vietų, bandysime užkardyti problemas būtent tokiu būdu“, – tvirtino V. Benkunskas.
Meras pabrėžė, kad grafičių vandalai dažnai maišomi su gatvių meno atstovais. Vilniaus miestas bus atviras kūrėjams, kurie iš anksto susiderina vietas ir savo kūrinius, sakė V. Benkunskas.
Bus skiriama ir lėšų šviesti, aiškinti vaikams mokyklose, kuo skiriasi gatvės menas nuo vandalizmo aktų.“
2024-07-29
„01:10:29 Graffiti vandalizmas Vilniuje: situacija baisi, ko tikėtis artimiausiu metu?“
https://www.youtube.com/watch?v=ie3_FfnAwUk&t=4529s
