2025-05-18
„pati ,,Katarsio” istorija palietė vieną opiausių mūsų temų. Tai nuolatinis mūsų savęs menkinimas ir nemokėjimas savęs vertinti. Tai mūsų skaudus Achilo kulnas. Todėl užgautas jis susilaukia tokios ūmios reakcijos, gausybės laikų ir komentarų.
Galbūt tai mūsų istorinis prakeiksmas, bet mes esam labai liguistos savivertės. Todėl negalim pakęsti kitų pergalės ir greit puolam tapatintis su pralaimėjusiais. Sėkmės istorijos mus erzina, o nesėkmės mus guodžia. Talentingų ir laimingų mes nekenčiam , o kenčiančias vidutinybes mylim. Didžiausia klaida pas mus kurti sėkmės istoriją. Pasaka apie laimingą pabaigą, ne mums. Labiausiai mes nekenčiam išsišokelių. Mes įpratę slėptis ir išsišokėliai mums pavojingi, nes gali išduoti mūsų slėptuves. Mes žiūrim iš istorinių miškų glūdumos, į tuos, kurie spinduliuose ir jiems pavydime. Bet į šviesą neišlendam. Mūsų ausis rėžia viskas, kas garsu. Mes tyliosios kultūros adeptai. Ir visgi, kaip niekas kitas trokštam šviesos, garso ir didybės. Todėl ir vertinimai mūsų tokie liguisti.“
