2020-08-24
„Antai susivokę esą lietuviai labai susidomėjome savo tautine istorija. Mūsų savivokos riboms plečiantis, kai pradedame laikyti save ne tik kažkokios giminės, etninės grupės, civilizacijos, bet ir visos žmonijos, gyvybės, Žemės ir Visatos dalimi, mums taip pat ima rūpėti žmonija, visa gyvybė, Žemė, Visata… Ne mažiau svarbu turbūt yra tai, kad, išryškindama esminius mūsų vystymosi praeityje dėsningumus, ši didžioji istorija, kaip mokslo disciplina, padeda geriau suprasti dabartį ir įsisąmoninti galimas mūsų ateities versijas.“
„– Žmonių kultūros visais laikais kūrė pasakojimus, paaiškinančius Visatos ir žmogaus atsiradimą, jų egzistavimo dėsningumus ir prasmę. Šie pasakojimai sujungdavo visas tos kultūros žinias apie tikrovę, atsakydavo žmogui į visus svarbiausius klausimus ir suteikdavo jo gyvenimui prasmę. Tiesa, dabar šiuos tradicinius pasakojimus vadiname mitais, o žodis „mitas“ mums taip pat reiškia „fantazijas“ ir „prasimanymus“.“
„Šiuolaikinis mokslas duoda labai išsamių žinių apie įvairias tikrovės sritis, tačiau, kaip pažymi ir pats D.[ ]Christianas, mūsų pažinimas lieka fragmentuotas – mes stokojame rišlaus pasakojimo, kuris susietų skirtingas pažinimo sferas, ir dėl to šiuolaikinėje civilizacijoje tiek daug sutrikimo ir betiksliškumo.“