Esminės sąvokos: individas, visuomenė, susitarimas, taisyklės, teisės, pareigos.

Jei individas yra vienas, jis turi absoliučią laisvę – teisę daryti ką nori.

Jei individų yra daugiau nei vienas, atsiranda visuomenė ir kyla susitarimo poreikis. Susitarimą apibrėžia taisyklės. Taisyklės nustato individų visuomenėje teises ir pareigas.

Visuomeninė sutartis klasikine prasme

„Social contract arguments typically are that individuals have consented, either explicitly or tacitly, to surrender some of their freedoms and submit to the authority (of the ruler, or to the decision of a majority) in exchange for protection of their remaining rights or maintenance of the social order“ [https://en.wikipedia.org/wiki/Social_contract]

Individas atsisako – tiesiogiai arba pagal nutylėjimą – dalies savo laisvių ir sutinka paklusti „valdžiai“ (valdytojui arba daugumos valią reiškiančioms institucijoms) mainais už likusių laisvių apsaugą ar (ir) visuomeninės tvarkos palaikymą.

Kitaip sakant, individas atsisako savo teisės daryti ką nori ir prisiima pareigą laikytis sutartų taisyklių mainais už tai, kad institucijos prisiimtų pareigą prižiūrėti, kaip taisyklių laikomasi, ir įsipareigotų pačios jų laikytis.

Visuomeninė sutartis Lietuvoje

Visuomeninė sutartis Lietuvoje: piliečiai ir institucijos iš pradžių nustatė teises ir pareigas (taisykles), o po to neoficialiai susitarė, kad – kiek įmanoma – nereikalaus vieni iš kitų laikytis pareigų.

Kitaip sakant, Lietuvoje visuomenės nariai stengiasi kuo mažiau kištis vieni į kitų reikalus – piliečiai nereikalauja iš institucijų būti veiksmingoms palaikant tvarką, institucijos iki tan tikros ribos nereikalauja iš piliečių paklusti įstatymams.