Esminės sąvokos: individas, visuomenė, susitarimas, taisyklės, teisės, pareigos.
Jei individas yra vienas, jis turi absoliučią laisvę – teisę daryti ką nori.
Jei individų yra daugiau nei vienas, atsiranda visuomenė ir kyla susitarimo poreikis. Susitarimą apibrėžia taisyklės. Taisyklės nustato individų visuomenėje teises ir pareigas.
„Social contract arguments typically are that individuals have consented, either explicitly or tacitly, to surrender some of their freedoms and submit to the authority (of the ruler, or to the decision of a majority) in exchange for protection of their remaining rights or maintenance of the social order“ [https://en.wikipedia.org/wiki/Social_contract]
Visuomeninė sutartis klasikine prasme
Individas atsisako – tiesiogiai arba pagal nutylėjimą – dalies savo laisvių ir sutinka paklusti „valdžiai“ (valdytojui arba daugumos valią reiškiančioms institucijoms) mainais už likusių laisvių apsaugą ar (ir) visuomeninės tvarkos palaikymą.
Kitaip sakant, individas atsisako savo teisės daryti ką nori ir prisiima pareigą laikytis sutartų taisyklių mainais už tai, kad institucijos prisiimtų pareigą prižiūrėti, kaip taisyklių laikomasi, ir įsipareigotų pačios jų laikytis.
Visuomeninė sutartis Lietuvoje
Visuomeninė sutartis Lietuvoje: piliečiai ir institucijos iš pradžių nustato taisykles, o po to susitaria, kad – kiek įmanoma – nereikalaus vieni iš kitų laikytis pareigų.
Kitaip sakant, visuomenės nariai stengiasi kuo mažiau kištis vieni į kitų reikalus – piliečiai nereikalauja iš institucijų būti veiksmingoms, institucijos nereikalauja iš piliečių paklusti įstatymams.