„Duok durniui kelią.“
„The only thing necessary for the triumph of evil is for good men to do nothing.“
„duok durniui kelią“
„Normalus zmogus “gesina” problema“
„Du ožiukai ant liepto“
„istrink sita irasa ir atsigerk arbatos“
„Kiekvienam neišaiškinsi“
Nenusiminkit dėl slopinančių ir žlugdančių komentarų, Aleksandrai.
Tokius dažniausiai rašo nuvilti ir nusivylę žmonės, kuriuos užaugino pavargę nuo neteisybės, nuvilti ir nusivylę tėvai, kuriuos užaugino gyvenimo žiauriai laužyti, pavargę nuo neteisybės, nuvilti ir nusivylę seneliai, kuriuos užaugino…
Jiems niekas nesakė: „Ieškok bendraminčių ir kovok dėl to, ką manai esant teisinga!“ Jiems sakė: „Susitaikyk su aplinkybėmis, įtrauk galvą į pečius ir duok durniui kelią“.
Teisybės ieškotojų dūchinimas yra sena lietuviška tradicija. Štai 19-to a. knygnešio patirtis: „Aš sėdėjau už lietuvystę, už lietuviškas knygas, tame pačiame miestelyje, kuriame aš gyvenau, ten daug buvo mano pažįstamų, giminių, net ir kalėjimo sargai buvo pažįstami lietuviai, bet man nieks nieko, išskiriant namiškius, neatnešė, dar gi visi mane peikė ir barė, kam aš kišąs nagus kur nereikia….“
O čia Adam Grant („Originalai: kaip nesitaikstantys su taisyklėmis keičia pasaulį“):
„padarė išvadą: „Paradoksalu, bet labiausiai nuo esamos padėties nukenčiantys žmonės mažiausiai linkę ja abejoti, ją nuginčyti, atmesti ar keisti“
„Numatytosios (default) sistemos pateisinimas SUTEIKIA PAGUODOS. Tai lyg emociniai SKAUSMO MALŠINAMIEJI: jei pasaulis toks turi būti, mums nereikia juo piktintis“
Mano patarimas: ugdykitės įprotį konfliktinėje situacijoje pirmiausiai išsitraukti telefoną ir pradėti FILMUOTI. Tai disciplinuoja Jus patį ir atvėsina filmuojamąjį, o jei neatvėsina, įrašas praverčia teisme (nerašau „policijoje“, nes mūsų policija, deja, yra teisybės ieškotojų dūchinimo lyderė).