Apie „Rusijos kareiviai daugiau niekada nekirs mano šalies sienos“ (2025-04-18)

2025-04-18 16:51

„Atominė Šakalienės žinutė vokiečių žiniasklaidai: Rusijos kariai daugiau niekada neperžengs Lietuvos sienos“

„Atsibuskite, tai yra pasaulis, kuriame mes giname savo piliečius ir imsimės visų mums prieinamų priemonių. O jei jų nėra, mes ją suteiksime. Rusijos kareiviai daugiau niekada nekirs mano šalies sienos“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.“

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/atomine-sakalienes-zinute-vokieciu-ziniasklaidai-rusijos-kariai-daugiau-niekada-neperzengs-lietuvos-sienos-57-2434736

–d–a–u–g–i–a–u–>

Apie smegenis, išlaikomas rankų („Trifidų dienos“) (2025-04-15)

„– Na ką gi. Dabar reikia pagalvoti, ką toliau darysim dėl savęs.
– Susikrausim atsargų žiemai ir gyvensim sau. Ką gi daugiau darysim? – paklausė Stefenas.
– Visą laiką apie tai galvoju, – atsakė Koukeris. – Kol kas to gal ir užteks, bet kaip bus toliau?
– Jei ir pritrūksim atsargų, taigi visur visko pilna, – tarė radijo mechanikas.
– Amerikiečiai bus čia dar prieš kalėdas, – tarė Stefeno mergina.
– Klausykit, – kantriai pasakė jai Koukeris. – Ar negalėtumėt nors kiek pagalvoti apie amerikiečius, kaip apie tuos patarlės briedžius girioje. Pasistenkit įsivaizduoti pasaulį, kuriame nėra jokių amerikiečių. Ar galit?
Mergina išplėtė akis.
– Bet kurgi jie dėsis? – paklausė.
Koukeris liūdnai atsiduso. Dabar jis kreipėsi į radijo mechaniką.
– Tos parduotuvės ir sandėliai ne amžini. Tai mums tik geras startas į naują pasaulį. Pradžiai turim visko pakankamai, bet visą laiką taip nebus. Mes nesunaudosim visko, ką galim laisvai pasiimt, net mūsų anūkai nesunaudotų, jei tie produktai ar daiktai nesugestų. Bet juk daug kas suges, ir labai greitai. Ir ne vien maistas. Ne iš karto, bet galų gale viskas tikrai suirs. Jei norėsim kitiems metams šviežio maisto, turėsim patys jo užsiauginti; ateis laikas, – dabar jis atrodo labai toli, – kai viską turėsim pasidaryti patys. Juk ateis diena, kai ir traktoriai susidėvės ar surūdys, kai išsibaigs degalai, kai grįšim į gamtą ir dėkosim likimui už arklius – jei dar jų turėsim.
Dabar atokvėpis, paties dangaus siųstas mums atokvėpis, kad atsigautume po tokio sukrėtimo, atsipeikėtume. Vėliau reikės arti, dar vėliau reikės išmokti pasidaryt plūgus, o po to išmokti lydyt geležį, kad būtų iš ko pasidaryti plūgų. Dabar mes kelyje, kuris ves vis atgal ir atgal tol, kol išmoksim, – jei apskritai išmoksim, – pasidaryti viską, ką naudojam. Tik tada galėsim sustoti ir nepavirsti laukiniais. O jei sustosim, nuo tada, gal būt, pamažu imsim vėl stumtis pirmyn.
Jis apžvelgė visus, norėdamas įsitikinti, ar sekam jo mintį.
– Mes galim tai padaryti. Reikia tik norėti. Vertingiausia, ką turim pradžiai – žinojimas. Tai mums didelis palengvinimas, mums nereikia pradėti nuo to, nuo ko pradėjo mūsų protėviai. Viskas, ko mes norėsim, yra knygose – tereikia pasiimti jas ir perskaityti.
Visi susidomėję žiūrėjo į Koukerį. Jie pirmą kartą išgirdo jį gražbyliaujant.
– Kiek žinau iš istorijos, – tęsė Koukeris, – tam, kad pasinaudotum žiniomis, reikia laisvo laiko. Ten, kur visi turi dirbti dėl duonos kąsnio, kur nėra kada galvoti, žinojimas sustoja vietoje, sustoja taip pat ir visuomenė. Galvoja žmonės, kurie negamina materialinių gėrybių, kurie, kaip gali pasirodyti, gyvena beveik išimtinai iš kitų darbo, o iš tikrųjų yra kaip ilgalaikis kapitalo įdėjimas. Žinojimas radosi miestuose, stambiose sistemose, išlaikomose laukų darbo. Ar sutinkat su tuo?
Stefenas suraukė antakius.
– Tegul bus taip… bet nesuprantu, kur jūs sukat?
– Štai kur – kokio dydžio turi būti bendruomenė. Tokia bendruomenė, kaip mūsų, negali tikėtis nieko daugiau, tik šiaip taip verstis ir nuolat degraduoti. Jeigu ir toliau mūsų bus tik dešimt, kaip dabar, tokia bendruomenė pamažu pražus visai be naudos. Jei atsiras vaikų, tegalėsim, atitrūkdami nuo darbo, duoti jiems tik šiokius tokius išsilavinimo pradus. Dar viena karta, ir mes turėsim laukinius arba avigalvius. Kad išlaikytume dabartinį lygį, pasinaudotume bibliotekose sukauptomis žiniomis, mums reikia mokytojo, gydytojo ir vadovo, ir turėsime juos išlaikyti, o jie mums padės.
– Na? – paklausė Stefenas po valandėlės tylos.
– Aš vis galvoju apie tą bendruomenę, kurią mudu su Biliu matėm Tinšeme. Jau pasakojom apie ją. Moteriai, kuri stengiasi jai vadovauti, reikia pagalbos, baisiai reikia. Ant jos rankų penkiasdešimt šešiasdešimt žmonių, ir iš jų tik koks dvylika matančių. Šitaip jai nieko neišeis. Ji pati tai žino, tik nenori prisipažinti. Ji neprašė mūsų pasilikti, nes nenorėjo jaustis mums dėkinga. Bet jei grįžtume ir pasiprašytume priimami, ji būtų labai patenkinta.
– Dieve mano, – šūktelėjau, – negi manot, kad ji tyčia nukreipė mus klaidingu keliu?
– Nežinau. Gal ir neteisinga taip apie ją sakyti, bet ar nekeista, kad mes neaptikom jokių Bidlio ir kompanijos ženklų? Šiaip ar taip, ar ji to norėjo, ar ne, bet taip jau išeina, kad aš ten grįžtu. Jei norit žinoti priežastis, prašom, štai dvi svarbiausios: pirma, jei tos bendruomenės niekas nepaims į rankas, ji žlugs ir bus apmaudu dėl veltui išeikvotų tų žmonių jėgų; antra, ten daug patogiau, negu čia. Ten yra ferma, kurią galima sutvarkyti be didelio vargo. Dvaras gali gyvuoti savarankiškai, be to, reikalui esant, galima ūkinę veiklą išplėsti. Čia, norint to imtis, reiks įdėti daug daugiau darbo.
O kas svarbiausia, bendruomenė ten pakankamai didelė ir turės laiko mokymui ir aklųjų, ir reginčiųjų vaikų, kada jų atsiras. Aš įsitikinęs, kad tai įmanoma padaryti, ir kiek galėdamas stengsiuosi, kad tai būtų padaryta. O jei išdidžiajai mis Diuran tas nepatiks, tegu ji sau nors pasikaria.
Dabar štai kas. Manau, galėčiau tai padaryti ir vienas, bet esu tikras, kad, jei nuvažiuotų ten mūsų daugiau, mes viską pertvarkytume ir įstatytume į vėžes per kelias savaites. Tada gyventume bendruomenėje, kuri augs ir dės visas pastangas išsilaikyti. O čia pasilikusi maža grupelė degraduos ir, laikui bėgant, jausis vis vienišesnė. Na tai kaip?
Šiek tiek buvo pasiginčyta, paklausinėta smulkmenų, bet dvejota neilgai. Tie iš mūsų, kurie pirma važinėjom ieškodami kitų grupių, jau buvom matę, kokia baisi vienatvė laukia ateityje. Nė vienas nebuvom prisirišęs prie šios vietos. Ji buvo pasirinkta tik kaip patogi pozicija gintis ir tiek. Dauguma jau ėmė jausti, kaip slegia atsiskyrimas nuo pasaulio. Viliojo mintis apie didesnę ir įvairesnę draugiją. Ir po kokios valandos jau buvo kalbama apie transportą ir persikraustymo smulkmenas, vadinasi, Koukerio pasiūlymas buvo kaip ir priimtas. Viena tik Stefeno mergina dar abejojo.
– Tas Tinšemas… ar jis bent pažymėtas žemėlapiuose? – paklausė ji sunerimusi.
– Nesirūpinkit, – nuramino ją Koukeris. – Jis pažymėtas visuose geriausiuose Amerikos žemėlapiuose.“

↑ 164–166 p.

„Aplinka keršija, iš tikrųjų, – tariau aš. – O tada atrodė, kad jai baigta. „Ir kas gi būt galėjęs pamanyti, kad senis turi šitiek kraujo?“
– Man net baisu. Atrodo, viskas tarsi nuo grandinės nutrūko, džiūgauja, kad mums galas, kad kiekvienas dabar gali eit savo keliu. O gal… Nejaugi mes apgaudinėjam save nuo tada, kai tai įvyko? Gal mums tikrai galas, Bili?
Kelionėse, kai važinėdavau apsirūpinti maistu ir viskuo kitu, aš turėjau daugiau laiko pagalvoti apie tai, negu ji.
– Jei būtum ne tokia, kokia esi, mieloji, galėčiau atsakyti tau herojiškai, na, su savotišku geranoriškumu, kuris dažnai palaikomas tikėjimu ir ryžtu.
– Bet kai aš tokia, kokia esu?
– Atsakysiu tau garbingai – ne visai dar mums galas. Kol gyveni, tol turi viltį.
Mes kiek patylėjom, žvelgdami į plytintį priešais gamtovaizdį.
– Man atrodo, – ėmiau aiškinti plačiau, – įsidėmėk, tik atrodo, – kad mes turim labai nedaug šansų, taip nedaug, jog reiks ilgo ilgo laiko atgauti tokią padėtį, kokią turėjom. Jei nebūtų trifidų, sakyčiau, kad šansų gana daug, bet ir tai reiktų nemaža laiko. Viską dabar lemia trifidai. Nė vienai kylančiai civilizacijai neteko kovoti su kuo nors panašaus. Ar jie atims planetą iš mūsų, ar mes įstengsim sustabdyti juos?
Svarbiausia problema – rasti kokį paprastą būdą su jais susidoroti. Kol kas mums sekasi ne taip blogai, dar sugebam juos atremti. Bet mūsų anūkai – ką jie darys? Nejaugi jiems reiks praleisti visą gyvenimą savo rezervacijose, nepabaigiamu triūsu ginant jas nuo trifidų? Esu įsitikinęs, kad yra koks paprastas būdas su jais susidoroti. Visa bėda, kad paprasti būdai atrandami per sudėtingus tyrinėjimus. O mes neturim tam resursų.
– Bet mes juk turim viso pasaulio resursus, reikia tik pasiimti, – įsiterpė Džozela.
– Materialinius – taip, bet ne protinius. Mums reikia grupės mokslininkų, ekspertų, kurie ieškotų būdų, kaip atsikratyti trifidų galutinai. Ir jie rastų, esu dėl to tikras. Pavyzdžiui, vien trifidus veikiantį herbicidą. Arba hormonus, sukeliančius trifidams biologinį neatsparumą – trifidams, ir niekam daugiau… Tai būtų įmanoma, jeigu to uždavinio imtųsi pakankamai protų…
– Kodėl pats nebandai? – paklausė ji.
– Per daug priežasčių. Pirma – netinku tam. Aš labai vidutiniškas biochemikas, be to, esu vienas. Reikia laboratorijos, prietaisų. Maža to, reikia laiko, o iš kur jo imti, kai tiek daug turiu visokių darbų? Bet jeigu ir sugebėčiau ką išrasti, sintetinius hormonus reiktų gaminti dideliais kiekiais. Reiktų fabriko. Bet pirmiausia reikalinga tyrinėtojų grupė.
– Žmones galima išmokyti.
– Taip, kai jų tiek, kad dalį galima atleisti nuo darbo, skirto maisto gaminimui. Aš pririnkau daugybę biochemijos knygų, tikėdamasis, kad gal ateis laikas, kai kas nors jomis pasinaudos. Aš išmokysiu Deividą visko, ką pats žinau, o jis perduos tas žinias toliau. Bet jeigu šiam darbui neliks laiko, tai nieko gero ateityje nematau – žmogus taip ir neišeis iš rezervacijų.“

↑ 169–197 p.

Autorius: Džonas Vindemas (John Wyndham)
Leidinys: Trifidų dienos (The Day of Triffids) | „Vaga“, 1978

Gitana Dambrauskienė: „Kažkas yra sugedę“ (2025-04-15)

2025-04-10

„Kažkas yra sugedę. Kelintą kartą ausies kraštu užfiksuoju perdėtai pagarbų žemesnės grandies vadovų bendravimą su viršesniais, klausydama įvairių posėdžių, pasitarimų ir pan. YT.
Dabar štai RC atstovas kas dešimtą sakinį vis tituluoja Žemaitaitį, o tas sėdi ir maigo telefono mygtukus.
Žemaitaitis yra turginis chamas, tai su juo viskas aišku. Bet argi tuos kitus žmones sušaudyt ves, jei jie elgsis mandagiai, bet ne padlaižūniškai?“

https://www.facebook.com/gitana.dambrauskiene/posts/pfbid02Xiyo2Vdv5CnfkevtfjMt6AjFM1FUcpVHUdF9KPcCHFAgebrvkney6shd4giaNFzcl

Apie miesto plėtrą ir išgyvenimą joje: Jekaterina Lavrinec kalbina Rėdą Brandišauskienę (2025-04-15)

2025-04-15 10:40

„Taikliai pastebėta, pnašiai ir aš jaučiuosi – bejėgiškumas:“

https://www.facebook.com/smilte.bikulciene/posts/pfbid0BokqBtx5DKsWA2Q9SGHhqS7jtYpCEr6NZ8KQrRCq8jw7qHHQFWC7ZxEy62BhH424l

2025-04-15 10:12

„🤲 Kokias galimybes apginti mums svarbias miesto erdves numato mūsų socialiniai vaidmenys – pvz. ką gali padaryti “paprastas gyventojas”, koreguodamas stambaus NT verlo užgaidas ir vėl užstatyti tai kas turėtų būti puoselėjama?
📃 Kodėl derinant drakoniškus projektus, atsakingų instancijų atstovai lengvai palieka savo parašą, nors laiko projektą netinkamu ir negalimu įgyvendinti?
🙈 Kai mūsų aplinkoje atsiranda objektai, radikaliai pakeičiantys mums svarbias vietoves, su kuriomis siejame miesto tapatybę – kokias taikome taktikas? Kaip susigyvename ir ar susigyvename su pokyčiais? Gal tie pokyčiai priverčia mus konstruoti alternatyvias tikroves – savo alternatyvius miestus?
📻 Laidoje „Žmogus ir miestas“ pakalbinau meninio tyrimo „Balta tamsa“, skirto miesto plėtrai ir ją lydinčioms aplinkybėms, autorę – menininkę Rėdą.
🌟 Savo biografijoje Rėda Brandišauskienė derino skirtingus vaidmenis miesto plėtros lauke – ir gali pagrįstai vertinti miesto plėtros situaciją remdamasi aktyvios bendruomenės atstovės, advokatės, viceministrės, menininkės patirtimi. Mano akimis, tai unikalus atvejis.
💓 Šis pokalbis man asmeniškai svarbus – nes pastarąjį dešimtmetį mano ryšį su Vilniumi lydi nuolatinis bejėgiškumo ir skausmingų praradimų, su kuriais niekaip nenoriu susitaikyti, jausmas.
👉 Nuorodą į pokalbį: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000404082/miesto-pletros-migla-meninio-tyrimo-objektas“

https://www.facebook.com/Jekaterina.L/posts/pfbid0QEyoEKDiAg7ppiYfwMqWeL5PomsfmFNvSjGkN73bJ9ypdpxsfLJQjYr2XwDNtrg5l

Simono Mieliausko geopolitikos akcentai (2025-04-09)

2025-04-09

„Pirmą kartą Trumpą išrinko red-pilleriai su redneckų parama. Antrą kartą – redneckai su red-pillerių parama.
Petersonas (keista, vienok, minėti jį šitam kontekste, kai jis pats buvo/yra vienas iš redpillerių korifėjų) savo paskaitose sako vieną labai paprastą ir kiek nuvalkiotą, bet gilų ir įdomų dalyką: “Everything has a price. If you do something – you’ll pay a price. If you don’t do something – you’ll pay a price”.
Paskutines kelias dienas buvau labai susidomėjęs ką gi apie ekonomikos ateitį sako labai labai skirtingi ekonomistai ir komentatoriai, peržiūrėjau daug daug valandų diskusijų ir nuomonių, pradedant įvairiais esamų ar buv. prezidentų patarėjais, makleriais, sisteminiais veidais ir baigiant nišiniais, vatnikiniais, mažiau žinomais konspirologiniais ekonomistais (dabar jie jau atrodo ne tokie konsipirologiniai LOL). Ir taip pat, be abejo, Varoufakiu. Tame tarpe, tarp labai daug gan skirtingų nuomonių, buvo – jūs neįsivaizduojat kiek – buvusios pagrindinės Trumpo pilkųjų kardinolų internetinės armijos (incelių, redpillerių, bro-scientistų, etc. etc.) raudų ir prakeiksmų, rodant savo eToro, Robinhood ar kitų investavimo įrankių dashboardus. Turbūt jau visi spėjot pamatyti, netgi tie, kas gyvenime nesat investavę, kaip atrodo investment toolso dashboardas. Tai, esmė tokia, kad tam dashboarde, pas visus buvusius Trumpo internetinius karius (išskyrus pačius išmintingiausius, kurie gali ir moka “short’inti”), visos pozicijos dega raudonai (reiškia, minusą, VP priemonės vertės kritimą, supranti).
Prisiminkim kas yra tie (labai generalizuotai kalbant) redpilleriai, inceliai, bro-scientistai, stoic-philosopheriai, 4channeriai, redditeriai ir t.t. Tai yra jauni, dažniausiai baltieji, labai protingi, labai išsilavinę, labai pikti, technologiškai itin išprusę, politika besidomintys ir ypač aštrų anti-establishmento sentimentą jaučiantys vyrai. Jie turi daug tezės ir antitezės savyje (iš tiesų primena savo mylimus ir dievinamus spartiečius ar stoikus) – sėdi prie kompo, bet belekiek, nesuvokiamai daug sportuoja (arti profesionalaus atleto skiriamo laiko), skaito ir lavinasi, bet ant tiek gerai išvysto kritinį mąstymą, kad kartais kiek net paranojina, yra ypač prisižiūrėję, gražūs, raumeningi, bet dažnai negali susirasti merginos dėl smarkiai išsisikiriančių civilizacinių požiūrių ir fundamentų (o kartais tiesiog dėl turimų psichologinių ar psichinių trūkumų ar elementarios mizoginijos), absoliučiai nepasitiki sistema ir kartais net visiškai radikalizuojasi, tačiau dirba sistemoje, brangiai apmokamose vietose (fintech, crypto, investment banking, trading, software engineering, AI, etc.). O taip pat renka Trumpą ir už jį visapusiškai agituoja. Bei investuoja (ne kur kitur, o sistemoje, į sisteminius, globalistinius įrankius, “orinius pinigus”).
Ir dabar, pasirodė, kad Trumpui px ne tik pasaulis, ne tik Wall Streetas, bet ir visa labai intelektuali, turtinga ir radikali, anti-establishmento, JRE ir JBP vedama raumeningų interneto trolių kariauna.
Revoliucijos visada suryja savo vaikus, kitaip turbūt net ir nebūna.
Na, o kalbant apie geopolitiką, tai akcentus sudėčiau tokius:
*Globalizacija, deja ar ne deja, tokia kokia buvo nebegrįš niekada. Visų pirma dėl to, kad Amerika, kaip rodo patirtis, beveik niekada (ar visai niekada) nekeičia savo juodadarbių establishmento atstovų pradėto kurso (Trumpui buvo leista dalyvauti, laimėti ir siautėti, nes establishmentas puikiai suprato, kad reikalingi pokyčiai, kurių jie patys atlikti nenori/negali, todėl tam tikras aktorius tokioms užduotims puikiai pravers). Kaip beje ir Putka sakė dar kokiais 2006 m., kai savo runkelistanui per kažkokią konferenciją aiškino kodėl jis ten yra ir kodėl juo liaudis turi pasitikėti ir leisti žudyti žurnalistus ir uždarinėti televizijas su omonu: “Kažkas, gi, turi išimti kaštonus iš ugnies” (suprask, padaryti tai ką reikia, nors nėra norinčių apsiimti).
*Norėtųsi vienaip, bet nereikia priimti norimo už esamo (čia ypač galioja Lietuvos ir Europos galios žaidėjams). Aš tikrai norėčiau, kad pasaulis susivienytų prie Ameriką, pasiųstų ją nx ir persiorientuotų. Būtų smagu pamatyti kaip (pagal paskutinių kelių metų Holivudo veiksmo filmų madas, BTW) dega Kapitolijus, marines’ai šaudo į jūrų pėstininkus, o secret service mėto molotovo kokteilius į žaliasias beretes, kaip Washington DC šaligatviais tarp paklaikusių žmonių laksto Hummeriai su peršautom padangom, kaip Trumpą su Musku bando gabenti sraigtasparniais iš Mar-a-lago į kokias nors Mergelių salas atsitraukimui, kad nepakartų, bet vietiniai redneckų būriai paleidžia dronų spiečių ir sraigtasparnio sraigtai pradeda dusti ir žiežirbuoti nuo sprogių dronų, o paskui sustoja ir švelniai tėškiasi į H aikštelę, kur jau laukia vietinio šerifo biuro atstovais, apsirengę kaip Mad Max personažai. Visi, galbūt, norėtume. Bet to nebus. Ir pamirškit. Trumpas yra labai sumanus, suktas, šio pasaulio kunigaikštis. Jis ne tik sako, bet ir žino, ir neveltui, kad pas Ameriką, nueinančią, praskolintą galybę, keliais šliauš ir ES, ir visos kitos galybės, jau nekalbant apie mažasias šalis. Nes nieko kito, išskyrus Nixono, Reagano ir Thatcher orinių pinigų modelį, jie patys sugalvoti nesugebėjo. O plius – game theory. Jeigu ES statys Trumpui ragus, pas Trumpą ateis rusai ir kinai. Jeigu statys ragus brazilai – ateis ES ir australai ir t.t. ir pan.. Nėra būdo paveikti Ameriką globaliai tol, kol ji yra nr. 1 pasaulio vartotojas, kadangi visos kitos pusės viena kita nepasitiki (ir ne be reikalo), ir tų pusių tiesiog yra per daug.
* Trumpas turbūt statys ilguoju laikotarpiu ant savo runkelių rinkėjų bazės, nes 1) jų daugiausia 2) jis yra jų mesijas, jų, kaip mažutėlių, užtarėjas ir jaučiasi atliekantis ypatingą misiją.
* Darbai į US nesugrįš, nes nėra kam sugrįžti, nes tų darbų, apie kuriuos jie svaigsta nebėra. Kinai turi “dark factories”, o savo proletarams tuoj mokės basic income’ą, kad išgyventų ir vartotų. Tai tą patį gaus Amerikos runkeliai. T.y., gamyklos grįš, bet darbai – ne. Užtat jie, kaip kokie kinų peasantai (kaip pavadino JD Vance’as) gaus basic income’ą ir galės susileidę fentanilio (ar legalių, korporatyvinių opioidų) eiti į Walmartą nusipirkti kubinio metro čipsų pakelį ir penkialitrinę baklaškę limonado.
* Tiek globalizaciją, tiek esamą ekonominį modelį stabdyti reikėjo. Griauti galbūt irgi, gal tik ne taip atgrubnagiškai ir debiliškai. Pasaulis seniai matė, kad kažkas yra ne taip, kad negali spausdinti pinigų be sustojimo, negali nekelti žemiausios ir vidurinės klasės pragyvenimo lygio nuo 1980 m., negali NT tapti nebeįkandamas jokiam vidutiniam dirbančiam žmogui vakarų pusrutylyje, negali būti tiek lyčių, tiek DEI iniciatyvų, tiek sekimo, tiek centralizacijos, tiek minčių kontrolės, negali būti tiek samdymo pagal rasines ar etnines kvotas, negali būti tiek trilijonų sukaupta tax havenuose, negali didžiosios dalies pasaulio išteklių valdyti kelios korporacijos, negali politinės jėgos masiškai migruoti vargšų žmonių iš skurdžių šalių, kad turėtų savo amžiną rinkėjų bazę, negali kinų ir afrikiečių vaikų rankomis kasti tauriųjų metalų ir mineralų, kuriuos naudosi žaliojo kurso beprotnamiui, kad sistemos hipsteriai jaustųsi savimi patenkinti ir gelbėjantys planetą.
* Kažkada (turbūt) kažkam buvo neįtikėtina kaip galėjo subyrėti tokia galybė kaip Romos Imperija. Kaip, kokiu būdu, prie kokių prielaidų galėjo subyrėti Britų Imperija. Kaip galėjo subyrėti tokio dydžio, tokio gigantiškumo, tokios karinės galios ir tokio biurokratinio aparato išsigimėliškas darinys kaip SSRS. Taip ir inceliams, kurie šalia kačialkės, darkneto, podcastų, tuo pačiu investavo į sistemą, bet ragino griauti sistemą ir rinko Trumpą, nesuvokiama, kad gali griūti globalizacija. Bet ne tik jiems, daugumai žmonių tai atrodo protu nesuvokiama.
* Sisteminiai ekonomistai vis dar purto ir kraipo galvas, ir kalba TIK apie recesiją (ji gal ir bus, priklausys, turbūt nuo pasaulio reakcijos) ir grįžimą prie back to business po kelių metų. Nesisteminiai ar mažiau sisteminiai ekonomistai, kurie mokėsi ir kažkokios daugiau politekonomijos, negu tik globalistinės ekonomikos, kalba kiek kitaip. Ir visai panašu, kad jie (Varoufakis ir kt.) kalba pagrįstai.
* Europai šitame ir būsimuose ekonominiuose karuose gali būti pzdą. Ir dėl to labai gaila. Nes Europa, ir ypač ES, yra paskutinė graži, gera, patraukli, morali vieta gyventi. Vienintelis regionas pasaulyje, kuriame žmogus yra kažkiek svarbus. Vienintelis demokratiškas regionas. Vienintelis sveiko proto regionas. Vienintelis šviesus ir neišprotėjęs regionas. Ir, deja, susiskaldęs, silpnas, pavestas, praradęs tinkamą laiką nuosavai politikai ir nuosavai industrializacijai ar technologizacijai.
* ES buvo Amerikos įkalbėta daryti daugybę dalykų, jau nekalbant apie tokius basicus, kaip ekonomiškai kariauti su Kinija. Dabar Europą amerikonai dūchina antrą, trečią, ketvirtą ir penktą kartą. Europa lieka turbūt didžiausio durniaus vietoj per modernią istoriją. Pusės milijardo išsilavinusių ir socialiai draustų žmonių, su dviem branduolinėm valstybėm ir didžiausiu pagal regioną (ne pagal valstybes) NATO įnašu, beprecedente perkamaja galia vienam gyventojui, dūchinama kelių senų diedų su asmenybės sutrikimais.
* Kai po kažkiek daug daug metų, kai globalizacija grįš visai kitokia, po naujos apšvietos ir naujos reformacijos, visuomenės turės kažką sugalvoti (ir turbūt sugalvos) ką daryti su žmogaus prigimties neatsparumu asmenybės kultui, o išvertus į kitą pusę ir paprasčiau tariant – ką daryti su paryškintų, makiaveliškų asmenybės sutrikimų turinčiais žmonėm. Ką daryti su jūsų klasioku, kuris giriasi, kad tėtis turi Buggati ir Veyroną, bet negali parodyt. Ką daryti su instagramo scammeriu, vedančiu crypto seminarus. Ką daryti su narcizėm barakudom, daužančiom indus ir apmeluojančiom visom savo draugėm apie savo sugyventinį, kai šitas bando nuo jų santykių atsijunkyti. Ką daryti su Petersono dažnai minimais dark-triad žmonėmis (socio/psichopathy, machiavelism, narcissism). Kaip žmonija ir atskiros visuomenės turės pasiekti, kad savo tėvui kompensuotis ir kažką įrodyti norintis nevykėlis storulis kambarių nuomos surinkėjas Trumpas ar visų įtėvių mėtytas, niekintas, žemintas ir spjaudytas frajeris Putinas netaptų tuo, kuo tapo. Kaip psichologiškai suluošintiems žmonėms neleisti tapti tokiais išsigimėliais. Ar kaip jų nesuluošinti. Ar kaip išsigimėlių neprileisti prie valdžios (cenzūra, globalizmas, raganų medžioklė, stigmatizavimas ir kiti sorošiniai triukai, kaip žinia, nelabai veikia).
* FUCK PUTIN
* FUCK TRUMP
* FUCK GLOBALIZATION
* GO EUROPE!!! ❤
P.S. Foto autentiška.“

https://www.facebook.com/tanoka.beard.94/posts/pfbid02socFSykt7w2D8Ge2h3UNBchoTLGMDpR5vVCqKCGHp6htPjGAQjRBvtBtdGbXYQtPl

–d–a–u–g–i–a–u–>

Audrius Rutkauskas apie neplanavimą Vilniuje (2025-04-06)

„Kaip Vilniuje (ne)vyksta planavimas? Prieš 5 mėnesius, Gruodžio gale patvirtintas naujas judumo veiksmų planas, kuriame yra iškelti tikslai, veiksmai juos pasiekti, terminai, atsakingos institucijos ir KPI. Ir kas iš to dokumento? Ogi nieko. Galime ramiai mesti į šiukšliadėžę, bent taip panašu mano Valdas Benkunskas, VMS ir JUDU.
Dar šią savaitę VMS komunikacijos skyrius paskelbė nuostabią žinią, kad bus tvarkomos gatvės, dviračių takai ir šaligatviai. Tik paskelbti darbų kiekiai pesčiųjų ir dviračių takams yra dvigubai mažesni, nei prieš porą mėnesių patvirtintame plane:
Pesčiųjų takai 8.7 km. vietoje 19 km.
Dviračių takų 25 km. vietoje 50 km.
Peršasi kelios mintys: Vilniuje planavimas neegzistuoja, atsakomybės už tai nėra ir niekas dėl to nežada nieko daryti, nes tai tęsiasi jau n metų. Daugelis darbų beviltiškai atsilieka nuo terminų, o atsilikimas kasmet tik didėja. Pasiskaitau judumo ir veiksmų planus: https://judu.lt/darnus-judumas-vilniuje/dokumentai/ judu ataskaitas: https://judu.lt/metines-ataskaitos/ ir sunku patikėti neveiklumo mastu ir niekas į tai nekreipia dėmesio. Metas pradėti reikalauti atsakomybės.“

https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/1164010218373330

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Lietuva nuo šiol gali didžiuotis dar viena laukinių gyvūnų rūšimi“ (2025-04-06)

2025-04-02

„Gamtininkai skelbia netikėtą žinią: Lietuva nuo šiol gali didžiuotis dar viena laukinių gyvūnų rūšimi. Kupiškio rajone, Mirabelio miške pavyko nufilmuoti meškos jauniklį.
Pokalbis su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktoriumi Laimonu Daukša.“

https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000401220/girininkas-meskos-i-lietuva-tik-uzklysdavo-o-dabar-perziemojo-ir-atsivede-jaunikli

Apie ramadano pasninko pabaigos šventę Pilaitės gyventojų FB grupėje (2025-03-31)

2025-03-30

„Sveiki,siandien is ryto vedziodama šunį,isgirdau mečetes kvietimą melstis,maždaug garsas sklinda nuo Gilužio maximos.Ar kas girdejote?Nesuprantu ar pas mus mečete atsirado ar kaip?
Prasau be sarkazmo,kai esi musulmonu šalį-viskas ok,bet išgirsti Pilaiteje tikrai nesitikejau.“

https://www.facebook.com/groups/586668494793256/?multi_permalinks=9253381401455212

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Dažnai Bažnyčia susideda iš bedievių, laikančių save katalikais“ (2025-03-31)

2025-03-30

„Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis“

https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000400769/kardinolas-backis-daznai-baznycia-susideda-is-bedieviu-laikanciu-save-katalikais

Edvardas Baleišis: „Elektrėnų savivaldybė išsiparduoda žemes“ (2025-03-29)

2025-03-26

„💶 Elektrėnų savivaldybė išsiparduoda žemes. Šiandien Tarybos posėdyje valdančiųjų balsais buvo nuspręsta parduoti du didelius žemės sklypus Elektrėnų mieste. Tai paskutiniai tokio dydžio valstybinės žemės sklypai miesto ribose greta magistralinio kelio Vilnius-Kaunas, visi kiti yra senai parduoti arba išnuomoti. Už sprendimą entuziastingai balsavo valdantieji liberalai, demokratai ir konservatoriai. Balsavimo rezultatus prikabinu.
Tokios šį kartą Baltųjų Rūmų naujienos.
📌 Šie sklypai dirvonavo dešimtis metų ir niekam nerūpėjo. Kodėl nuspręsta juos parduoti dabar? Atsakymas paprastas – iki savivaldos rinkimų liko du metai, laikas išsiparduoti, kas liko. Nes po rinkimų nežinia kaip ten…
1️⃣ Sklypas Nr.1 – plotas 1,30 ha, adresas Sabališkių g. 1B, Elektrėnai (priešais parduotuvę „Būsto pasaulis“). Pradinė kaina – 140 tūkst. Eur. Tai vienas iš šešių sklypų (kiti – Sabališkių g. 1C, 1U, 1D, 1F, 1G), kurie buvo suformuoti 2012 metais sudarius taikos susitarimą su koncesininku UAB „Irlanda“. Neturiu galimybės viską aprašyti, bet tai yra beveik 20 metų trunkanti istorija, kurioje itališkas plyteles importuojančiai įmonei šypsojosi unikali sėkmė „įsisavinant“ teritoriją palei A1 magistralinį kelią. Šioje istorijoje aktyviai dalyvavo buvęs meras Kęstutis Vaitukaitis, o dabartinis meras Gediminas Ratkevičius (anuomet – Teisės ir personalo skyriaus vedėjas) atstovavo savivaldybę teisme, kur buvo pasiektas taikos susitarimas. Rezultatas – penki iš šešių sklypų per dešimtmetį buvo išnuomoti koncesininkui. Be to jis įsigijo ir daugiau sklypų prie pagrindinės šalies transporto arterijos.
📌 Sabališkių g. 1B sklypo pardavimas turėtų užbaigti šią painią istoriją, nes meras su koncesininku pasirašė susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Tačiau, atkreipkite dėmesį, tai yra sklypo pardavimas o ne nuoma, kaip buvo su kitais penkiais sklypais palei A1 magistralinį kelią. Šis sklypas yra strateginėje vietoje, praktiškai miesto centre, greta planuojamo pėsčiųjų viaduko, todėl yra labai neatsakinga jį parduoti. Išnuomoti protingam terminui, taip, galima. Tačiau parduoti su viskam… Na, bet kaip minėjau, valdantieji įjungė buldozerį ir prabalsavo.
2️⃣ Sklypas Nr.2 – plotas 2,93 ha, Elektrinės g. 2, Elektrėnai (prie viaduko ir įvažiavimo į Elektrėnus). Pradinė kaina – 320 tūkst. Eur. Sklypas ilgą laiką stovėjo apleistas, jame buvo nelegalių statinių. Prieš kelis metus jis išvalytas, tačiau nuo to laiko vėl apžėlė. Greta sklypo yra du maži beržynėliai, kurie yra pripažinti valstybinės reikšmės mišku.
📌 Sklypas yra miesto pakraštyje, gana nepatogioje lokacijoje, kur būtų sudėtinga kurti viešąją infrastruktūrą. Bet verslui jis yra tinkamas, ten yra vietos degalinei, elektromobilių įkrovyklai, restoranui, plovyklai ar net biurų pastatui. Tad savivaldybė sklypą tikrai galėtų parduoti. Bet jį reikia paruošti pardavimui, pagerinti prekinę išvaizdą ir galimybes verslui tam, kad gauti realią (rinkos) kainą. Sutikite, tai yra valstybės turtas, visų mūsų turtas. Todėl sprendimai turėtų būti priimami atsakingai ir įvertinus galimas pasekmes.
📌 Sklypą Elektrinės g. 2 reikėjo išvalyti, „išmiškinti“, prijungti prie jo kone hektarą likusios valstybinės žemės, suformuoti naują didesnį sklypą ir parduoti gerokai brangiau, o gautus pinigus investuoti į miesto gerbūvį. Aišku, procedūra kiek užtruktų, pinigai ateitų tik po kelių metų. Deja, ir vėl nugalėjo noras paimti pinigus kuo skubiau. Valdantieji prabalsavo parduoti sklypą taip, kaip yra…
📢 Apibendrinam. Du sklypai, Sabališkių g. 1B ir Elektrinės g. 2, yra strategiškai svarbioje vietoje, turi įvažiavimus nuo A1 magistralinio kelio. Jų vertė yra ne vienas milijonas. Panašūs (tik ne tokioje geroje vietoje ir mažesni) sklypai dabar yra nuomojami (parduodama nuomos teisė) po 0,5 mln. Eur. Labai abejotina, ar pardavusi šiuos du sklypus savivaldybė gaus bent 1 mln. Eur. Kaip rodo ilgametė praktika, savivaldybė/valstybė nemoka arba nenori parduoti turto už rinkos kainą. Taigi greičiausiai kas nors, galimai ta pati UAB „Irlanda“, nupirks sklypus už keleriopai mažesnę kainą nei galima buvo gauti.
Tai tokios tokelės Elektrėnų parapijoje. Jei turite pažįstamų prie pinigo, galite kviesti į išpardavimą.
Posėdžio vaizdo įrašą rasite čia: rb.gy/vqdoyz
#BaltujuRumuNaujienos
#VIITaryba“

–d–a–u–g–i–a–u–>

Jekaterina Lavrinec apie miesto planavimą, kurį lemia rinka (2025-03-28)

2025-03-27

„Miesto planavimas, kuris užtikrina gyventojams reikalingų funkcijų paskirstymą, užtikrina socialinį saugumą mieste. Planas, kuris pilnai palieka “rinkai spręsti”, kur kokios funkcijos atsiras – yra socialinių miesto problemų generatorius. Toks yra dabartinis Vilniaus Bendrasis planas – apie jo neįtikėtiną lankstumą paverčiant bet ką bet kuo (o gaunasi visą laiką naujas daugiabutis arba biuras) ne kartą rašė Miesto planavimo diskusijos.“

https://www.facebook.com/Jekaterina.L/posts/pfbid02Y3RgH6qQpTLzq4aJwwwjuAZVjs4d4qy4X4pBG2GyiFTWUsXd3Py4kMcDdzxfd1Hil

Apie lietuvių kalbos mokymą užsieniečiams | Telkinys

2025-07-23

„6. Lietuvos nepasiruošimas užsieniečius mokyti lietuvių kalbos. Čia kritinė problema kuri atrodo daugmaž taip – nors trečiųjų šalių piliečių mes turime šalyje ~200,000, ir absoliuti dauguma jų nemoka lietuviškai, bet per metus geriausiu atveju kažkokius pradmenis dabartinė sistema gali suteikti vos keletui tūkstančių užsieniečių. Nėra nei vieningos sistemos, o galiausiai nėra mokytojų. Sistema yra išskaidyta tarp įvairių iniciatyvų, dalis kurių yra projektinės, dalis veikia universitetuose, dalis net kaip privačios iniciatyvos. Dalis lėšų skirtų integracijai eina ne kalbai o labiau kultūriniams poreikiams. Galų gale man iki šiol nėra iki galo aišku kokio lietuvių kalbos mokėjimo lygio yra siekiama. Galų gale, teko jau patirti, kad kadangi už problemos sprendimą niekas nepagirs, nėra kažkokio entuziazmo bandyti perbraižyti institucines lietuvių kalbos mokymo užsieniečiams gaires, apsisprendžiant tiesiog ar užsieniečiai dirbantys Lietuvoje kurie moka lietuviškai yra bendro gėrio sudėtinė dalis, ar čia kažkokia asmeninė atsakomybė tų asmenų.“

„Ką matyt būtina susitvarkyti tai lietuvių kalbos mokymo užsieniečiams sistemą. Tiesiog paversti sistema. Tai kad to nebuvo bandyta daryti yra šiaip apmaudu, nes tiesiog buvo nuspiriama skardinė į priekį kelyje o kažkam ją vis viena reikės pakelti.“

https://www.facebook.com/laurynas.sedvydis/posts/pfbid0ek4deRjAZes3BNwoFAfEymRAuDtK6V4sH1Eo3MkjbxBHk6pFBN5Wdp8MytubWviJl

2025-02-28

„Po pokalbių su PIIA – Priėmimo ir integracijos agentūra išryškėjo nemenkos problemos su lietuvių kalbos mokymo užsieniečiams sistemoje, nes šiuo metu tokios nėra, ir po pokalbių su Kultūros ministerija, manau formuojame spiečių padaryti žingsnių konsoliduoti išteklius, sukurti reikalavimus kokybei ir sukurti šiek tiek tvarkos bei geresnes galimybes mokytis valstybinės kalbos, nes be jos integracija pabėgėliams ar darbo migrantams, mano supratimu, nėra įmanoma.“

https://www.facebook.com/laurynas.sedvydis/posts/pfbid032MQAkDGvreYabkBsGdCTkqmAUDbPCSh7sWmPZwxtf8Q8emGxHjJGtQkhXKyDK6yTl

2025-02-05

„Я стал пробивать эти курсы и выяснилось, что без проблем. Приходите учитесь. На литовском языке.
Тогда я подумал, что наверное неплохо совместить эти модульные курсы с курсами литовского языка. Вступил в переписку с десятком профшкол в шести городах. В Каунасе есть просто шикарные курсы для украинцев. Но чтобы договориться со школой нужна отмашка министерства. Мы пытались выйти на консула антивоенного комитета (отписка от неизвестной девочки), я передавал свои наработки разным известным правозащитникам. Везде игнор.“

https://50000.lt/michailas-benjasas-apie-persikvalifikavimo-suteikta-laisve-250208