„Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“ (2025-11-05)

2025-11-05

„kada ir kokiomis aplinkybėmis popiežius Pranciškus tai pasakė?“
+
„Citata „Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“ tikriausiai yra laisvesnė vertimo versija frazės, kurią Popiežius Pranciškus pasakė šiais atvejais:
* 2016 m. sausio 19 d., homilijoje koplyčioje „Domus Sanctæ Marthæ“ (Vatikane), remdamasis 1 Samuel 16 skyriaus tekstu apie karalių Dovydas, jis sakė: „…during the Christian journey … there is no saint without a past and no sinner without a future.“ ([Vatican][1])
* 2016 m. balandžio 13 d., bendrojoje audiencijoje (Šv. Petras aikštėje) jis pakartojo: „There is no saint without a past, nor sinner without a future.“ ([press.vatican.va][2])
Jeigu nori, galiu išversti originalią citatą iš lotynų arba italų kalbos bei pateikti kontekstą — ar tai tiktų?
[1]: https://www.vatican.va/content/francesco/en/cotidie/2016/documents/papa-francesco-cotidie_20160119_saint-and-sinner.html?utm_source=chatgpt.com “Saint and sinner (19 January 2016) | Francis – The Holy See”
[2]: https://press.vatican.va/content/salastampa/en/bollettino/pubblico/2016/04/13/160413a.html?utm_source=chatgpt.com “there is no saint without a past, nor sinner without a future”“

(chatgpt.com)

2025-10-31

„„Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“, – cituodamas popiežių Pranciškų, kunigas, priklausomų žmonių bendruomenės Aš Esu įkūrėjas ir vadovas Kestutis Dvareckas pasakoja apie savo ir kitų priklausomų žmonių kelią.“

https://www.facebook.com/zydre.gedrimaite/posts/pfbid024AFwP7Tt9sv8jpXMDiiqpekTdK8HxtSHTM9GytSVQjondtpXUJzBVEs23ByhNTeMl

2017-01-14

„ačiū už gerą žodį 🙂 nėra šventų be praeities, nėra teistų be ateities 😉 Teistumas pliusų neprideda, todėl turiu tai kompensuoti visais kitais gebėjimais.“

https://www.facebook.com/povilas.pinelis/posts/pfbid02tmdKJRLknHHBwJsjyeDe7hFRgumLqzs7JzUFKB3EoeyYPZg2AKxGmqGKx7tAn4Qbl?comment_id=1221832511234905&reply_comment_id=1222071937877629

Edvardas Baleišis apie konkursą „Elektrėnų komunalinio ūkio“ generalinio direktoriaus(-ės) pareigoms užimti (2025-11-04)

2025-11-04

„🛠 Apie konkursą UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ generalinio direktoriaus(-ės) pareigoms užimti.
📌 Vis dėlto tikėjausi, kad naujas vadovas ateis iš šalies, gal būt net ne iš Elektrėnų, nesusisaistęs partiniais ryšiais bei pažintimis, nevedamas protekcijų, bet svarbiausia, turintis reikiamas kvalifikacijas ir realios patirties didelių įmonių valdyme – su CEO (generalinio direktoriaus) ar CTO (technologijų direktoriaus) patirtimi. Įmonei tikrai labai reikia gero vadovo, galinčio suformuluoti įmonės strategiją, matančio ilgalaikius tikslus, gebančio suburti komandą, atstovauti įmonę ir priimti būtinus sprendimus. Deja, deja…
📌 Buvo pirmasis konkursas, kuris neįvyko, po to antrasis su pakoreguotomis sąlygomis. Galite jas palyginti, bent tris pagrindinius skirtumus pabraukiau. Bet esmė net ne atlyginime, kuris buvo pasiūlytas pusantro karto, o su priedais ir dukart, didesnis nei mero, o sumažintuose patirties reikalavimuose. Ką jau ten kalbėti, jeigu vadovavimas įmonės finansų skyriui buvo prilygintas CFO (finansų direktoriaus) patirčiai…
I-jo konkurso sąlygos čia: https://shorturl.at/NpCOp
II-ojo konkurso sąlygos čia: https://shorturl.at/MXxf7
📌 Taigi iš to, kas matyti viešoje ir neviešoje erdvėje akivaizdu, kad Elektrėnuose niekas nesikeičia. Kaip buvo skiriami reikalingi žmonės į reikiamas pozicijas, taip ir toliau skiriami… Kaip įmonė buvo partine lesykla, taip matyt ir toliau liks… Kaip komunalinis ūkis reiškėsi vietinėje politikoje, taip ir toliau reikšis… Per savivaldos rinkimus žmonės net juokavo, kad rinkimuose dalyvauja komunalinio ūkio partija…
📌 Ir visuomet kirbės klausimas… Kodėl reikia tapti liberalu, kad kažko pasiekti Elektrėnuose? Ar tai sąžininga ir teisinga? Ar atitinka bendruomenės lūkesčius? Ir kiek tai atliepia atsakingo valdymo principą?
⁉️ Tai tokios mintys po praėjusios savaitės naujojo paskyrimo. Tiesa, jis nebūtinai galutinis, nes kiti konkurso dalyviai turi pilną teisę skųsti pasirinkimą. Ar taip nutiks, sužinosime artimiausiu metu.“

https://www.facebook.com/edvardas.baleisis.1/posts/pfbid022qGLWENmeqiDdaQfjXyYrxmFr5ntqRUPBUvMmjEcHjbwc4WG3jUjZDojD9y2dzSMl

Komentarai po įrašu apie „kažkokį trantą, visiškai blokuojantį praėjimą“ (2025-11-04)

2025-10-23

„Atvažiuoji pėsčiųjų/dviračių taku ir pamatai vat taip priparkuotą kažkokį trantą, visiškai blokuojantį praėjimą. Apeit praktiškai neįmanoma, nes iš abiejų pusių tvorelė. Jokių įspėjamųjų ženklų apie kažkokius darbus ir užtvertą taką. Lieka arba lipti per kelio užtvarus, arba grįžti 0,5km atgal iki perėjos ir pereiti į kitą kelio pusę. Tai gerai, kad aš dar pakankamai mobilus. O jei taip atvarai su neįgaliojo vežimėliu..?“

https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/1306071084167242

Komentarai

!

Apie „Iroha“, tobulą japonišką pangramą (2025-11-03)

„Originally the poem was attributed to Kūkai, the founder of Shingon Buddhism, but more modern research has found the date of composition to be later in the Heian period (794–1179).“

„The first record of its existence dates from 1079.“

„It is famous because it is a perfect pangram, containing each character of the Japanese syllabary exactly once.“

„Even the blossoming flowers [Colors are fragrant, but they]
Will eventually scatter
Who in our world
Shall always be?
The deep mountains of karma—
We cross them today
And we shall not have superficial dreams
Nor be deluded.“

„An English translation by Professor Ryuichi Abe<...> reads as:
Although its scent still lingers on
the form of a flower has scattered away
For whom will the glory
of this world remain unchanged?
Arriving today at the yonder side
of the deep mountains of evanescent existence
We shall never allow ourselves to drift away
intoxicated, in the world of shallow dreams.“

„Komatsu Hideo has revealed that the last mora of each line of the Man’yō-gana original (止加那久天之須), when put together, reveals a hidden sentence, toka [=toga] nakute shisu (咎無くて死す), which means “to die without wrong-doing”. It is thought that this might be a eulogy in praise of Kūkai, further supporting the notion that the Iroha was written after Kūkai’s death.“

https://en.wikipedia.org/wiki/Iroha

–d–a–u–g–i–a–u–>

Jei galia negali savęs pagrįsti (2025-10-27)

2013-05-30

„Primarily it is a tendency that is suspicious and skeptical of domination, authority, and hierarchy. It seeks structures of hierarchy and domination in human life over the whole range, extending from, say, patriarchal families to, say, imperial systems, and it asks whether those systems are justified. It assumes that the burden of proof for anyone in a position of power and authority lies on them. Their authority is not self-justifying. They have to give a reason for it, a justification. And if they can’t justify that authority and power and control, which is the usual case, then the authority ought to be dismantled and replaced by something more free and just“

http://vincnetas.tumblr.com/post/51711607034

↓

http://www.alternet.org/civil-liberties/noam-chomsky-kind-anarchism-i-believe-and-whats-wrong-libertarians?paging=off (nuoroda nebeveikia)

Romualdas Ozolas: „Nepriklausomybė, sudorota aksominėmis pirštinėmis“ (ve.lt) (2009-03-10) (2025-10-27)

2009-03-10

„Kas įvyko ir kaip mes viską pražiopsojome?“

„Ne sukurta, o atėjusi būtinybė“

„nelaimė atsitiko, kai mes, nekreipdami dėmesio, Nepriklausomybę sutapatinome su Laisve. (…) Nors tai yra visiškai skirtingi dalykai: laisvė gali būti be atsakomybės, o nepriklausomybė be atsakomybės būti negali“

„Nepriklausomybė yra įsipareigojimas savo valstybei. O mums taip išėjo, kad mes įsipareigojome laisvei. Svaigome nuo laisvės, apsigėrėme laisve. Įsivaizdavome, kad (…), ir nesuvokėme, kad tai – įsipareigojimas laikytis tam tikros tvarkos, tam tikrų pareigų, pasiaukojimo, pasitikėjimo ir t.t.“

„O kada (…), valstybės laisvę pradedi įsivaizduoti kaip savo asmeninę laisvę. O čia dar laisvės sampratą padailino atsiradusios žmogaus teisės, kurios, kaip ir pati laisvė, yra be pareigų“

„Į ką gali išvirsti tas ideologijos neturėjimas ir asmeniniai laisvės potroškiai, virtę tikslu? Tik į absoliučiai juslinių dalykų tenkinimą“

„Taip mes pamažu ir nugrimzdome. Tarpusavyje susiskaidėme į daugybę smulkių grupelių, grupuočių ir asmeniniuose santykiuose išėjome į visų karą su visais, kuriame vadovaujamasi taisykle “Kas yra ne tavo pažiūrų – tas yra tavo priešas“

„(…) esame praradę tai, ką turėtume įgyvendinti kaip nacionalinius tikslus, o ir susitarti dėl nacionalinių reikalų dabar nėra jokios galimybės“

„(…) naujų mąstytojų ir politinių veikėjų, kurie sugebėtų kurti savo politiką, tuo metu kaip ir neatsirado, o atsirandantys buvo naikinami bendromis pastangomis“

„Nors ši epocha jau nebėra ekonominė okupacija ir aksominės okupacijos terminas dabartinę padėtį apibūdina tiksliau“

„Kas nesutinka dabar – savo noru išvažiuoja pasižvalgyti į užsienį arba jam leidžiama nusigerti, pasikarti ir visaip kitaip pačiam pasitraukti“

„(…) neturime juridinio mąstymo kaip nacionalinės vertybės, būdingos bent jau tai sprendžiančiajai tautos daliai“

„Mes, tauta, neturime tokios teisinės sąmonės kaip visuomenės sąmonės, todėl su mumis ir galima daryti ką nori“

„Netikėjo, kad Vakarai tai yra ne Rytai [čia tikriausiai turėjo būt “tikėjo”], ir stebėjosi – na, kaip taip gali būti? Mes turėjome būti apgaudinėjami, negalėjome būti neapgaudinėjami…“

„Todėl aš nežinau, ar ką nors dar galima padaryti Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, be kokių nors revoliucijų.“

„Neišvengiamai reikia sujudimo, kurį būtų galima pavadinti kokiu nors, tik ne Sąjūdžio, vardu. Aš jį pavadinčiau Atsitiesimu. Juk esame prilenkti, bet dar nenulūžę“

„Atsitiesimas įvyktų, jei mes, čia likę du milijonai, apsispręstume ir pasakytume sau, kad čia liekame, norime gyventi sau ir patys už save.“

„Užtektų, kad iš tų dviejų milijonų atsirastų bent dvidešimt žmonių, kurie būtų pasirengę būti nušauti ir padaryti viską, kad vadinamoji mafija nebeprieitų prie valdžios“

„Tada įvyktų tai, apie ką mes kalbėjome nuo pat Sąjūdžio pradžios – kad po Rytų turėsime nueiti į Vakarus, pasidairyti ir grįžti namo. Bet jau tikrai laisvi, nes suvokę, kad nėra gyvenimo niekur kitur, tik savoje žemėje ir iš jos mes turime gyventi“

„Taigi aš matau tik vieną galimybę – nacionalinės valstybės atkūrimą. Valstybės, kurioje gyvenanti tauta svarbiausiu tikslu laikytų norą gyventi toje valstybėje pačiam su savimi“

„Kapitalizmas išsėmė save taip, kaip anuomet save išsėmė socializmas. Tik socializmas įėjo į savo pertvarką, o kapitalizmo laukia pervarta“

„Taigi po naftos kapitalizmo periodo yra du keliai – revoliucinis ir evoliucinis“

„Tad turiu vilties, kad atsiras dešimt trisdešimt žmonių, kurie, kaip anais laikais iniciatyvinė grupė, pareikš savo valią ir išves mus iš to maišo, kuriame šiandien esame“

„Yra labai daug protingų žmonių. Tik tiek, kad jie visi įklimpę kažkokiuose įsipareigojimuose: kažkam tarnauja, nėra laisvi, turi savo matymo specifiką“

„Geriau būtų pasakyti taip: ar bus toks metas, kad dar savo valstybę galėsi laikyti savo vidujybe, savo vidumi?“

https://ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/nepriklausomybe-sudorota-aksominemis-pirstinemis

Apie „gyvenk ir leisk gyventi“ (2025-10-26)

Gyventi kitų pykčiui („Я русский всему миру назло!“).
Gyventi ir leisti gyventi.
Gyventi, džiaugtis ir leisti gyventi ir džiaugtis.
Gyventi, džiaugtis, leisti gyventi, leisti džiaugtis IR – o, kad pavyktų! – DŽIAUGTIS, kad ir kiti gyvena ir džiaugiasi, ir leidžia gyventi ir džiaugtis.

2020-03-07

„kur nėra politinio žmogaus, tik baudžiauninko sąmonė, kai viskas, kas už šeimos rato, geriausiu atveju sukelia abejingumą, blogesniu – priešiškumą“

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-02-14-tarpine-busena/155535

2016-03-06

„ore ta tokia visuotine nuovoka, kad gera ne vieniems kitu snukius dauzyt, o slankiot su baronkom ant kaklo“

Kontekstas – Kaziuko mugė; neprisimenu, kur perskaičiau.

2014-08-06

„Love is wanting others to be happy“

https://www.facebook.com/elena.vienozinskyte/posts/10152311512220959 (nuoroda nebeveikia)

2012-08-12

„Evoliucija. Žmogus turi pats savo kailiu pajusti, kad principas „gyvenk ir leisk gyventi kitiems“ didelėje bendruomenėje yra vienintelis teisingas. Ir naudingas visiems be išimties“

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ggrajauskas-miesto-kultura-lietuvoje-dar-tik-formuojasi.d?id=59229103#ixzz23HmJQG00

„Jurgis Bielinis. Knygnešių patriarchas“ (bernardinai.lt) (2025-10-26)

2021-03-16

„Likęs jaunas našlys, vos perkopęs per 20 metų, J. Bielinis ryžtasi siekti mokslo.“

„atsiminimuose „Apie Jurgį Bieliaką-Bielinį“ rašys, kad „jis mokėjo penkias kalbas: su lietuviu jis lietuvis, su bajoru – lenkas, su rusu – rusas, Latvijoje – tikras latvis, Prūsuose – tikras vokietis“.“

„Tikisi Kaune baigti ketvirtą klasę ir mokytis kunigų seminarijoje. Tačiau, užsnūdęs Kauno geležinkelio stotyje, netenka šalia pasidėto ryšulio ir pinigų.“

„Jos pasiūlo J. Bieliniui užsidirbti pinigų platinant draudžiamas lietuviškas knygas.“

„Susitaupęs pinigų, vėl atkeliauja į Kauną. Tačiau paaiškėja, kad mokslams jis per senas, o ir pinigų tam per mažai turi. Nieko nebelieka, kaip tik grįžti į namus ir ūkininkauti.“

„Žemę suskirsto į 9 sklypus, pradeda taikyti sėjomainas. <...> Nutverdamas laisvesnę valandėlę skaito knygas, domisi pasaulio įvykiais.“

„Šiai knygnešių draugijai vadovavo J. Bielinis, draugijos narių vadinamas Ministru.“

„rašė, kad „vieną kartą Bieliakas įslinko mano knygynan Tilžėje, vos pavilkdamas kojas. Jo drabužiai buvo apdraskyti, veidas sužeistas“. J. Bielinis jam pasakojo, kad einant „girioje per rubežių, nutvėręs jį ginkluotas parubežio kareivis, ir jam tekę su tuo kareiviu sunkiai kovoti. Tekę jam būti ir viršuje, ir apačioje, ir visokiame padėjime, bet pagaliau jis paėmęs viršų.““

„1888 metais, ūkį išnuomojęs ilgesniam laikui, J. Bielinis ėmė ruoštis kelionėn į Vakarų Europos šalis. Atvykęs pas Joniškėlio gydytoją Joną Leoną Petkevičių, siūlė jo dukrai Gabrielei kartu su juo važiuoti į Belgiją ir Prancūziją atstovauti lietuvių tautai.“

„rašo, kad J. Bielinis Paryžiuje patekęs į emigrantų susibūrimą, kurio dalyviai svarstę Lenkijos išvadavimo iš Rusijos ir karalystės atkūrimą. J. Bielinis jiems buvo pristatytas kaip Lietuvos valstietijos atstovas. Kai imta kalbėti, kad Lietuva yra neatskiriama Lenkijos dalis, pašokęs J. Bielinis ėmęs karštai protestuoti: Lietuva ne kokia Lenkijos dalis, tai visiškai atskira, priešų užgrobta valstybė, su Lenkija nenorinti turėti nieko bendro. Suprantama, už tokią kalbą nepatenkinti posėdžio dalyviai atsitiktinį lietuvį valstiečių atstovą išprašė už durų.“

„Į namus aplankyti žmonos ir vaikų (Juozo, Emilijos, Kipro, Liucijos ir Baltazaro) knygnešys sugrįždavo vis rečiau, dažniausiai naktimis.“

„Sūnus Kipras prisimena: kartą Bielinių ūkio nuomininkas su samdiniais bandę pagauti tėvą kaip vagį ir perduoti policijai. Nuomininkui rūpėjusi už knygnešį pažadėta didžiulė premija, kai kur nurodyta – 500 rublių, ir galimybė gauti prieš caro valdžią maištaujančio J. Bielinio ūkį (apie 33 ha). Anksti rytą, pamatęs išėjusį iš namų ir lauku einantį J. Bielinį, nuomininkas įpuolė į klojimą ir paragino javus kūlusius savo vyrus vytis vagį. Tariamąjį vagį vyrai pasivijo netoli tame lauke augusio ąžuolo.
„Tėvas, – rašo atsiminimų knygoje „Dienojant“ Kipras Bielinis, – matydamas, kad prieš tiek daug vyrų neatsilaikys ir nepabėgs, paleido į orą kelis revolverio šūvius. To užteko, kad vagies gaudytojai mestų savo darbą. Tėvas nuėjo savais keliais, ir visa laimė, kad tuo metu turėjo prie savęs ginklą, kitaip būtų patekęs į gaudytojų rankas vagies titulu.“
Šiam įvykiui prisiminti vyriausias knygnešio sūnus Juozas aptvėrė lauke augusį vienišą ąžuoliuką tvorele. Vėliau šis įvykis taps legenda. Bus pasakojama, kad J. Bielinis prie to ąžuolo atsišaudė nuo jį puolančių žandarų.“

„Kitoje gatvės pusėje gyvenęs aštuoniasdešimtmetis K. Ūdros kaimynas Nikodemas Skutas, nusistatęs prieš knygnešius, dirbdamas lauke atsitiktinai po pernykščiais apyniais rado du ryšulius knygų ir laikraščių. Tuo metu pas K. Ūdrą buvo ir J. Bielinis. N. Skutas parsinešė ryšulius namo ir pasakė, kad knygas nuveš policijai. J. Bielinis bandė jas atgauti, tačiau nepavyko. Netrukus buvo suimti penki aktyviausi Garšvių draugijos knygnešiai. J. Bielinio, kuris išdavikui N. Skutui buvo žinomas tik Jurgio vardu, pavardės tardomi knygnešiai neišdavė.

„Raitas nujojo į Rygą ir pargabeno popieriaus. Išmokė S. Pavilonį rinkti raides. J. Bielinis rašė tekstą, o S. Pavilonis jį rinko. 8 puslapių laikraštis „Baltasis erelis“ buvo išspausdintas prieš pat 1897 metus. Jame buvo nurodyta, kad laikraštis bus leidžiamas kas mėnesį latvių, rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis. Antras numeris neišėjo.“

„Negavęs laikraščiui leisti pinigų pas pažįstamus inteligentus, jis, būdamas jau šešiasdešimt šešerių metų, atvyko į Tilžę ir darbavosi lentpjūvėje, kad už sunkiai uždirbtus pinigus galėtų išleisti paskutinį savo laikraščio numerį.“

„ J. Bielinio parašytos ir jo lėšomis išspausdintos knygutės: <...> „1901. Testamentas Lietuvos tautai dėl dvidešimto amžiaus“ (1901 m.), „Lietuvos administracija su nekureis paaiškinimais apie pažinimą tiesos“ (1902 m.).“

„O namuose pasirodydavo tik slapta. (…) J. Bielinis neidavo tiesiai į namus. Pirma, galulaukėj ant sutarto ąžuolo ar po akmeniu palikdavo ženklą, kad nori pasimatyti. Taip iki šiol žmonės ir vadina: Bielinio ąžuolas, Bielinio akmuo.““

„Jeigu jam kuo padedi, tai ne pinigais ar vaišėm, kaip būdavo įprasta, atsilygina, bet knygele. Tegu, – pasakys, – būna mesta šviesos kibirkštėlė, tegu žmogus pratinasi skaityti, galvoti.““

„Jurgis buvo žmogus linksmo pobūdžio, nenuobodus svečias, mokėdavo šnekėti su senais ir mažais, rasdavo kalbos su vyrais ir su moterimis; taurelės nuo savęs nestūmė, o jei atsitikdavo atsisėsti priešais ąsotį alaus, būdavo dar smagesnis, tada jis buvo „besėdos (turbūt – kompanijos?) žmogus.“

„nuolat iš gimtųjų Purviškių išsiruošdavo kelionėn. Paklaustas atsakydavo, kad eina aplankyti pažįstamų. Tų pažįstamų turėjo daug. Pas juos svečiuodavosi po savaitę ir ilgiau.“

„Knygnešio jau neberado. Tik supiltą smėlio kauburėlį Suosto bažnyčios šventoriaus kampe.“

„Dokumentinės apybraižos apie knygnešį autorius Jonas Petronis rašo, kad 1918 metų sausio mėnesį J. Bielinis kažkur išsiruošė. (Kituose šaltiniuose rašoma, kad knygnešys ėjęs pėsčias į Vilnių, Lietuvių konferenciją, kuri skelbė, kad Nepriklausomybės reikalavimas yra bendras visos lietuvių tautos reikalas.) Keliaudamas paprašydavo, kad žmonės jį pavėžėtų. Sausio 18 dieną vienas iš tokių geradarių jį išlaipino iš rogių Pumpėnuose.“

„Atsargiai perėjęs Lėvens upę (tą dieną buvo atlydys, ledas paplūdęs vandeniu) J. Bielinis pasverdėdamas priėjo iki kiemo ir ties kryžiumi <...> susmuko. Sukniubo ir nebeatsikėlė.“

„Iki knygnešio taip trokštamos Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo buvo likęs mėnuo…“

https://www.bernardinai.lt/jurgis-bielinis-knygnesiu-patriarchas

„netoliese – Bielinio ąžuolas, už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų“

http://lt.wikipedia.org/wiki/Jurgis_Bielinis

„Vairuotojai žino ne viską: pažeidusiems taisykles gresia baudos“ (klaipeda.diena.lt) (2025-10-26)

2025-10-25

„Kas gali statyti savo automobilį specialiais ženklais pažymėtose neįgaliesiems skirtose vietose, pasirodo, vis dar žino ne visi. Tai akivaizdžiai paaiškėjo po spalio 14 d. dienraštyje „Klaipėda“ pasirodžiusios publikacijos šia tema.

Rengiamos patikros rodo, kad piktnaudžiavimų netrūksta.

Praėjusią savaitę miesto policijos komisariato pareigūnai dirbo prie vieno uostamiesčio prekybos centro. Būtent toje vietoje jie kiek anksčiau išsiaiškino, kad prabangų visureigį neįgaliesiems skirtoje vietoje ne vienerius metus statydavo moteris, kurios ligota mama mirė prieš septynerius metus.

Šį kartą pareigūnai atkreipė dėmesį, kad neįgaliesiems skirtoje vietoje pastatęs automobilį vyras nuėjo išsiųsti siuntą. Pareigūnams jis aiškino, kad turi negalią turintį vaiką, todėl jam išduotas tai paliudijantis dokumentas ir suteikta teisė naudotis neįgaliesiems skirtomis automobilių statymo vietomis.

Paklaustas, kur dabar yra jo neįgalus vaikas, vyras atvirai pasakė: „Namuose.“ Pareigūnai ėmėsi aiškinti vairuotojui, kad šioje vietoje jis gali statyti mašiną tik tokiu atveju, jei tuo metu automobiliu vežamas neįgalus asmuo.

Jeigu neįgaliojo automobilyje nėra, šis negali užimti tokios vietos. Tai labai nustebino vairuotoją, kuris tikino nežinojęs apie tokią taisyklę.

Tą patį pasakytų ir daugybė kitų vairuotojų, kurie prie prekybos centrų sustoja neįgaliesiems skirtose vietose.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Aurelijus Jankauskas tikino, kad ši taisyklė yra labai kategoriška – net jeigu vairuotojas atvažiavo į vaistinę, bet automobilyje nėra žmogaus, kurio vežiojimui išduota automobilio statymo kortelė, jis negali užimti neįgaliesiems skirtos vietos.

Šių taisyklių laikymosi kontrolę vykdo miesto policijos komisariato pareigūnai. Jie tikino, kad sugriežtinus atsakomybę, pirmą kartą skiriama bauda gali siekti nuo 60 eurų, o pakartotinai nusižengus ji viršija 100 eurų.“

https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/vairuotojai-zino-ne-viska-pazeidusiems-taisykles-gresia-baudos-1725859

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Viena bjauriausių melo istorijų“ pagal Darių Kuolį: kaip prezidento Valdo Adamkaus patarėjai apkaltino melu Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių (2025-10-25)

„Viena bjauriausių melo istorijų
Prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė mums ją priminti – vieną juodžiausių, bjauriausių melo istorijų, nutikusių atkurtoje Lietuvos valstybėje.
2006-ųjų balandžio 5-ąją tuometinio prezidento Valdo Adamkaus patarėjai viešai apkaltino melu Teismų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių.
Pasak prezidento patarėjo ir Teismų tarybos nario Haroldo Šinkūno, V. Greičius prieš metus nuslėpęs nuo Teismų tarybos VSD pažymą apie Biržų teisėją Valentą Margevičių, todėl suklaidinta Taryba rekomendavusi šį nederamo elgesio teisėją perskirti.
Žurnalistų paklaustas, ar nebuvo matęs VSD pažymos, H. Šinkūnas teigė: „Aš dalyvavau tame Teismų tarybos posėdyje ir atsakingai galiu pasakyti, kad su jokia pažyma nei prieš posėdį, nei per posėdį supažindintas nebuvau“.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė tą dieną perdavė visuomenei V. Adamkaus žodžius:
„Prezidentas pareiškė, kad praranda pasitikėjimą V. Greičiumi ne tik kaip teisėju, bet ir žmogumi. Prezidentą labai nuvylė Aukščiausio Teismo pirmininko didelis įsitikinimas, kad jis yra vienas teisus šioje abejotinoje teisėjo Valento Margevičiaus skyrimo istorijoje“.
„Prezidentas reikalaus V. Greičiaus atsakomybės“, – pridūrė atstovė spaudai.
Taigi Respublikos prezidentas, neturėdamas tam Konstitucijos suteiktos teisės, pirmąsyk atkurtos valstybės istorijoje savo patarėjų balsais pareiškė politinį nepasitikėjimą Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Tad ėmėsi veiksmo, stumiančio Respubliką į rimtą krizę.
Kodėl prezidentas V. Adamkus antrosios kadencijos metu taip elgėsi?
Netrukus paaiškėjo, kad nepasitikėjimą V. Greičiumi prezidentas išsakė po pokalbio su Teismų tarybos nariais: Lietuvos apeliacinio teismo teisėju Vigintu Višinskiu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininku Virgilijumi Valančiumi, šio teismo teisėju Romanu Klišausku ir teisingumo viceministru Gintaru Švedu.
Ne tik patarėjas H. Šinkūnas, bet ir šie garbingas pareigas einantys asmenys V. Adamkų įtikino, kad prieš metus įvykusiame Teismų tarybos posėdyje Tarybos pirmininkas V. Greičius nuslėpęs nuo jų VSD pažymą.
Viešai melu apkaltintą ir atsistatydinti iš pareigų prezidento raginamą V. Greičių išgelbėjo tik atsitiktinai išsaugotas antrasis Teismų tarybos posėdžio įrašas. Pirmasis iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis iš Nacionalinės teismų administracijos archyvo tiesiog pradingo. Tiesmukai tariant, buvo išvogtas.
Visą detektyvinę istoriją tuo laiku žurnalistams papasakojo Nacionalinės teismų administracijos direktorius Raimondas Bakšys. Pasak jo, sužinoję apie V. Greičiui mestus kaltinimus, Teismų administracijos darbuotojai išsyk supratę, kad tai šmeižto kampanija, tad ėmę ieškoti įrodymų melui paneigti:
„Susiradome protokolus, žinutes, kokios buvo siųstos, pateikėme [Teismų] tarybos pirmininkui, kad būtų paneigta netiesa… Pasigirdo įtarinėjimų, kad suklastojome protokolus ir taip bandome gintis.
Tada pradėjome ieškoti posėdžio garso įrašų. To posėdžio buvo dvi kasetės. Vieną suradome, o kita, kur prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas šneka, diskutuojama V. Margevičiaus klausimu, dingo, tik dėžutė likusi. Tačiau darėme ir antrąjį, kontrolinį, įrašą – bandėme skaitmeninę aparatūrą, kurią planavome naudoti. Būtent skaitmeninis kontrolinis įrašas buvo surastas kompiuteryje, iššifruotas ir pateiktas žurnalistams [2006 m.] balandžio 7 dieną. Tie, kurie pavogė garso įrašą, turbūt nesitikėjo, kad gali būti antrasis įrašas. Būtent šis įrašas mus reabilitavo šioje melo jūroje“.
Išsaugotą antrąjį Teismų tarybos posėdžio įrašą, kuriame V. Greičius su VSD pažyma supažindina visus Teismų tarybos narius – ir prezidentui vėliau jį apšmeižusius aukštus teisėjus, ir prezidentui melavusį patarėją H. Šinkūną, Nacionalinė teismų administracija išsiuntinėjo nacionalinei Lietuvos žiniasklaidai. Paskelbė posėdžio įrašą tuomet vienintelė visuomeninė Lietuvos televizija. Pagarba jai.
Netrukus prezidento patarėjas H. Šinkūnas tyliai, be jokių komentarų atsistatydino.
Bet apšmeižto Teismų tarybos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko V. Greičiaus niekas iki šiol neatsiprašė.
Metai bėga. Žmonės auga, keičiasi. Greičiausiai pasikeitė ir teisininkas Haroldas Šinkūnas.
Ir vis dėlto būtų buvę gražu ir teisinga, jei prezidentas Gitanas Nausėda, prieš pateikdamas H. Šinkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, būtų Respublikos prezidento institucijos vardu atsiprašęs V. Greičiaus – ir kaip žmogaus, ir kaip buvusio teisėjo.
Būtų buvę gražu ir teisinga, jei teisininkas H. Šinkūnas, prieš sutikdamas kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus, būtų atsiprašęs V. Greičiaus.
To nepadarę, G. Nausėda ir H. Šinkūnas šiandien tiesiog tęsia seną bjaurią melo istoriją.
Gaila – Lietuvos valstybėje nebematyti pastangų susigrąžinti kilnų stilių. O be jo valstybė – tik besigrumiančių grupuočių laukas.
Visos nuorodos – pirmuose komentaruose.“

https://www.facebook.com/kuolys/posts/pfbid0CxhfRDpaffniaPfHWdTaYwCWnFrXYBXSVcx1qoSz5e8zQ6eVajpk8qjLnQCevfCdl

–d–a–u–g–i–a–u–>