2025-02-11
„”Kardo” numeriuose publikuota Gintaro Lučinsko straipsnių serija apie penktakolonininkų veiklą Pietų Lietuvoje 1940 metais. Nuorodas rasite komentaruose.
Ir ten autorius aprašo, kaip okupacijos išvakarėse, 1939-1940 metais, judėjo komunistai Alytuje ir aplink.
Tokia ištrauka:
“Instrukcijose nurodyta, kad aktyvi komunistų veikla neturi būti matoma ir negali būti skleidžiama komunistinė agitacija. Akcentas turėjo būti sunki ekonomonė valstiečių ir ūkininkų būklė. Dėl karo veiksmų, kurie lėmė pramoninių prekių augimą (beveik tris kartus, palyginti su kainomis iki 1939 m. rudens) ir žemės ūkio produktų supirkimo kainų mažėjimą, žemės ūkiu besiverčiančių asmenų finansinė būklė blogėjo.
Todėl komunistai tikėjosi veikti ne per miesto darbininkus, o per ūkininkus ir valstiečius. Komunistų aktyvistams Alytaus apskrities kaimuose nurodyta steigti slaptus “ūkininkų bruzdėjimo komitetus”, kuriuos sudarytų 2-3 ūkininkai ir vienas komunistas. Komitetų tikslas – agituoti vietos ūkininkus nevežti produktų į turgų, vengti mokėti mokesčius, atsisakyti vykdyti kitus savivaldybės nustatytus įsipareigojimus (pvz., kelių priežiūrą ir taisymą). Planuota, kad po 2-3 mėn. bus galima mobilizuoti dalį ūkininkų ir pradėti kurstyti socialinius neramumus viešo susibūrimo vietose, ypač turguose.”
Pakeiskit komunistus į penktakolonininkus, turgų – į dar kažką, socialinius – į neramumus į riaušes, bruzdėjimo komitetus – į pampstančias penktakolonininkų kloakas, agitavimo slėpimą į – teatrinį penktakolonininko tautiškumą, dar kažką – į dar kažką ir turėsit visą pastarųjų kelių metų gaivalą. Pradedant riaušėmis prie Seimo ir baigiant viskuo, iki ko atėjom.
– Ir riaušės prie Seimo kaip pakurstyti socialiniai neramumai. Su visais penktakolonininkais.
– Ir “ne, aš tai neginu tos Rusijos, bet kiek jau su ta Ukraina galima, jau Lietuvos vėliavą užmiršom”.
– Ir šitie visi “mes šimtus milijonų eurų siunčiam į Ukrainą, o tai paramų rinkėjai jau butus sau perka”.
– Ir ekonomikos smuktelėjimas, didele dalimi karo nulemtas, ir to sukeltas nerimas, einantis su karo ir bendro nestabilumo nerimu.
– Ir tie vienokie ar kitokie skatinimai sabotuoti valstybės veikimą.
– Ir ta penktakolonininkų drąsa pirmą karo savaitę, kad jau Rusija tuoj paims Ukrainą. Ir kiekviena suaktyvėjimo banga, kai Ukrainai nesiseka fronte. O straipsnyje kaip tik aprašoma, kaip Alytaus komunistai drąsinosi tuo, kad mieste 1939 metų rudenį dislokuota Raudonoji Armija. Mol, padės jei ką.
– Ir tas penktakoloninkų noras prisitrinti prie kažko, prie kokio profesoriaus, prie advokato, prie visuomenės veikėjo, prie ūkininkų, prie ko tik nori. Kad tik įgauti validacijos, legitimumo kažkokio regimybę sudaryt.
– Ir visi šitie “valdžiukė, okupacinė administracija, chunta”, nors pagal tokią logiką ir toj “valdžiukėj, okupacinėj administracijoj, chuntoj” atsiduria žmonės, nevengiantys penktakolonininkų.
– Ir bruzdančios penktakolonininkų kloakos feisbuke, tiktoke, Youtube ir kitur. Streamai vietoje listovkių ir pogrindinės spaudos.
Gal aš daug pritempiau už nupjautų penktakolonininko ausų, bet kažkoks keistas susišaukimas man vietomis jaučias.“
Komentarai
„I DALIS: https://www.kariuomene.lt/data/public/uploads/2024/03/kardas_nr.1_2024_internetui.pdf
II DALIS: https://www.kariuomene.lt/data/public/uploads/2024/06/kardas_nr.2_2024_internetui.pdf“
„Nu pradžiai derėtų pasidomėti, kada jau čia tie komunistai bruzdėjo 1940-ais: iki Smetonos Antaninių ar jau po. Tada palyginti su 1935 judesiu, kur komunistų net ir patys komunistai nelabai surasdavo. Aišku, vertingiausia pamoka būtų ta, kad jeigu valdžia (bele kokia, – ar tokia jos parodija, kaip smetanska, ar ne tokia bloga, kaip dabar) ieško vidaus priešų, tai jų visada atsiras.“