„Tai tikra mano gyvenimo istorija, kurios metu dėl Lazdynų ligoninės darbuotojų, skyrių ir visos sveikatos apsaugos sistemos aplaidumo ir nepriežiūros likau paralyžuotas visam gyvenimui.
Man buvo 29-eri.“
„Nepaisant labai stiprių ir aiškių simptomų – didžiulio skausmo kakle, rankų ir kojų tirpimo – kurie buvo užfiksuoti mano medicininėje kortelėje, gydytoja nenukreipė manęs neurologo ar jokio kito specialisto konsultacijai, nebuvo alikti kompiuterinės tomografijos ar MRT tyrimai.“
„Tiek savo išvadoje, tiek teismo posėdžio metu neurologas-ekspertas patvirtino, kad pagal paciento išsakytus skundus ir esamą klinikinę simptomatiką, ieškovas jau jo pirmojo vizito gydymo įstaigoje metu turėjo būti konsultuojamas neurologo, taip pat jam turėjo būti atliktas kompiuterinės tomografijos ir MRT tyrimai.“
„Tos pačios Lapkričio 29-tos dienos vakare vėl sukniubau dėl pasikartojusio žvėriško skausmo kakle, pajutau, kaip kažkas trūko ir sušilo nugaroje, kakle.
Staiga nutirpo pusė kūno, kojos pasidarė tarsi guminės nuo juosmens žemyn.
Greitoji pagalba mane vėl nuvežė į tą pačią Lazdynų ligoninę…“
„Tačiau, pasirodo Lazdynų ligoninėje yra įrengtas tik privatus magnetinio rezonanso tyrimų aparatas ir jis savaitgaliais nedirba!
Tad ištikto insulto būklėje, esu paliekamas gulėti ir laukti pirmadienio ryto, kol atsidarys šis privatus MRT tyrimų kabinetas ir man galės jį atlikti, o tada galimai operuoti!
Tikslią įvykių seką sužinojau tik po 2-3 metų mano bylą nagrinėjant teisme.
Nes Lapkričio 29-tą dieną, kol gulėjau priėmimo lovoje Lazdynų ligoninėje, niekas man nieko neaiškino.“
„● Antrą kartą, tą pačią dieną į Lazdynų SPS buvau atvežtas Lapkričio 29 d. 22:35 ir pagaliau buvau apžiūrėtas neurologo, jau ištiktas dalinio paralyžiaus.
● Lapkričio 30 d. 02:41 neurochirurgas paskyrė atlikti MRT tyrimą.
● Bet MRT buvo atliktas tik kitos dienos rytą – Lapkričio 30 d. 09:44, praėjus net 7 valandoms!
● MRT vertinimas atliktas tik dar po kelių valandų –Lapkričio 30 d. 12:17.
● Lapkričio 30 d. 14:45 esu pagaliau operuojamas (praėjus daugiau nei 16 val. nuo atvykimo ir tyrimų).“
„Ligoninė vėliau teismuose ginsis meluodama, kad neva „medikų konsiliumas“ nusprendė manęs nevežti į kitą ligoninę, nes būklė buvo neva labai rimta ir nors ir reikalavo skubių tyrimų ir operacijos, mano pervežimas į kitą ligoninę būtų buvęs per daug rizikingas, nors ištiesų, joks konsiliumas net nevyko!“
„Taigi po pirmos operacijos, atėjus kineziterapeutui įvertinti mano būklę, jo mediciniuose įrašuose užfiksuota, kad galiu pajudinti vieną koją, apsiversti lovoje, turiu visiškai sveikas rankas ir pan. Vadinasi pažeidimas nėra pilnas – kai kurie nerviniai laidai praeina pro pažeistą nugaros smegenų vietą. Tai suteikia nedidelės vilties neuroplastiškumui – natūraliam kūno gebėjimui kompensuoti kai kurias prarastas nervines funkcijas, kitomis.“
„Praėjus vos 6 val. po pirmosios operacijos Lazdynų ligoninės gydytojai man suleidžia antikoaguliantų, kurie suskystina kraują dar labiau (pamenat prieš operaciją mano kraujo krešumas ir taip pakilęs, o Lazdynų ligoninės chirurgai į tai nekreipė dėmesio).“
„Pagal medicininius protokolus, po nervų sistemos pažeidimų, kraują skystinantys vaistai gali būti skiriami ne anksčiau, kaip 12 val. po operacijos. Tą vėliau teisme patvirtina ir ekspertų išvados.
Jų ankstyvas skyrimas sukelia antrą, naują kraujavimą ką tik operuotoje vietoje, mano nugaros smegenys yra vėl suspaudžiamos, pažeidimas kyla aukštyn į viršų, dėl to visiškai prarandu kojų kontrolę (prieš operaciją judinau vieną pėdą, po operacijos ir koją, kažkiek liemens raumenų) ir pradedu prarasti jėgą ir judėjimą rankose (prieš operaciją turiu visiškai sveikas rankas).“
„● Nors parandinėju rankų jėgą, ištisai vemiu ir man sukilęs karščiavimas, tik dar po dviejų dienų, Gruodžio 2d. 14:08 man atliekamas pooperacinis MRT, diagnozuojama pooperacinė hematoma, vėl nugaros smegenų suspaudimas, mielopatija (viskas kyla dėl per anksti suleistų kraują skystinančių vaistų).
● Mane operuoja antrą kartą dar po dienos – Gruodžio 3d. 12:10 – taigi dvi dienas skundžiuosi sprando skausmu po pirmosios operacijos (ta vieta vėliau ir operuojama antrą kartą), karščiuoju ir vemiu, o tyrimas atliekamas vėl tik po 2 dienų, antroji operacija – dar po 3 dienų.
Po antrosios operacijos atsibundu jau visiškai nevaldantis kojų ir turiu smarkiai pažeistą rankų motoriką..“
„● Viso mano buvimo Lazdynų ligoninėje metu, buvau priverstas 2 mėnesius gulėti susirietęs lovoje, kuri buvo per trumpa mano ūgiui (nes ligoninė kitokių neva neturi, o turimų lovagaliai yra privirtinti ir nenusiima).“
„● Įvairiose kūno vietose atsirado net 5-ios labai aukšto lygio (4/5) laipsnio pragulos (pirmą kartą iškritus didžiuliam mėsos gabalui iš mano klubo, plika akimi pamačiau kaip atrodo mano klubo sąnarys iš vidaus).“
„● Palatose nebuvo pagalbos iškvietimo mygtukų.
● Todėl higienos užtikrinimas iš esmės neegzistavo, net kelis kartus esu gulėjęs kelias paras tiesiog savo vėmaluose.“
„● Daugumos slaugytojų padejėjų požiūrį į Lazdynų ligoninės pacientus geriausiai apibūdina nugirstas pokalbis koridoriuje – „o kam jam keist tuos patalus, ar matei kokios operacijos jam darytos ir kokia jo būklė?““
„● Reabilitacija? Kineziterapija? Kur gi ne, pradžioje būtų gerai tinkamo dydžio ir švari lova 
“
„Pirmąsias 30 dienų lovoje išvis nebuvau judinamas, vėliau buvau kartais paverčiamas nuo vieno iki dvylikos kartų, kuomet turėjau keisto kūno poziciją kas 2 val. t.y bent 12-ką kartų per parą.“
„● Ligoninė teigia neva jos pragulų vartymo žurnalas yra užpildytas ir tai neva įrodo, kad priežiūra buvo suteikta tinkamai. Deja, teismas nekvestionuoja šio žurnalo legitimumo, žurnalas užpildytas tik 14 dienų ir su klaidomis (ligoninėje aš praleidau 46 dienas), o realybė tokia, kad tos priežiuros nebuvo visiškai jokios..“
„● Pirmą kartą reabilitologas mane konsultuoja tik Sausio 2 dieną. t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo atvykimo į ligoninę.“
„Kai pagaliau po dviejų mėnesių pasiekiau jau kitos ligoninės reabilitacijos skyrių, personalas buvo šokiruotas mano būklės.
Jie negalėjo suprasti, kaip galima atvykti su penkiomis itin sunkaus lygio pragulomis, klausdami, ar nesu asocialus asmuo ir ar nebuvau rastas kažkur gatvėje be priežiūros?
Realybė buvo dar labiau nerimą kelianti – visa tai įvyko Lazdynų ligoninės „priežiūroje“.“
„„Beviltiško atvejo“ požiūris, su kuriuo susidūriau jau ir kitoje ligoninėje po išgirstos galutinės diagnozės, man asmeniškai atspindi gilesnę medicininės priežiūros problemą šalyje – kaip greitai sveikatos priežiūros specialistai gali nusivilti pacientais, kuriuos laiko nepagydomais.
Ir niekada nesibaigiantis nepotizmas, kuomet tau paskirti specialistai bet kada gali būti „patraukti“ nuo tavęs, nes kitoje palatoje paguldė „rimtą dėdę, vadovą iš Druskininkų sanatorijos“.
Tai deja iš dalies persipina ir kitose srityse..“
„Atvykęs į Lazdynų ligoninės kiemą, paskambinu mane operavusiam neurochirurgui (su kuriuo šnekėjau dieną prieš) norėdamas pasitikslinti pro kurį įėjimą tiksliai turėčiau eiti, nes man reikia privažiuoti kuo arčiau pastato, antraip vežimėliu per tokį kiekį sniego manęs niekas nesugebės nutempti.
Iš chirurgo išgirstu maždaug tokius, praktiškai cituojamus žodžius: „Jei neatsimeni ką tau sakiau (pro kurį įėjimą eiti), vadinasi negerbi nei manęs, nei savęs ir tik švaistai mano laiką. Aš tau ne skambučių infocentras krypčiai nurodyti.“
Ir numeta telefono ragelį.
Lieku be konsultacijos ir pasiųstas ant trijų raidžių, na bent jau ačiū už motyvaciją skundui ir bylai, chirurge, žinau kad paskui rašei atsiliepimą “
„2021 m. Lapkričio 30 d. pateikiu ieškinį Pacientų skundų komisijai. Šalyje įsigalioja naujasis žalos be kaltės modelis, kuomet komisija ir teismai neieško kaltųjų ir neteisia gydytojų, o aiškinasi procesų tvarką ir galimus pažeidimus t.y. ar medicinos įstaigoje suteiktos paslaugos atitinka priimtus reglamentus, tvarką, įstatymus, ar pacientui kilusi žala kilo tikrai dėl medikų ar įstaigos aplaidumo, klaidų ir pan.“
„Taigi, pacientų skundų komisija neįžvelgia:
● Kad į mano nusiskundimus, atvykus su greitąja, (tirpsta ranka, kojos) mane priėmusi gydytoja išvis nekreipia dėmėsio ir lengva ranka išleidžia mane namo, rytinio vizito metu.
● Kad Lazdynų ligoninė pažeidžia savo pačios nusimatytą vidinę tvarką, per kiek laiko turi būti priimti, apžiūrėti, ištirti ir operuoti pacientai, mano vakarinio vizito metu.
● Kad MRT aparatas Lazdynų ligoninėje yra privatus ir savaitgaliais išvis nedirba!
● Kad ištiktas insulto, nesu aptarnaujamas pagal visas pasaulines, skubias praktikas (FAST), o esu paliktas gulėti lovoje, laukti ryto, kol atsidarys privatus MRT kabinetas.
● Kad po pirmosios operacijos man per anksti yra suleidžiami kraują skystinantys vaistai, nors mano kraujo krešumo rodikliai yra ženkliai pakitę.
● Kad būtent dėl tų kraują skystinančių vaistų suleidimo, operuota vieta plyšta antrą kartą ir pažeidžia mano rankas.
● Kad vos per mėnesį ant mano kūno atsiranda net penkios, 4-to lygio pragulos!
● Kad 2 mėnesius praleidžiu gulėdamas susirietęs, per mažoje lovoje, dėl ko išsivysto labai stiprios ortostatinės reakcijos (pasodintas praktiškai iškart nualpstu).
● Kad palatoje nėra elementaraus pagalbos iškvietimo mygtuko, o higienos priežiūra neegzistuoja.“
„Pradedu teismų maratoną prieš Lietuvos valstybę (ji byloje yra atsakovas) – Vilniaus Apygardos Teisme (pirma instancija), Apeliaciniame Teime ir nukeliauju iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT).“
„Pirmoje instancijoje, teismas pripažįsta ligoninės aplaidumą, klaidas ir t.t. tačiau priima sprendimą tenkinti mano ieškinį tik iš dalies – man priteisia moralinę žalą už išgyvenimus, tiesiogiai patirtas išlaidas (medikamentams ir pan.), bet visiškai atmeta esminę ieškinio dalį – mano reikalavimą priteisti netektas pajamas.
Kadangi, dėl Lazdynų ligoninės personalo klaidų esu negrįžtamai sužeistas ir pripažintas 0% darbingu, reikalauju man priteisti pajamas, kurias būčiau uždirbęs iki savo pensijinio amžiaus, bet dabar neuždirbsiu, nes darbo atlikti nebegaliu.“
„Deja teismas, kaip ir komisija, ekspertas ir vėliau kitų instancijų teismai nesugeba priimti ryžtingų sprendimų ir atmeta mano reikalavimus grįsdami šiuo argumentu:
„Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl negautų pajamų atlyginimo, į nustatytas aplinkybes, jog ieškovas žalą patyrė ne dėl pagrindinės ligos, kuri buvo neišvengiama, bet dėl ligos liekamųjų reiškinių rizikos – visiško neįgalumo ir nedarbingumo, kas buvo susiję su nepakankamu trečiojo asmens profesionalumu, greitumu, operatyvumu, t. y. susiję su netinkamu gydymo procesu, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog per laikotarpį, kai jam buvo paskirtas nedarbingumas, jis, susirgęs kraujagysline mielopatija, kuri sukėlė kojų plegiją bei atitinkamai vėliau ir kitus gretutinius susirgimus, būtų buvęs 100 procentų darbingas ir būtų gavęs prašomo dydžio pajamas iš darbo teisinių santykių, t. y. ieškovas neįrodė netiesioginių nuostolių realumo.“
Išvertus į žmonių kalbą – aš turėjau įrodyti, kiek kiekviena greitesnė minutė atliekant tyrimus ir operacijas, būtų lėmusi mažesnius mano nugaros smegenų pažeidimus ir to pasekoje – kiek procentaliai mažesnę negalią “
„Pasakoju savo istoriją ne ieškodamas užuojautos, bet siekdamas:
● Įspėti kitus apie mūsų šalyje iš esmės neegzistuojančią aukštos kokybės, greitą medicininę priežiūrą. Ten patekę jūs negalit tiesiog atsiduoti medikų globai. Ten kaip fronte – turit kovot už lovą, tyrimą, vaistus, operacijas. Gulėsit ir lauksit – gali būti, kad baigsit kaip aš, ar dar blogiau.
● Valstybė ir ligoninės žino apie kritinių pajegumų trūkumus (MRT ir kitų įrankių nebuvimą, neprieigą savaitgaliais) bet nesilaiko numatytų pacientų pervežimo į kitas gydymo įstaigas taisyklių.
● Ligoninės pačios nusistato savo vidine tvarka kaip ir kada atlikti tyrimus ir operacijas sunkios būklės pacientams, tačiau ir tų tvarkų pačios nesilaiko, o valstybės priežiūros ir akreditavimo tarnybos neužtikrina jokio tokių tvarkų laikymosi.
● Algoritmai, taisyklės, tvarkos lyg ir yra – bet niekas jų nesilaiko. Todėl iš pirmo žvilgsnio mes atrodom visai padoriai – naujos, blizgančiom grindim ligoninės, brangi apartūra. Tik prie jos prieiti neįmanoma, kai tau labiausiai reikia.
● Lazdynų ligoninė – tai bachurų įstaiga. Tai medicinos darbuotojų šrotas. Dirbti joje, reiškia būti ujamam lyg šuniui – chirurgai uja skyriaus vedėjus, šie – rezidentus ir slaugytojas, pastarosios – slaugytojos padejėjas, o tos žinoma nelieka skolingos pacientams.“
„● Manot jūsų tai nepalies? Uždirbat daug ir visad kreipiatės tik į privačias gydymo įstaigas? Palaukit, kol pateksit į avariją ir greitoji jus nuveš į tokią skylę kaip Lazdynų ligoninė.“
„Tai kas toliau?
● Lietuvoje jau nieko
● Esu išnaudojęs visas teisines, gynybines priemones šalyje. Man atlygintos tiesioginės išlaidos ir patirta moralinė žala. Atmesta netektų pajamų dalis.
● Esu pripažintas 0% darbingas.“
„● Man yra likusi galimybė galbūt kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes tokie atvejai, kai kritinės svarbos tyrimai ir aparatai nėra prieinami bet kuriuo metu, o tokios prieigos ar alternatyvų joms neužtikrina valstybinės priežiūros institucijos, yra tiesiog žmogaus teisių pažeidimas.
● Tam reikalingi finansai ir laikas. Finansiškai prisidėti galite aukodami į mano įkurtą Adomo Bukausko Labdaros ir Paramos Fondą – banko sąskaitos nr. LT687300010171446817“
„Pabaigai, teismo išvada:
105. Anksčiau diagnozavus pagrindinę ligą, gydymo įstaigai anksti atlikus tyrimus bei paskyrus reikalingą gydymą, ir neskyrus kraują skystinančių vaistų, nepraėjus rekomenduojamam laikui, ieškovo neįgalumo ir nedarbingumo laipsnis (lygis) galėjo būti žymiai mažesnis, jis turėjo galimybę išvengti negrįžtamų neurologinių pasekmių, todėl gydymo įstaigos veiksmai (neveikimas) pripažintini kaip ligoninės darbuotojų neatidumas, nerūpestingumas ir nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).“
„2024 m. pabaigoje peticija iškeliavo į EŽTT!“