2024-07-26
2024-07-26
„Kaip dažnai važinėjanti traukiniais, negaliu susilaikyti nuo komentaro. Suprantu, kompiuterizacija, skaitmenizacija, optimizacija ir t.t. Bet štai turim valstybinę įstaigą, kuri panaikina visas kasas ir vietoje žmogaus pastato automatą. Net Numa stipriai plėsdamas savitarnos kasų tinklą Maximoje nedrįsta visiškai atsisakyti kasininkų – ir ne be priežasties. Ne visi tokiais aparatais geba naudotis. Juolab geležinkelių bilietomatai nepriims grynųjų (priešingai nei tos pačios Maximos). Taigi dabar įsivaizduokime situaciją: senjorui reikia traukiniu nusigauti iš taško A į tašką B. Išmaniojo telefono jis neturi, tad net jei vaikai/anūkai internetu nupirktų jam bilietą, jį reiktų fiziškai atspausdinti. Deja, namie stovintys printeriai liko kažkur 2000-uosiuose ir šiandien mažai kas juos turi. Ir tai spausdinimas įmanomas tik tuo atveju, jei vaikai/anūkai gyvena tame pačiame mieste. Važiuojam toliau: atvyksta senjoras į stotį ir info centras jį nukreipia prie bilietomato. Nežinau, kaip jūsų seneliai, bet iš patirties žinau, kad pensininkui dažnai baisu net televizoriaus pultelyje ne tą mygtuką paspausti, ką jau bekalbėti apie automatą liečiamu ekranu, kur reikia surinkti važiavimo kryptį, pasirinkti laiką ir t.t. Čia kažkas panašaus, kas mums nuvažiuot į CERN ir paleisti hadrono colliderį. LTG turi atsakymą: nieko baisaus, gi bus galima nueiti į IKI arba Narvesen kioską ir ten iš Perlo terminalo įsigyti bilietą! Ar tikrai mes norime savo senjorus, kuriems ir taip nėra užtikrinta ori senatvė, vaikyti pirmyn atgal, versti stovėti eilėje už įkaušusių stoties rajono šaunuolių su naujais buteliais rankose, vien tam, kad šie galėtų nusipirkti traukinio bilietą? Juolab retas senjoras pats susipras, kad reikia eiti į parduotuvę traukinio bilieto ieškoti, prieš tai jis dar ieškos kasos ir eis pagalbos į info centrą. Jie, beje, skirtingose stoties pusėse. Žinoma, galima pirkti ir prie namų esančioje parduotuvėje, bet neįsivaizduoju, kaip LTG pasiseks iškomunikuoti šią žinutę – aš pati apie šią galimybę pirmą kartą girdžiu, nė karto eidama pirkti kiaušinių nepagalvojau, kad reiktų bilietą į Šiaulius prigriebt. Bet ir čia geležinkeliai turi “sprendimą”: taigi galima pirkti bilietą iškart traukinyje – senjorams ir vaikams aptarnavimo mokestis netaikomas. Atsiprašau, bet ar jūs kada bandėt populiaresniu maršrutu traukiniu važiuoti? Ar žinot, kad sekmadieniui bilietą reikia pirkti penktadienį, nes kitaip gali likti taip niekur ir neišvažiavęs? Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl valstybei priklausantys LTG šitaip drastiškai mažina etatus, sąmoningai didina atskirtį tarp kartų ir šiaip jau netiesiogiai pensininkams pasiūlo geriau išvis sėdėti namuose ir nekišti nosies į modernų, jiems jau nebepriklausantį, pasaulį. Gal klystu ir bambu kaip boomerė, bet parodykit man pavyzdį iš kitų šalių, kur toks modelis fantastiškai veikia.“
Komentarai
„Atsiskaitau už Italija. Mažose tarpustotėse stovi automatai, priima visas smulkias kupiūras. Jei neveikia, privalu susirast traukinio viršininką ir jam prisiduot. Bet šita schema visiems pažįstama ir niekas nieko nevaiko. Tu dar švelniai surašei. 🤐“
„Deja, bet nei vienas CEO nelaimėtų tokios įmonės vadovo konkurso, pasakęs, kad padarysim daugiau kasų (ar bent išlaikysim tiek pat) ir fainesnį aptarnavimą. Reikia ten sakyt “skaitmeninė transformacija” ir viduriuot keywordais. Na o tada jau kažkaip kažką daryt. Kad ir kreivai, bet digital. O senukai kaimuose? Nesimato jų gi!“
+
„aš irgi kartais užsimirštu savo Vilniaus burbule, na bet kažkur sveikas protas gi turi suveikt. O dabar atrodo, kad gerai pavartojęs tech city hipsteris priiminėja sprendimus, kurie lemia susisiekimo paslaugas šalyje. Modernizacija, transformacija ir visos kitos -acijos yra kūl, kai vykdomos logiškai. O pas mus viskas ne nuo to galo. Traukiniai tokie modernūs, kad iki Rygos važiuoja tiek pat laiko kaip autobusas (ir mes dar plojam katučiu, kad toks maršrutas atsirado). Arba dar geriau – sunkiai pakenčiamas kupė, kur vasarą reikia tik vantos pasiprašyti, šiemet pradėjo stumdyti kaip žiauriai fainą variantą su kartu gimine važiuoti į pajūrį. Svarbu bilietukai iš automato.“
+
„taip turi, dažnu atveju be jokio valstybės mechanizmo, kuris galioja kitur ES, pvz. socialines paslaugas apmoka valstybė. Įdėmiai perskaitykit governance.lt, t.y. Valdymo Koordinavimo Centro VKC pranešimus apie pasiekimus, pamatysit akcentus. Įmonių vadovai, valdybos įgyvendina LRV nutarimais iškeltus tikslus- ten nieko apie socialinę gerovę ir socialinę misiją, gražą, naudą.“
„Tai pala dar jei senjoras yra beveik aklas ar net aklas 🫣 jau dabar sunku įkalbėti močiutę iš namų išeiti, o jei eina tai ten kur gali su gyvu žmogumi susikalbėti. Nes paslaugos pirkimas ne visada susijęs tik su pačiu pirkiniu, gyvas kontaktas irgi yra proceso dalis.“
+
„būtent! Kažkaip labai pritrūksta empatijos esminiais klausimais. Jei tai būtų privati bendrovė, suprasčiau – kad ir kaip visi kalba apie socialinę atsakomybę, pelnas vis tiek dažniausiai svarbiau. Bet kad tokius fintus išdarinėja strateginė valstybinė įstaiga – man sunkiai suvokiama.“
„problema turbūt tik tame, kad bilietomatai priima tik korteles. Jei jos neturi (gali juk ir pamiršti namie, ir telefonas išsikrauti), nebeturi jokios alternatyvos ir turi traukinyje papildomai prisimokėti 2 EUR, nekalbant apie tai, kad atėjus į tą traukinį vietų gali nebebūti, kas pasitaiko su LTG.“
„pas kontrolierių nusipirks. Kame čia iš musės dramblys daromas. Dažnai važinėju traukiniais Lietuvoj ir vėlavom į traukinį aš mokėjau papildomai, kad traukinyje perkam, mano mama ne. Kur čia bėda?“
+
„imu kaip pvz Suomiją. Birželio mėnesį ten keliavom viešuoju transportu, traukiniais ir autobusais. Ten kasų nėra mažesniuse miestuose. Ir.. kas ten kitaip nei pas mus?“
+
„PAS KONTROLIERIŲ GRYNAIS NUSIPIRKT GALIMA 🙂 (sorry, kad didžiosiom raidėm rašau) o pakiši 100€ viename, tai ir nemokamai tikėtina važiuosi, nes gražos gali neturėt (čia reali mano situacija iš Suomijos)“
+
„čia piktinasi tie, kur traukiniu važiuoja rečiau, nei lėktuvu skrenda. Ir paisto apie senjorus. Savo tėvais kiekvienas vaikas pasirūpina, su revoliutais tie senjorai vaikšto. Kas neturi tokių vaikų nusipirks traukinyje.“
+
„as piktinuosi uz visus del grynuju pinigu pirmiausia, o traukiniu vazineju 2-3 kartus per savaite. Vilniaus stotyje prie automatu stovi po 1-2 zmones, o prie kasu tuo pat metu po 20 zmoniu. Jus nesupykit, bet matau, kad zalio supratimo neturite nei apie paslaugu paklausa, nei apie valstybes biudzeta ir valstybiniu imoniu, kurios butent ir islaikomos is gyventoju mokesciu, paskirti is esmes. Kazkas darosi asmenines karjeras prisitaikeliskai stumdami skaitmenizacija, kai cia pat toje pacioje Vilniaus gelez.stotyje trecia savaite neveikia eskalatorius ir 3 perono liftas, o pilvotas apsaugos darbuotojas pasimetusiai mamai su vezimeliu pareiskia, kad jai padeti neieina i jo pareigas…. As pati turiu judejimo sunkumu, tikrai sunkiau ropoti visais laiptais aplink, bet esu padejusi uzsikelti vezimeli bent vienai mamai. Kur dar zmones su dideliais lagaminais ar dviraciais, ar neigalieji vezimeliuose? Kaip visad inovacijos inovacijos, o butiniausi ir net istatymu numatyti reikalavimai pofik tiems inovatoriams…“
„Visi čia kalba apie senatvės problemas ir apie tai, kad reikia palikti kasas dėl pagyvenusių žmonių. Problema daug rimtesnė. Beprotiška viską atiduoti automatams. Ar norime gyventi šaltame, negyvame automatų pasaulyje, kuriame nebus žmonių ir žmogiško bendravimo? Ar norime, kad mūsų vaikai gyventų tokiame pasaulyje?“
„beraščiam bilietus onlaine gali nupirkt giminaičiai, soc. darbuotojos, net atsitiktinis praeivis.
Galės pabendraut, susipažint, apsikeist kontaktais, dovanot kalėdines dovanas, keliauti kartu ir taip toliau.“
„Užtai traukiniams vardus leido ‘sugalvoti’, t.y. parinkti iš sąrašo🙉“
„Kai kuriuose stotelėse niekad ir nebūdavo kasos. Kaip ten pensininkai išgyveno? Ir tai yra kaimai ar maži miesteliai. Be to manau stotyse manau tikrai bus LTG darbuotoju kurie padės nusipirkti bilietą.“
+
„šiaip tai noriu patikslinti: mažuose miesteliuose buvo stotys, bet jas jau senokai panaikino. Tokiuose miestukuose bilietus parduoda traukinyje – kiek žmonių įlips, tiek bilietų parduos, net jei keleivių daugiau nei vietų sėdėti. Valio, jei reikia kažkur nusigauti – gali būti garantuotas, kad pavyks. Bet pabandykite įlipti kuriame nors Vilnius-Klaipėda sustojime ir traukinyje nusipirkti bilietą. Bus stebuklas, jei gausite, nes maršrutas kone visada išparduotas. Ir “viršaus” tikrai nieks neparduoda. O šiaip, paskaitykite straipsnį: darbuotojai bus iš pradžių, o po to jau sukitės kaip norite.“
+
„gerbiu nuomone. Bet realybė kitokia. Kuriame teorinę problemą kurios nėra. Renkuosi traukinius kai tik galiu ir ne tik LT (paskutinį kartą šiandien). Važiavęs ir kai perpildyti. Ir bilietą esi pirkęs traukinyje. Nei karto neliepė išpilti. Ir nemačiau, kad kam nors lieptu išlipti, nes vietų nėra. Ir dviračius visada priima, nors jau neparduoda bilietų dviračiui. Kai nėra vietos leidžia stovėti. Taip vyksta visur – viešajam transporte miestuose, traukiniuose ir kitose šalyse (asmeniška patirtis Vokietija, Olandija, Švedija). Teko stovėi dvi landas ir daugiau. O apie naujives – skatinkime būti draugiškais ir padėkime senjorams nusipirkti bilietą jei reikės (rankos nenukris). Ir nenuvertinkime mūsų senjorų, o padėkime jei reikės. Stebiu savirnos kasas parduotuvėse, senjorai puikiai tvarkosi. O ten visada yra pagalba jeigu tik reikia.“
„Galima piktintis, bet tikrai ne viena europos valstybe igyvendina tokius pokycius kiek zinau tiek Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje turbut ir dar daugiau atrastume, mazose stotyse tiesiog nebeturi kasu tik automatus. Judant i prieki pokyciai neisvengiami. Taip buvo su spausdinimo naikinimu/mazinimu , banko filialu uzdarymu ir t.t.“
+
„jūs kalbate apie dalinį automatų įvedimą, kur akivaizdžiai nėra didelių keleivių srautų. Tuo tarpu pas mus: viskas arba nieko. Mėtomės nuo vieno kraštutinumo prie kito – ne tik naikiname kasas, bet ir galimybę atsiskaityti grynais. Aš pati jais retai naudojuosi, bet tai nereiškia, kad nesuprantu, jog nemaža visuomenės dalis iki šiol teikia pirmenybę gryniems.“
+
„esu skersai išilgai išvažinėjęs Vokietiją ir dabar ten esu, beveik visur stotyse (išskyrus labai mažas) šalia bilietomatų veikia kasos-info taškai.“
„Kai ateityje tie sprendimų priėmėjai patys bus seni ir apyakliai, jiems irgi priderins kokį sprendimuką, pvz sutikimo eutanazijai mygtuką šalia eurovizijos balsavimo …“
„Šiaip paradoksas, kad ką tik buvo pasamdyta įtraukties programos vadovė. Kodėl tokia įtrauktis turi galioti tik darbuotojams, bet va vyresnio amžiaus klientams jau vietos nėra. Dar galima papildyti, kad čia aprašytas modelis veikia Vilniui, bet tikrai ne visur parduotuvės yra šalia stoties. Dar galima papildyti, kad jeigu žmogus atėjo į stotį likus 10 min iki išvažiavimo jis gali nespėti įsigyti bilieto parduotuvėje.“
„Galime mėgti grynuosius, galime gyventi vien tik skaitmeniniame pasaulyje. Bet ar Lietuvoje valstybinės įmonės neprivalo užtikrinti galimybės klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais? Mūsų šalies įstatymuose yra apibrėžtos nuostatos, kad grynieji pinigai yra teisėta atsiskaitymo priemonė, ir šios nuostatos taikomos tiek valstybinėms, tiek privačioms įmonėms. Jei konkreti įmonė atsisako priimti grynuosius pinigus, tgal tai gali būti laikoma įstatymų pažeidimu? Smalsu, kai siūlymą naudotis “Perlo” terminalais įvertintų teisinkai.
Juo labiau, kad “LTG” yra valstybės įmonė. Suprantama, visos įmonės siekia kuo didesnio pelno ir procesų optimizacijos. Tačiau keleivių vežimas – dar ir tam tikra socialinė misija.“
„Nusipirks traukinyje pas kontrolierių. Ar būtinas toks ilgas tekstas buvo?“
„Kažkas čia užstrigo ties 2000-ųjų metų pensininkais. Šių laikų pensininkai kuo puikiausia naudojasi ir banko kortelėmis ir išmaniaisiais.“
„Visa Lietuvos bėda prasideds ties Vilnium..ties IT ir NT vystytojais 🤭 kai sėdi moterėlė kasoje – tai KAŠTAI. Niekaip nenuplausi, nepaimsi, neapsuksi – teks išmokėt algą. Kai moterėles pakeis aparatais, sudėtingom IT sistemom, jų priežiūra, updeitais, modernizavimu ir t.t. – tada bus galima skelbti konkursus 😉 kurių kaštai pasirodys besantys didesni už algas 😀 bet ten kitaip jau dalykai vyksta ir namai statosi, ir poršai važiuoja 😎“
„Žiauriai keistas tavo beef’as, žinok.
1. Trisdešimtkažkiekmečiai Vilniaus gyventojai sprendžia, kaip jaučiasi pensininkė iš Panerių.
2. Ir vataboutizmas. Pirmiausiai, būtų gerai žinoti, gal tyrimas koks egzistuoja LTG, kuriame aiškios dalys procentais kiek ir kokių yra, aiškūs lūkesčiai? Gal net mato savo vidinę big data, kaip žmonės keliauja?
3. Ar nėra taip, kad žmonės rajonuose, jei dažnai kursuoja X maršrutu, dažniausiai turi nuolatinį, kurį toj maxėj gal ir pasipildys (čia aš nežinau, spėju), nes tose rajono stotyse ir taip jie jau labiau skaitmenizuoti (nes nėr kasų) nei Vilniuje/Kaune/Klaipėdoje/dar kažkur. Tai keliama problema net nėra problema galimai.
4. Telefonus teks atsinaujinti visiems, nes 3G išjungia ir Lietuvoj pagaliau.
5. Reikia ne skaitmenizacijos bijoti ir orą tuščiai virpinti, o edukuoti tuos mūsų senjorus. Man regis, ne vienas tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuo tam tikro amžiaus senjorai nebenori, nebesidomi, nebesimoko nieko naujo. Čia tuo mes skiriamės bent jau nuo likusios Europos. Ir gal, va, su tuo tos kitos problemos susijusios.
5. Švedijoje (kur dabar ir gyvenu) puikiai skaitmenizacija veikia tiek miestų ribose, tiek užmiesčiuose važiuojant. Ir vietiniai senjorai, ir kitų šalių senjorai susigaudo NP. STHLM Centrinėj stoty per visą jos plotą nežinau kiek kartų didesnį, bet smarkiai didesnį už Vilniaus, yra gal tik 4 kasos ir tai per skirtingus aukštus, įėjimus, zonas išmėtytos. Ir jos daugiau Informacijos pobūdžio nei kasos. Ir taip, aš suprantu, kad tuoj kažkas pasakys, jog bananus su obuoliais lyginu, bet kažkada ir čia prasidėjo lygiai tokiu pat būdu ir lygiai tiek pat buvo nelaimingų, spėju. Taip pat ir kitur Europoje – mačiau komentarus apie Olandiją, Vokietiją, etc. Visur panašiai skaitmenizuojasi.
Berašydama išvis pradėjau galvot – imho, tarpmiestinių traukinių bilietų kasų išvis nebėra, viską SJ appse arba internetu perki.
Tai long story short, man regis problema lygioj vietoj, nes kažkas nubudo ir pasirinko pyktį.“