Lietuvos gynybos blogeris: kokiais pajėgumais ir priemonėmis Lietuva galėtų prisidėti prie taikos palaikymo misijos Ukrainoje?

2025-02-25

„Įsivaizduokime, kad kol miegojome, tarptautinė bendruomenė pažengė kelis žingsnius, ir Ukrainos fronte įsigaliojo paliaubos, o į buferinę zoną dislokuojami Europos valstybių (NATO ir ES) kariuomenės padaliniai (pavadinkim tai taikos palaikymo misija). Remdamasis ligšioline Lietuvos politika, neturiu net abejonių, kad mūsų valstybė priimtų politinį sprendimą tokioje misijoje dalyvauti. Kokiais pajėgumais ir priemonėmis Lietuva galėtų prisidėti prie misijos? Į šį klausimą patikimai galima būtų atsakyti tik žinant misijos dydį, mandatą, tikslus ir uždavinius. Todėl galime tik apžvelgti Lietuvos patirtį tarptautinių įsipareigojimų srityje.
Absoliuti dauguma Lietuvos įsipareigojimų misijose neviršydavo “kuopos plius” dydžio, t.y., vidutiniškai 130 karių. Tokius kontingentus sudarydavo organinė (iš kurio nors konkretaus bataliono paimta) pėstininkų kuopa su priskirtais logistikos, medicinos, ryšių, vadovavimo ir valdymo komponentais. Tokią sudėtį Lietuva dažniausiai deleguodavo į JEF (Jungtinių ekspedicinių pajėgų), VJTF (Ypač greito reagavimo pajėgų) budėjimus. Budėjimui NRF (NATO greitojo reagavimo pajėgų) atvejais buvo deleguojama kai kuriais atvejais net iki 300 karių (pvz., 2020-2021 metais). Geriausiais ISAF laikais Afganistane Lietuvos SOP į misiją siųsdavo iki maždaug 100 specialiųjų operatorių. Goro provincijos atkūrimo grupėje (PAG) tarnaudavo 200+ karių, iš kurių maždaug 130-150 būdavo iš Lietuvos, likę – deleguojami draugų (Danijos, Kroatijos, Islandijos, JAV policijos mentoringo grupė). Irake veikė LITCON ir LITDET – kuopos ir būrio dydžio vienetai. Bosnijoje ir Hercegovinoje, vėliau Kosove – būrio dydžio vienetai.
Kiekvienu atveju įsipareigojimų dydis būdavo susijęs su kariuomenės galimybėmis. Pėstininkų batalionai tuomet buvo sukomplektuoti 25-50 proc. (čia geriausiu atveju, kaip Algirdo ar Birutės batalionai). Kariuomenės vadovybė, planuodama dažniausiai 6 mėn. trukmės rotacijas, numatydavo situaciją 1,5 metų į priekį. Vieno bataliono kontingentas misijoje, kitas – aktyviai ruošiasi, trečiasis – pasirengimo fazėje. Kadangi šauktiniai į misijas siunčiami nebuvo, kiekvieno bataliono kontingento suformavimas realiai buvo susijęs su daugumos PKT karių pritraukimu. Paramos elementą iš savo pajėgumų pridurdavo Logistikos valdyba ir Karo medicinos tarnyba, nes PAG veikė Rolė 1 Plius ligoninė, ir AOTD (nes veikė ir Žvalgybos paramos elementas). Pakilimo ir nusileidimo tako kontrolei savo specialistus siiuntė KOP. Misijos našta buvo tokia sunki kariuomenei, kad reguliariųjų pajėgų dalinių pakeitimui pradėta rengti KASP karius. Pvz., “vasarinė” PAG-1 (vadas plk. Gintautas Zenkevičius) buvo apskritai kariuomenės “Olimpinė rinktinė”, surinkti visi geriausieji, “žieminės” PAG-2 rotacijos (vadas plk. Gintaras Ažubalis) sudėtyje buvo, kaip jis pats prisimena, visiškas kariuomenės “legionas”, žmonės surinkti iš įvairių “Geležinio Vilko” vienetų, pirmąkart įtraukti 40 KASP karių. “Vasarinė” PAG-3 (vadas Vilmas Šatas) buvo sudaryta Algirdo bataliono pagrindu, “žieminė” PAG-4 (vadas plk. Almantas Leika) sudaryta iš KASP, “vasarinė” PAG-5 (vadas plk. Dalius Polekauskas) – Kęstučio bataliono pagrindu, “žieminė” PAG-6 (vadas plk. Albertas Kondrotas) – panevėžiečiai iš Karaliaus Mindaugo bat. (dabar husarai), “vasarinė” PAG-7 (vadas plk. Ramūnas Baronas) – Birutės bataliono kariai. Ir t.t. Rotacijų gausoje buvo įtraukti net artileristai.
Ne ką lengviau pajėgumus pavyktų generuoti ir dabar. Maža tikimybė, kad misijai būtų deleguotas bataliono dydžio vienetas, nes tai būtų susiję su spragų šalies gynybos pajėgumais atsiradimu. Be to, net ir tik iš PKT karių anksčiau sudaryti batalionai dabar turi po 1-2 šauktinių kuopas, o šauktinių siuntimas į tarptautines misijas yra neįmanomas. Daugiausia, ką galiu įsivaizduoti – tai max dviejų PKT karių kuopų siuntimas iš “Geležinio Vilko” ir “Žemaitijos” brigados, tačiau tai būtų susiję su viso kovinio rengimo ciklo sutrikimu ar bent apsunkinimu. Viskas “suktųsi” panašiu ciklu: pvz., Algirdas-Birutė-Vaidotas arba Kęstutis-Butigeidis-Margiris. Suprantama, kiekvieno batalionų kontingentas vėlgi būtų sustiprinamas reikiamais paramos ir aprūpinimo pajėgumais.
Taigi, “kuopa plius” nuo Lietuvos. Taip manau.
P.S. SOP šiame kontekste sąmoningai neminiu, nes jų kitokios užduotys, galimai turėtų užduočių ir “aitvarai”.
P.P.S. Apribojau galimybę komentuoti, nes prasidėjo nesąmoningi komentarai. Palikau tik porą normalių.“

https://www.facebook.com/LietuvosGynybosBlogerisLithuanianDefenceBlogger/posts/pfbid037ximb2KiZhbSgAC2q1VapzvNdN93sW5f7pUKCKFxSc5cuW5gQ21G6gxVe972kd9kl

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *