1) Ištrauka iš Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“. Rinkimų į Seimą išvakarės 1926 m.

„Degutis buvo dar jaunas, neseniai mokyklą baigęs dailininkas, mažai žinomas, gyveno gana menkai, tad, prasidėjus rinkimų agitacijai, uždarbiavo piešdamas plakatus. Stripaitis laikė jį savu žmogum, aukštai vertino jo darbą ir visai frakcijai piršo, kad reikia, esą, sušelpti talentą. Tad užsakymų Degutis turėjo apsčiai ir iš krikščionių demokratų, ir iš ūkininkų sąjungos, ir iš darbo federacijos. Fantaziją jis turėjo lakią ir mokėjo ryškiai atvaizduoti kiekvienos partijos agitacinius šūkius.
– Na, ponas teplioriau, gatavi plakatai? – klausė, vos spėjęs pasisveikinti, kunigas atstovas. – Rodyk šen! Jei bus blogi, primušiu!
Degutis, vikrus vyrukas, ištraukė iš palovės rutulį popierių ir vieną išskleidė ant sienos.
– Prašom, ponas atstove! Štai jūsų plakatas! Ar gali būti kas nors vaizdingesnio? Kaimo žmogų tai geriau įtikins negu dešimt brošiūrų.
Plakatas buvo dvilypis. Vienoj pusėj liepsnojo bažnyčia. Raudoni ugnies liežuviai kilo sulig bokštais. Žmonės verkdami bėgo iš šventoriaus. Rinkoj ant kartuvių kabojo kunigas, o arčiau prie kelio apžėlęs bolševikas kirviu kapojo kryžių. Apačioj stovėjo ryškus parašas: taip bus, jei balsuosi už tokius ir tokius numerius… Kita pusė vaizdavo saulės spindulių apsuptą bažnyčią. Kunigas ant šventoriaus mokė vaikučius, o keliu nenulaikomais eržilais gražiose bričkose važiavo ir pėsti ėjo žmonės, visi poniškai apsirengę. Dar buvo matyti raudonais stogais nauji ūkininko trobesiai, gražių galvijų banda ir puikių javų laukas. Apačioje parašas skelbė, kad taip bus, jei balsuosi už tokius ir tokius krikščioniškus numerius.
Stripaitis kritiko žvilgsniu tyrinėjo plakatą, šį bei tą pastebėdamas:
– Taip… Apskritai nieko sau… Idėjų yra… Mintis aiški, spalvos ryškios. Tik jau kunigą, brač, be reikalo čia pakabinai ant to stulpo! Nei šis, nei tas… Na, bet žmonėm gal ir patiks, tai yra – sukels baimės. O šitam, kur kryžių kerta, reikėjo ant juostos parašyti: cicilikas!
– Supras ir taip, ponas atstove. Dar geriau, jei žmonės patys ima ieškoti detalių prasmės. Labiau susidomi, – aiškino Degutis.
– Gerai, vyras! – pagyrė jį atstovas. – Suvyniok man atskirai kelias dešimtis. Rytoj aštuntą užvažiuosiu paimti. O čia dar ką turi? – susidomėjo, pamatęs kampe kitą rutulį.
– A, niekis, ponas atstove! Popiergaliai, eskizai darbo federacijai… – gynėsi Degutis.
Bet Stripaitis panoro pasigėrėti ir federacijos plakatu.
– A, įdomu, įdomu!.. Pažiūrėsime, koks gražus gyvenimas laukia darbo žmonių, jei rinkimus laimės federantai.
Jis ištiesė vieną lapą ir nustebęs net išsižiojo. Plakatas vaizdavo bauginančią sceną. Ponas, pasikinkęs į žagrę nudriskusį valstietį, arė juo lauką, o storas klebonas ėjo greta, užsimojęs su botagu. Toliau buvo matyti puikūs dvaro rūmai ir sodas, kuriame puotavo išsipustę ponai ir ponios, o iš kito šono – pakrypusi lūšna ir verkianti moteris su mažu vaiku. Apačioje parašas baugino: valstieti! šitaip bus Lietuvoj, jei balsuosi už tokius ir tokius klerikalų sąrašus. Kas nori laisvės ir žemės, renka tik tuos ir tuos numerius.
– Na, ar ne velnias! – sušuko Stripaitis, čiupdamas piešėją už pakarpos. – Mes jam pinigus mokam, remiam, manėm, kad jis mūsų žmogus, o jis čia ir opozicijai prieš mus visokį šlamštą tapnoja!
– Ponas atstove! Visos simpatijos jūsų pusėj! – gynėsi Degutis. – Jūsų plakatas meniškas ir, svarbiausia, dvilypis: neigiamas ir teigiamas! O čia kas? Iš tiesų šlamštas – ir vien tik neigiamas…
– Kaip aš tau duosiu neigiamai ir teigiamai į sprandą, tai tu žinosi, kas yra dviem ponam tarnauti! – ne juokais supyko Stripaitis.
Degutis, žinodamas atstovo stačiokiškumą, nelabai nė įsižeidė.
– Atsiprašau, ponas atstove! Aš savo įsitikinimais ir pasaulėžiūra esu jūsų žmogus, bet kaip menininkas stoviu aukščiau už visokias partijas. Jeigu man užsako padaryti plakatą ir jūsų priešai, aš negaliu atsisakyti. To iš manęs reikalauja meniška, profesinė indiferencija.
– Už litą dūšią parduotum, štai kokia tavo indiferencija! Špygą tu gausi iš manęs kitąsyk, ne užsakymą, – prigrasė išeidamas atstovas.“

2) Vilnius, 2012 m. rugsėjis

↑ akubiliaus LIETUVA (NE)

↑ ATGIMUSI LIETUVA (TAIP sąjunga)