2020-04-30
Vytautas Šilinskas
„Dar būdamas studentas turėjau tokį atvejį, kad kolega paprašė pakonsultuoti vieną darbuotoją. Paaiškinau kas priklauso, pasakiau tik neišeiti iš darbo pačiai (nes išeitinių negaus tada). Paskambinu po kiek laiko paklausti kaip sekasi. Sako: “išėjau savo noru”. Klausiu ar privertė. Sako, kad ne. Nenorėjo pyktis.“
https://www.facebook.com/simonas.svegzda/posts/2632021617076031?comment_id=2632329817045211
Įrašas, kuris komentuojamas:
„Dirbau „Topo centre“ metus laiko ir prasidėjus karantinui buvau priverstas išeiti „savo noru“, kaip ir daugelis kitų darbuotojų šioje parduotuvėje.
Pirmiausia, tai problema dar iki visų karantinų, buvo ta, kad „Topo centras“ imituoja apmokamas atostogas – ką turiu galvoje, tai kad jie išleidžia darbuotoją, pavyzdžiui, savaitei kasmetinių atostogų, iškart sumoka atostoginius, bet grįžus atgal, šiuos atostoginius nuskaičiuoja nuo sekančio mėnesio atlyginimo. Taigi, gauni atostoginių 200 eurų, grįžęs po atostogų parduodi už maždaug 600 eurų, bet atlyginimą už tą mėnesį gauni tik 400 eurų. Jie taip gali padaryti dėl to, kad bazinis atlyginis yra juokingas – 170 eurų. Mums išduodami algalapiai būdavo visiškai juokingi, nes niekas neaišku, kur už ką yra sumokėta. Galiausiai rezultate gaunasi, kad kasmetinės atostogos yra neapmokamos.
O kai prasidėjo karantinas, tai visiems darbuotojams buvo liepta imtis kasmetines atostogas arba, kas neturi tokių, eiti neapmokamų atostogų. Tie, kas nenori nei to, nei ano, turi eiti lauk… Deja, aš parašiau pareiškimą ir teko išeiti.“