„Sakote vienas žmogus nieko sistemoje nepakeis? Spėkit, kas šį traukinį pajudino?
Dabar yra viena 8-a klasė visoje Lietuvoje, kuri mokosi ispanų kalbą kaip antrąją užsienio nuo 6-os klasės. O viskas prasidėjo tada, kai mūsų dukrai pasiūlė mokytis vokiečių arba rusų.
Tada maniau, kad rusų kalba yra absoliučiai nereikalinga ir yra geresnių kalbų nei vokiečių. Pavyzdžiui ispanų. Mokykla, kaip galima nesunkiai nuspėti, atsakė, kad tai neįmanoma. Toks atsakymas yra standartinis, nes kitaip reikia pradėti keistis, o nesikeisti yra žmogiška. Beveik visi priešinasi naujovėms, kad ir kokios jos bebūtų.
Nesiveliant į laaabai ilgą pasakojimą, mes su Raimonda pasiskaitėm įstatymus, paruošėm su dukra pristatymą kuo ispanų kalba yra geriau nei rusų ar vokiečių, dukra pristatė klasėje, tada nusiuntėme tėvams. Ir visa tai be mokyklos sutikimo, nes mokykla turi surasti mokytoją, jei to pageidauja pusė klasės. Neįtikėtina, bet pusė klasės sutiko nesimokyti vokiečių, o vietoj jos mokytis ispanų. Rusų kalba, deja, liko. Aš nesuprantu kodėl rusakalbių šeimų vaikai su tėvais renkasi rusų kalbą, o ne papildomą, bet čia jau jų tokia teisė.
Ir štai dabar mokyklos vadovybė pradėjo žiūrėti į viską daug nuosaikiau ir kūrybiškiau. Nebuvo milžiniško pasipriešinimo ir pasirodo surasti ispanų kalbos mokytoją nėra misija neįmanoma. Jau pradėjus mokyti ispanų kalbos, mokyklos vadovybė suprato, kad tai galimybė. Mokykla išsiskiria iš kitų ir įgyja privalumų.
Jie manote, kad viskas taip lengvai pasibaigė – prisiminkite, kad yra gimnazija, kur po 8 klasių tenka keisti mokyklą. Spėkite kiek gimnazijų Lietuvoje, kurios gali pasiūlyti ispanų kalbą ne nuo nulio? Nulis.
Vėl prasidėjo gerą pusę metų trukusi kelionė per mokyklas, Švietimo ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę. Kažkiek sėkmės tikrai buvo šioje kelionėje, kaip ir trankymosi galva į sienas. Kiekviena šių įstaigų kažką pajudino, kažką pasuko, kažką pakrapštė. Kažkas nepavyko, kažkas pavyko. Galų gale viskas baigėsi tuo, kad nuo kitų metų yra gimnazija, kuri priims ir sudarys galimybes tęsti ispanų kalbos mokymąsi.
Vienas žmogus (šiuo atveju šeima) tikrai gali pajudinti ne viską, bet gali. Tereikia užsispyrimo, darbo, sėkmės ir pagalbos. Noriu padėkoti visiems, kas padėjo ir išskirti vicemerą Arūnas Šileris, kuris ėmėsi lyderystės ir tikrai labai labai padėjo.“