Apie dronus | Telkinys

Žymė

https://50000.lt/tag/dronai


2025-04-15

„Šiai dienai kovos lauke dominuoja arba grynai kiniški, arba iš kinietiškų dalių pagaminti dronai. Tai reiškia, kad jeigu Pirmininkas Xi panorėtų, vieno jo žodžio pakaktų, kad Ukraina liktų be dronų ir kaip pernokęs obuolys nukristų į Pirmininko Xi draugo Putino rankas. Bet Pirmininkas Xi to žodžio nesako, ir kinietiški dronai toliau naikina tūkstančius rusų, niekais paversdami Putino siekį užsikariauti Ukrainą. Tai viskas, ką jums reikia suprasti apie tikrąją, ne paradinę, Kinijos politiką Rusijos adresu.
Ukraina gamina FPV dronus be kiniškų dalių ir už mažesnę kainą
Tuo metu, kai importo mažinimas ir nacionalinių pajėgumų stiprinimas tampa vis svarbesni, Ukrainai pavyko tai, kas atrodė neįmanoma: gaminti dronus naudojant tik vietoje pagamintus komponentus. Tai suteikia jiems neprilygstamą galimybę kurti ir masiškai gaminti bepiločius orlaivius tiksliai pagal jų reikalavimus. Dar labiau stebina kaina. Ukrainiečiai, gamindami vietoje, ne tik sumažino kainą, bet ir nukonkuravo Kinijos gamintojus.
Pirmieji 1 000 FPV
Praėjusį mėnesį Ukrainos gamintojai „Vyriy Drone“ oficialiai perdavė pirmąją 1000 „visiškai ukrainietiškų“ FPV dronų partiją. Bendrovės atstovas sakė, kad vyriausybė nereikalavo vietinės gamybos, tačiau tai buvo vienas iš ilgalaikių bendrovės tikslų. “Vyriy Drones“ FPV dronus gamina daugiau nei dvejus metus.
Atstovas spaudai pažymėjo, kad „Vyriy“ patys gamina rėmus, inicijavimo plokštes, skrydžio valdiklius ir radijo valdymo sistemas, o kitus komponentus, įskaitant kameras ir vaizdo siųstuvus bei vaizdo kameras, gauna iš Ukrainos bendrovių.
Svarbu pažymėti, kad kai kurios prietaisus sudarančios elektroninės mikroschemos iš tiesų gali būti iš Kinijos ar kitų šalių. Tačiau tai yra paprasti sudedamieji elementai, plataus vartojimo produktai, kuriuos galima įsigyti iš JAV ir Japonijos. Jie labai skiriasi nuo specializuotų galutinių dronams skirtų produktų, pavyzdžiui, skrydžio valdiklių.
Dr. Oleksandra Molloy iš Naujojo Pietų Velso universiteto yra Australijos kariuomenės tyrimų centro atlikto tyrimo apie karo Ukrainoje patirtį autorė. Jame pabrėžiama suverenios dronų gamybos svarba.
„Nors nuo karo pradžios dauguma komponentų buvo atgabenti iš Kinijos, dabar dauguma jų gaminami vietoje, – pasakojo Molloy. „Ukrainos gamintojai nuolat ieško komponentų, kad galėtų juos patobulinti“.
Pranešama, kad Kinija griežtina dronų gamyboje naudojamų komponentų eksporto kontrolę. Išbraukus Kiniją iš tiekimo grandinės, panaikinama itin svarbi priklausomybė.
Vietos gamybos dronai kainuoja pigiau nei tie, kurie pagaminti iš kiniškų dalių, nes vietos įmonės sutelkė pastangas gaminti konkrečius komponentus: „Iš pradžių vyravo visuotinai priimtina nuomonė, kad Kinijos negalima įveikti kaina“, – savo „Telegram“ kanale rašė ukrainiečių analitikas Serhijus Flashas. „Niekada. Tačiau konkurencija, laikas, apimtys, verslo procesų optimizavimas daro stebuklus. “
S. Flashas dalijasi grafiku, kuriame matyti, kaip per pastaruosius dvejus metus įvairių vietoje gaminamų komponentų, įskaitant variklius, rėmus ir sraigtus, kainos vidutiniškai sumažėjo apie 50 %.
Pasigaminkite savo termovizorių
Rėmus ir sraigtus palyginti lengva pasigaminti be didelių investicijų į gamybos įrengimus. Kiti komponentai yra sudėtingesni. 2024 m. rašėme apie tai, kaip Ukrainos gamintojai „Wild Hornets“ gamina savo skrydžio valdiklius robotų surinkimo linijoje, o vėliau sukūrė panašų procesą savo dronų akumuliatoriams gaminti.
Specializuotos bendrovės žengė toliau. Ypatingas iššūkis yra termovizoriai, todėl FPV gamintojai skyrė nemažai laiko ir pastangų ieškodami Kinijos tiekėjų, kurie atitiktų jų kainos ir galimybių reikalavimus. Kitose šalyse gynybos sektorius pats gamina aukščiausios klasės termovizorius, todėl kaina nėra svarbus veiksnys. Dronų gamintojai turi mažesnį biudžetą. 2 000 JAV dolerių kainuojantis karinis vaizdo ieškiklis nėra tinkamas pasiūlymas 400 JAV dolerių kainuojančiam FPV,
2024 m. spalio mėn. Ukrainos startuolis „Odd Systems“ paskelbė, kad gamina vietinės gamybos termovizorius. Jie prilygsta kiniškiems 256×192 pikselių vaizduokliams, tačiau yra maždaug 20 % pigesni – 250 USD. Odd Systems teigia, kad kai pavyks gaminti „Kurbas-256“ dideliais kiekiais, vieneto kaina dar labiau sumažės.
Svarbu tai, kad „Kurbas-256“ yra skirtas FPV, o ne bendram pramoniniam naudojimui. Kūrėjai kalbėjosi su dronų operatoriais apie jų kovinę patirtį su komercinėmis kiniškomis termovizorinėmis kameromis ir atitinkamai modifikavo savo dizainą. Pavyzdžiui, kai kurių kiniškų kamerų viduje susidaro kondensatas, todėl jos tampa netinkamos naudoti, todėl „Kurbas“ kameros tiekiamos sandariai uždarytame bloke, apsaugančiame nuo kondensato susidarymo.
„Išnagrinėjome patirtį ir atsižvelgėme į FPV operatorių pageidavimus. Sukūrėme ukrainietišką gaminį, kuriame visiškai kontroliuojama techninė įranga ir žemo lygio programinė įranga“, – sakė bendrovė ‚Militaryni‘.
Pavyzdžiui, operatorius skrydžio metu gali reguliuoti „Kurbas-256“ išvestį, keisdamas kontrastą, kad vaizdas būtų aiškesnis, priklausomai nuo sąlygų. Be to, dauguma termovizorių turi automatinį kalibravimą, dėl kurio vaizdas kartais kelioms sekundėms sustingsta. Tai nėra problema daugeliui programų, tačiau katastrofiška dronui, todėl „Odd Systems“ kamerose šios „funkcijos“ nėra.
Strateginis žingsnis
Be to, kad vietinė gamyba yra naudinga ne tik dronų naudojimo mikrolygmeniu, bet ir gynybos pirkimų makrolygmeniu, nes šiuo metu mūšio lauke dominuoja dronai.
„[Suverenūs dronų gamybos pajėgumai] leidžia greičiau diegti naujoves ir prisitaikyti, greitai reaguoti į kariuomenės poreikius ir greitai įgyvendinti tai, ko reikia“, – sako Molloy. „Vietinė gamyba leidžia kontroliuoti visus technologinio proceso aspektus, įskaitant tobulinimą ir pritaikymą konkretiems šalies kariniams poreikiams, ir sumažinti nekokybiškų dalių riziką.“
Tai taip pat reiškia, kad nebūtina pasikliauti, pavyzdžiui, Kinija dėl komponentų.
„Vietinė gamyba sumažina pažeidžiamumą, susijusį su tarptautinės tiekimo grandinės sutrikimais ir galimais politiniais suvaržymais dėl užsienio pirkimų, – sako Molloy.
Ir, kaip matyti iš Ukrainos pavyzdžio, tai gali reikšti, kad už mažesnę kainą galima gauti daugiau bepiločių orlaivių. Molloy pažymi, kad kitos šalys dabar pradeda suvokti vietinės gamybos svarbą ir daugelis jų tiesiogiai naudojasi Ukrainos patirtimi.
„Pavyzdžiui, Europoje daug šalių investuoja į bendrą bepiločių orlaivių komponentų gamybą“, – sako Molloy. „Tai tapo įmanoma bendradarbiaujant gamintojams ir vietos įmonėms. Daugelis šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Nyderlandus, mokosi iš Ukrainos ir bendradarbiauja su ja, kartu didindamos savo pačių bepiločių orlaivių ir jų komponentų gamybą. “
Balandžio 7 d. „Twitter/X“ naudotojas Naval parašė, kad „Bet kuri šalis, kuri negali pati pasigaminti savo dronų, bus vasalinė valstybė“ – šią mintį Elonas Muskas pasveikino emotikonu „Tiksliai į dešimtuką“.
Šiais metais Ukraina ketina pagaminti daugiau kaip keturis milijonus dronų. Vis didesnė jų dalis bus pagaminta iš vietinių komponentų. Kadangi bepiločiai orlaiviai jau dabar padaro didžiąją dalį kovinių nuostolių, ši gamyba bus kertinis akmuo kovoje su Rusija.“

https://www.facebook.com/BaciulisAudrius/posts/pfbid02597XLcMP4xkDoUhv9audAynEJNeAyzbRBcEKNAHByWEGn2WirYiP1t5RzDwvuM2l


2025-04-02

„Naujiena dronų entuziastams!
Ukrainoje patirtį įgiję dronų pilotai bus tavo instruktoriai, kurie išmokys visko, ką žino patys. Rinkis drono surinkimo ir valdymo modulius, kurie tau aktualiausi, arba derink juos ir sutaupyk!
PRIĖMIMAS GEGUŽĖS PRADŽIOJE.:
📍FPV dronų anatomija (teorinis kursas);
📍FPV anatomija + skraidymas angare;
📍PILNAS PAKETAS – labiausiai apsimoka:
FPV dronų anatomija + FPV dronų surinkimas + skraidymas angare!
PRIĖMIMAS GEGUŽĖS PABAIGOJE.:
📍 FPV dronų surinkimas.
📍 FPV dronų surinkimas + skraidymas angare.
Užsiėmimai vyksta Vilniuje ir Kaune vakarais ir savaitgaliais.
Registruokis dabar!“

https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=pfbid02CUX8q2wo7qa2dVARP1KECgTPjEiWf2yvM1seuSRMVQwKADV1U51emCd7Zoa2wQtXl&id=61566910622494


2025-03-23

„Ukrainiečių pamąstymai:
” Jei manote, kad kova ore stagnuoja ir mes ramiai toliau numušinėjame priešo žvalgybinius dronus, tai ne. Žinoma, priešas daro viską, kad jų žvalgybiniai dronai išvengtų mūsų zenitinių FPV.
Anksčiau jau būta bandymų pritvirtinti galinio vaizdo kameras – atrodo, šis sprendimas neįgijo populiarumo. Buvo pavieniai bandymai montuoti tokias pačias kameras, tik su dirbtiniu intelektu. Taip pat buvo montuojamos radijo elektroninės kovos (REB) sistemos ant jų „sparnų“. Netgi piešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atpažinimo ženklus! Bet tai nepadėjo.
Dabar gi Fleşas sako, kad priešas pradėjo masiškai gaminti Zala dronus su įmontuota sistema, leidžiančia išvengti zenitinių FPV dronų. Vieną tokią Zala pavyko sugauti ir numušti. „Viduje“ tai atrodo taip: „CSI kamera su juostiniu laidu, prijungiama per HDMI, yra atitinkamas konverteris. Ji turi atskirą maitinimą. Ankstesniuose modeliuose buvo prijungtas tik centrinis dienos ar nakties modulis arba dienos su naktiniu. Naujoje versijoje yra du HDMI – vienas centrinei kamerai, kitas – dronų, kurie perima, atpažinimui.“
Kaip tai veikia praktiškai? Mūsų FPV priskrenda iš galo, o priešo sparnas sureaguoja į sistemą ir tuo metu atlieka manevrą. Tai gali šiek tiek sumažinti mūsų numušamų priešo žvalgybinių dronų procentą. Fleşas sako, kad atsakas į DI gali būti tik mūsų mašininis matymas zenitiniuose FPV. Tuomet priešui vėl teks galvoti, ką daryti ir kaip išvengti.”“

https://www.facebook.com/dnavickas/posts/pfbid0EySEtCWBDnrjhz4t9aWFY1uFFh9YCXQ9CsQtHguk8oa2hC3RH51WkgiCDMhbwtoDl


2025-03-17

„Dabartiniame etape yra aišku, kad be tankų pasipriešinti galima, bet be dronų – niekaip. Be jų laukia staigus ir visiškas sutriuškinimas. Ir dronų turi būti daug – pradėt nuo kokio milijono, na, gal pusės milijono, jei kitaip neišeina. Bet… su dronais yra vienas niuansas. Galima jų reikšmę suprasti ir prisipildyti pilnus sandėlius dronų… Tik štai, jei tas būtų suprasta ir padaryta dar kokiais 2023-aisiais ir sandėliai būtų užpildyti 2023-ųjų pavyzdžio dronais, šiandien iš jų jau būtų nedaug naudos. O jeigu 2022-aisiais būtume užpirkę „daug” Tapino išgarsintų „Bairaktarų” (turint galvoje, kad jie kainuoja milijonus už štuką, tai „daug” čia būtų kelios dešimtys, o jei šimtai – tai jau nepaprastai daug), tai, galima sakyti, kad dronų kaip ir neturėtume… Kitaip sakant, norint turėti tinkamų gynybai dronų, jų reikia ne užpirkti, o juos nuolat gaminti. Ir tas gamintojas (greičiau – gamintojai) turi nuolat tobulinti savo produkciją pagal naujausias realijas…“
https://www.facebook.com/senas.vilkas.9/posts/pfbid02my2e2Y9NMkjRpfsRPh4pg1CdfCkzorzcL1WBpLff8dHdsCKZyhQv1YonXRZxcEB7l?comment_id=976634770850526
+
„dabartiniame etape reikia nebrangių (lazerinių) dronų numušinėjimo sistemų. Priešininkas pajėgus pasiųsti daug didesnį ir geresnių dronų debesį, nei mes kada nors galėsim, taigi mūsiškiai dronai mums nuo to sutriuškinimo nedaug pagelbės.“
+
„taip, jei jau eit į detales, tai dronai turi būti vystomi kartu su kovos prieš priešo dronus priemonėmis, viena iš kurių yra specialūs dronai priešo dronams numušinėti (ateity galimai tai bus pagrindinė priemonė, nes radioelektroninės kovos priemonės nustos veikti, jei dronus pradės autonomiškai valdyti DI).“
+
„jei dronas šviesolaidinis, radioelektroninės priemonės neveikia jau dabar (žinoma išskyrus tas, kurias užperka Tapino kompanija ;)), todėl dabartiniame etape reikia daug tinklų, nors ir žvejybinių, nes tik jie apsaugo.“

„Viena bėda, kad mes nematom ir nežinom kas vyksta kuluaruose. Ką jie mąsto, ką jie daro. Iš vienos pusės atrodo, kad daroma yra per mažai ir per lėtai. Iš kitos pusės daug kas daroma tyliai ir apie tai sužinome post-factum. Gąsdina, kad jie gali ruoštis karui už 3-5 metų vadovaudamiesi žvalgybų ataskaitomis. Bet jei karas Ukrainoje liaujasi. Tai rusai turi krūvą resursų, kuriuos galima kažkur “panaudoti”.
Kalbant apie standartinės ginkluotės įsigijimus- jos neįmanoma greitai įsigyti, nes užsakymų vykdymas trunka metų metais. Galima bandyti užsakinėti nepopuliarią ginkluotę bandant gauti maksimaliai trumpus tiekimo terminus. Taip daro lenkai užsakydami korėjietišką ginkluotę ar estai pirkdami šarvuočius iš turkų. Bet yra kita problema, kad visa ta brangi technika gyvena labai trumpai mūšio lauke, o kainuoja labai brangiai. Ne be reikalo buvo diskusija ar tikrai verta pirkti ypatingai brangius tankus…
Su karių kiekiu irgi yra problema. Sunku jų daug paruošti per trumpą laiką ir galima žiūrėt kaip nori, kad bet mes esame maža tauta ir žmogiškieji resursai mūsų riboti.
Sprendimas. Reikia jėgos multiplikatorių. Kai vienas karys gali padaryti maksimaliai daug žalos. Toks multiplikatorius yra dronai. Mes turime puikių įmonių sukūrusių puikių dronų. Būtų labai prasminga susikoncentruot į tai. Problema šioje vietoje, kad dronų technologijos be proto greitai vystosi ir tai kas buvo aukščiausia klasė prieš metus laiko, šiandien jau nelabai kam tinka. Taigi reikia išspręsti dilemą, kaip turėti maksimaliai daug naujausių ir efektyviausių dronų kritiniu momentu. Antra dilema – reikia turėti pakankamai operatorių dideliam dronų kiekiui. Bet technologijos taip greitai tobulėja, kad už metų gal operatoriai nebenus reikalingi, arba jų nebereikės tiek daug. Jei dronų spiečiai valdomi dirbtonio intelekto taps realybe…“
https://www.facebook.com/senas.vilkas.9/posts/pfbid02my2e2Y9NMkjRpfsRPh4pg1CdfCkzorzcL1WBpLff8dHdsCKZyhQv1YonXRZxcEB7l?comment_id=3999237077062698


2025-03-17

„„Jei norime apsaugoti NATO rytinį sparną, geriausias, greičiausias ir pigiausias būdas būtų sukurti tam tikrą dronų sieną. Su tankais ir karių skaičiumi vien tik mes tikrai nesugebėsime atsilaikyti prieš Putiną“, – įspėja Endersas.“

https://www.facebook.com/fausta.simaityte/posts/pfbid0X9mJ9w9fYAnpy3WHVfuUc176fXhmNsoUB3guRHYy36deGmRjuxMqpeyXBPr1bveql


2025-02-27

„Tačiau, vienas dalykas, kurį sunku paaiškinti, kodėl, akivaizdžiai pasikeitus geopolitinei situacijai, NATO atsidūrus ant subyrėjimo ribos iš kariškių nereikalaujama naujo karinio patarimo ir plano B. Toliau, kaip užstrigusi plokštelė, kartojama apie ankstesnius (slaptus) NATO planus, garantuotą viršenybę ore, sąjungininkų dalyvavimą jau nuo pirmos būsimo konflikto dienos ir kitus negarantuotus dalykus. Ir visa tai vainikuoja galutinė D. Šakalienės mesta frazė: „Mes turėsime sudėtingesnes, sunkesnes sistemas (nei ukrainiečiai) ir kai kur mums nereikės remtis dronais vien iš biednumo ar paramos stokos.” Akivaizdu, kad tai tik ministrės lūpomis atkartoti tie patys Lietuvos kariuomenės vadovybės žodžiai: “Mes kariausime kitokį karą”. Išgirsti tai, ir supranti, kad vis dar tebegyvenama paralelinėje realybėje.“

https://50000.lt/arunas-kumpis-ar-kariuomene-esamoje-pasikeitusioje-situacijoje-turi-plana-b-250227


2025-02-14

v. ir v. del dronų kursų


2024-12-12

„Išmokite valdyti droną nemokamuose kursuose ir uždirbkite!
Dronų valdymo specialistai gali uždirbti nuo 1,500 iki 5,000 eurų per mėnesį, priklausomai nuo srities ir patirties!“

https://www.facebook.com/Robotikos.mokykla/videos/1290475331954053


2024-10-29

„Vertinant tyrimo duomenis, stebina ne tik reikalingų lėšų kiekis norimam rezultatui pasiekti, bet ir simuliacijos metu pasirinktos papildomos priemonės – sraigtasparniai “Apache”, “HIMARS” artilerijos baterijos ir “Spike” raketos. Akivaizdu, kad sėkmingo mūšio simuliacijai buvo pasitelkta Vietnamo, Irako ar Afganistano, tik jau ne Ukrainos – Rusijos, karo taktika, kur sraigtasparniai yra esminio vaidmens mūšio lauke nebevaidinantys didžiuliai oro taikiniai (įvertinę Ukrainos karo patirtį amerikiečiai net atšaukė pradėtą vystyti milijardinį didžiųjų nepilotuojamų sraigtasparnių projektą, apie tai neseniai rašė “The Economist”). Visai kas kita yra HIMARS – tai tikrai efektyvi, didelės vertės taikinius priešo užnugaryje galinti naikinti priemonė, su sąlyga, kad kažkas jų nuolat ieškos, aptiks ir efektyviai koreguos ugnį. Ukrainoje tai daro tolimosios žvalgybos bepiločiai orlaiviai “Leleka-100”, “Fly Eye”, “Puma”. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės naudojami “Scaneagle” ir “Raven” tipo bepiločiai orlaiviai yra morališkai ir techniškai pasenę, o nauji pajėgumai dar tik planuojami. Taip pat belieka tikėtis, kad naujai įsigytų “Spyke” raketų veikimo nuotolis bus gerokai didesnis, nei šiuo metu mūsų turimos PKM “Boxer” bazėje sumontuotos “LR Spyke” prieštankinės raketos. Nors įvertinus milžiniškus kainų skirtumus, kažin ar jos padarys daugiau žalos priešui, nei šiuo metu efektyviai Ukrainos fronte naudojami FPV dronai, didieji atakos dronai (Baba Jaga) ir fiksuoto sparno atakos bepiločiai orlaiviai.“

https://50000.lt/arunas-kumpis-apie-lietuvos-gynybines-galios-tyrimo-rezultatus-241030


2024-07-07

Одной из важнейших целей в настоящее время, являются операторы БПЛА, неважно больших разведывательных птиц или малых ударных FPV. За этими новыми военно-учётными специальностями гоняются все и для их поражения не жалеют средств. Хохлы вообще выставляют дежурный Хаймарс, чтобы мгновенно нанести удар по обнаруженным нашим операторам бпла.“

https://t.me/voenkorKotenok/57442


2024-06-14

„nuo rugsejo KAM Organizuos nemokamus drono kursus ir suteiks nemokama licenzija“

https://www.facebook.com/reel/1097461298135127


2023-07-24

„Pas mus jau seniai turėjo šitą dalyką įvesti į mokyklų programą. Nes tie žmonės, kurie nenorės ar negalės lįsti į apkasus, puikiai galės koreguoti artilerijos ugnį. Ir jeigu bent 50% Lietuvos gyventojų turėtų dronus, mokėtų jais tinkamai naudotis ir žinotų, kaip tinkamai padėti savo kariuomenei, būtų didelis pliusas prie visuotinio pasipriešinimo koncepcijos.“

https://www.facebook.com/svitojus/posts/pfbid02Jmv5vRjNrgGT9sBu8PDoGuKYJxgKg7MhaqMNR4BqU7nia1Bc99W9RxZQnNL92YcYl?comment_id=833277534585434


2023-06-27

https://50000.lt/dronu-eksperto-vertinimas-lietuva-nesimoko-sio-karo-pamoku-2023-06-27

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *