❶
https://www.bns.lt/topic/1911/news/67870543
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1869504/teltonika-ir-taivano-institutas-pasirase-14-mln-euru-vertes-sutarti-del-lustu
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/trys-lietuvos-imones-pasirase-susitarimus-su-taivanu-teltonika-viliasi-zengti-i-puslaidininkiu-pramone-663-1996304
❷
„Ojojoj. Trys dalykai:
1. Skaitom knygą “Chip Wars” – apie tai, kaip puslaidininkiai per 50 metų tapo svarbesniu strateginiu produktu negu, tarkim, nafta. Ir kokį vaidmenį ten vaidina Taiwanis (hint: esminį).
2. Skaitom šiandienos pranešimą, kad: „Teltonika“ įgis teisę naudoti ITRI sukurtas puslaidininkių gamybos technologijų ir prietaisų licencijas, ITRI įmonei padės rengiant detaliuosius projektus ir inžinerinius mokymus darbuotojams. Šiuo pagrindu Lietuvoje bus pradedama plėtoti lustų gamybos pramonę. Lustų gamybą įmonė norėtų pradėti po 5–6 metų, o po 10 metų, kai parkas veiks pilnu pajėgumu, jame turėtų būti pagaminama eksportuojamos produkcijos už 9 mlrd. eurų, kas sudarys 5 proc. Lietuvos BVP”.
3. Krapštom akutes ar nesapnuojam.
Nežinau ko tikėjosi (ir ar apskritai kažko tikėjosi) už tą vieną žodį Taiwanis, (o ne Taipėjus) URM.
Bet tai, kas čia šiandien parašyta apie puslaidininkius Lietuvoje reiškia vieną – XX amžiaus terminais – atradom didelį naftos ir dujų telkinį. Taivanis ant mūsų nusprendė parodyt Europai ir pasauliui kas būna, kai su jais draugauji.
Wowowow. Oho.“
Komentarai.
Mykolas Katkus
JAV dabar palaiko Qualcomm ir Intel. Intel gamina puslaidininkius tik pagal savo dizainą. Taiwanis gi yra foundry visiems kas nori savo čipo dizainą pasigamint
Lukas Keraitis
Naivu tikėtis, kad gamins pačius lustus – gal greičiau komponentus jiems ar sistemoms ar dar ką “šalia”
+
Mykolas Katkus
Lukas Keraitis Nu taip anksčiau galvojau ir aš. Todėl ir krapštausi akis – oficialus komunikatas, parašyta – lustai 🙂
+
Lukas Keraitis
Parašyti bepigu, hype’s gal padės pasiekt vienus ar kitus tikslus. Ir nors linkiu įgyvendint ambicijas, lažinčiausi, kad 2030 Lietuvoje nebus gaminami lustai
+
Mykolas Katkus
<…> kad lietuvoje hype nėra, nes nelabai kam aišku apie kokius čipsus čia🙂
O jei žmonės investuoja pinigus, kad būtų gaminami čipai – ir oficialūs asmenys sako – vadinasi planuoja. Tai būna kad planai neišdega, bet nu paprastai įvyksta 🙂
+
Lukas Keraitis
Labiau tiktų žodis svajoja 🙂 kiek dar nežmoniškai daug reikia nuveikti ir investuoti kad tai įvyktų… Ypač jei kalbame ne vien apie senam radijui tinkamus lustus. Įdomu kiek gamyklų per dešimtmetį bus atidaryta visoje ES.
Viliuosi šiais metais pats tokią gamyklą aplankyti, nufilmuoti reportažą, gal tame pačiame Taivane. O kol kas išliksiu skeptiškas realioms galimybėms tai įgyvendinti 🙂
+
Mykolas Katkus
Lukas Keraitis tai Taivanis mus apgaudinėja? Tiesiog noriu suprasti? Kad nesitiki – suprantu, aš irgi abstulbęs. Kad visko gali būti – irgi suprantu. Bet sakyt kad nebus – vadinasi visi meluoja? Ir pinigus Teltonika investuoja nes hype nori sukelt?
+
Lukas Keraitis
<…> tiek, kiek padaryta šią akimirką lyginant su tuo, kiek dar turi įvykti, kad tai būtų įgyvendinta – atrodo kaip per trumpi (arba naivūs) terminai. Dar žinoma svarbus klausimas, kokio nm lustai. To neradau išduodant, tad ir ambicijos lygis neaiškus.
Jei reikėtų spėti vieną iš dviejų – statau, kad nebus, dar ne tokiais politiniais pažadais pasimėtoma.
+
Mykolas Katkus
<…> tai politiniai pažadai buvo prieš metus. Dabar yra investicijų planai ir finansavimas ir konkretika (sutinku, ne visa, bet tokioje stadijoje niekas visko nepasakos).
+
Linas Kricenas
<…> Tai lustų įvairių yra. Nemanau, kad gaminsim 4 nm (šiuo metu, už 5-6 metų, aišku, bus dar mažiau) procus, bet reikia gi ir ne tokių sudėtingų chip’ų automotive’ui, robotams, buitinei technikai, etc
+
Tomas Navalinskas
<…> Yra lustai ir yra lustai. Naujausių procesų lustams ir 50b investicijos yra “siemkės”, bet pasauliui reikia žymiai daugiau ir įvairesnių čipų nei kompų ir telefų procai.
+
[Ekonomikos ir inovacijų viceministras] Karolis Žemaitis
<…> priimu lažybas.
Buvo labai ilgai ir sunkiai dirbta, kad „politiniai pažadai” virstų teisinėmis sutartimis ir įsipareigojimais.
+
Mykolas Katkus
Čia dar biski apie kosmoso dydį: https://thenextweb.com/news/taiwans-tiny-investment-lithuanian-chip-production-better-than-it-sounds
Tadas Povilauskas
Tik reiktų pataisyti: ne 90, o 9 mlrd. eurų 🙂
+
Mykolas Katkus
<…> dėkui. typo, ne mano, laikraštyje buvo.
Dalius Juronis
ir dar: Teltonikos investicijos į šį parką – 3.7mlrd eur iki 2030 metų
Giedrius Alasevičius ·
Nors čia ir labai džiugu, tačiau palyginimas su nafta labai netinka.
Lustų pramonė turi labai daug “slenksčių”, kur lustas lustui labai labai nelygus.
Kad “atrastume naftą”, kaip Tu sakai, reikės kryptingai ties tuo dirbti greičiausiai apie 2 dešimtmečius.
Ką Teltonika iš esmės gavo, tai accessą prie technologijų (plačiąja prasme), bet nuo šito iki naftos yra plėtros klausimas ir tas antras žingsnis yra dar sudėtingesnis, nei pirmas.
Dabar spėju, kad pradžia bus susijusi su siaura specializacija.
ES ir taip pasigamina apie 10% lustų pati ir dabar, bet kodėl esame niekas lustų pramonėje, nes niekas neturi galimybių pagal konkretų užsakymą gaminti specifinio dizaino lustų at scale.
Tai nebent kažkas reikšmingai pasikeitė, bet manau būtume sužinoję, būtų gerai, kad neapsiskelbtume Pietų Korėja ar Taivanu, kurie vieninteliai pasaulyje būtent tokius dalykus ir gali daryti. Čia yra didelis ir geras žingsnis Lietuvai diversifikuojant ekonomikos portfelį, atveriant galimybes ir kitok ūkio šakom, jei tą išnaudosim, bet čia dar toli gražu nėra “įžengimas” į tai dėl ko lustai tokiais svarbiais tapo.
Namely pvz nebus taip, kad ateis volkswagenas ir sakys padėkit mums spręsti bottleneckus. Ir Teltonika galės.
Jei/Kai galės – tada bus nafta imo 🙂 o trumpuoju laikotarpiu čia Lietuvai bus net ir galvos skausmas, nes kažkaip reikės tvarią žinių ekosistemą apie tai sukurti ir plėtoti, kai šiandien mes nesame net kiaušinio fazėje. Iki kariavimo pramonėje dar labai toli.
+
Vidmantas Urba
Giedrius Alasevičius jop, pritariu, panašiau kad at this stage nusipirkom smart grąžtą naftos gavybai 🙂
+
Romualdas Kuzborskis
<…> na naftą irgi reikia perdirbti. Aš kiek supratau iš medijų – Taiwanis mums duoda knowhow. O tai ir iš esmės yra metodika lankščiai štampuoti chipsus. Papradtą čipsų štampavimą (primityvių) šiais laikaisngali nors ir prakutęs studentas garaže darytis. Aišku nebus Ryzenas, bet tai ir yra esmė, kad 80% pasaulio techo naudoja kontroler čipus kurie nėra super sudėtingi. Vien kokius NAND čipus štampuojant į rinką įlįsti būtų jei ne naftos – tai bent jau azoto trąšų klodo lygio pliusas
+
Mykolas Katkus
<…> Nu aišku kad pritempiau. Bet čia tam, kad aiškiau nesidomintiems būtų – nes geopolitine prasme tai tikrai panašaus (ar net didesnio) svarbumo dalykas.
O apie galimybes – tai kaip tik užvakar tą Chip War (tikrai neblogai parašyta knyga ir kritikos rimtesnės nemačiau) baigiau. Tai čipų gamybos technologijos buvo labai nedidelės pastaruosiuss dešimtį metų (vakarai čipus kurdavo, olandai ir dar kelios kompanijos darė spausdinimo aparatus, kuriuos parduodavo su jais susijusiems Taivaniui ir Korėjai. Tie gamina čipus, Malaizija ir Indonezija – testuoja, Kinija juos surenka į iphone ir kompiuterius, kitos šalys – į mašinas ar kitą techniką.
Čia vertės grandinė, toks modernus šilko kelias. Pašaliečiai neįleidžiami. Mes čia gavom bilietą atsidurt kažkuriam kampe su baigtiniu produktu, matyt gaminamu pagal sudizainintą užsakymą.
+
Giedrius Alasevičius ·
<…> neįleidžiami biški gerokai per stipru.
Kadangi didžiausi pinigai value chaine yra dizaine, o didžiausi entry barjerai – gamyboje, tai kaip ir visiškai dėsninga – nėra specifiška tik chipams, kad gamyba outsourcinama, o intelektinė nuosavybė ir r n d pasiliekama.
Tai nereikia stebėtis, kad kol nebuvo trikdžių supply chaine, tol visisms labiausiai rūpėjo chaino dalis su didžiausiu ROI.
Vos tik atsirado – iškart visi (pramonė) subėgo lobinti tiek US, tiek ES, nors pvz koks apple’as ar googlas seniausiai galėjo patys susitvarkyti, bet jie neseniai įžengė į ARM race’ą, o į šitą net nebandė eiti.
Nes pelno maksimizavimas.
+
Mykolas Katkus
<…> neįleidžiami – ne per stipru. Čia jau rekomenduoju pasiskaityt. Buvo ta outsource idėja JAV, bet susizgribo ir bando atsukti atgal, nes gamyba per daug svarbu. Kinija irgi bando įeiti – ar gauna aparatus iš olandų? Nope.
+
Giedrius Alasevičius
<…> manau būtent čia ir buvo mano komentaro esmė.
Įžengi tai kai įžengi pats, ne kai kažkas laiko ramentus, kuriuos atėmus rizikuoji iškristi atgal.
Įžengsim, kai vaikščiot galėsim be ramentų. Dabar už tai esminis laikas mokytis vaikščioti.
+
Giedrius Alasevičius ·
<…> man rods mes apie tą patį, tik iš labai skirtingo kampo.
Tu “įleidžia” kabini ant ASML, aš ant “jei tik sugebėsi pagaminti – tai parduosi”, bet sugebėti = high risk, mega investicijos, long-termas, todėl niekas net neis.
Kinija čia geras pavyzdys ne dėl ASML, o todėl, kad šitu keliu bandė eiti ir pajudėjo vėžlio greičiu (mostly network related chipuose – kitur rezultatai neįkvepiantys, principe dega babkės). Tai dar 30 metų ir gal galės, o gal bus sudeginę krūvą pinigų ir galės šūdą.
+
Mykolas Katkus
<…> tai gi ir nesiginčijam, tik kitais kampais žiūrim. Tik norėjau pasakyt, kad tas neįleidimas turi ir geopolitinio strateginio požiūrio nuo tų laikų, kai sovietai čipus vogė ir kopijavo, o dabar kinai visais būdais bando išmokt gaminti patys – ir jiems vis dar nesiseka.
Giedrius Alasevičius
<…>
Kas manau tikrai yra nepagrįsta, kad tapsime svarbia global chaino dalimi. Mums tai svarbu ir naudinga, ir atveria belekokį potencialą ateičiai, jei tik bus realizuota. Kalboms apie tapimą kad ir mažyte chipų opeco dalimi dabar manau net prielaidų nėra.
+
Giedrius Alasevičius ·
<…> sunku kažką kalbėt nežinant specifikos Teltonikos, bet jei 14 mln džiugina, tai visos galimybės iš ES pasiimt kažkiek kartų daugiau tikrai bus, jei tik ta plėtra orientuota į bendras lustų plėtros galimybes.
O liūto dalį visvien turbūt susirinks visokie Boschai, nxp ir panašiai.
Tas krepšelis šiaip nebus didelis, turbūt viso labo kokie 50 mlrd, bet kadangi pradžią padarė, tai milkint karvę galimybes manau turės visas.
+
Gediminas Dūdonis
<…> beje didžiausias deficitas puslaidininkių nėra aukščiausios klasės lustai. Ir, kad aukštos klasės kontrolerius pradėsim projektuoti prireiks kelių dešimtmečių kaip minimum. Kad aukštos klasės kontrolerius tiesiog gaminti, reikia kiek kitų niuansų, jug jie gaminami tiek Indonezijoje, tiek Kosta Rikoje.
Čia kaip ir su lazeriais Lietuvoje, svarbu ne veikiančių įmonių skaičius, o kokybiškas institutas, kuris ir maitina specialistais tas įmones. Tas pats bus ir su puslaidininkiais: turės įsikurti kokybiškas institutas. Milijardus gal ir užsidirbsime, tačiau tikiuosi, kad institutas taip pat atsiras, bei bus gyvybingas.
Martynas Kriaučiūnas
Kaip norėtųsi, kad proveržio (pradžiai bent atsilikimo mažinimo) būtų ir švietime. Kad naująsias naftas galėtume semti kibirais, o ne rieškutėmis.
Kostas Kostūcha
Ar tai reiskia, kad USA paleis Taiwani po ~10metu? Kinai lyg ir buvo paleide tokia minti, kad kol kas neapsimoka imti Taiwanio, bet po 7 metu (pliusminus) sala paklydele gris namo
+
Mykolas Katkus
<…> Nereiškia. jie čia plečia gamybos pajėgumus. Aš spėju, kad gamins čia tuos čipus, kurių Taiwanis ne tiek daug gamina (bet kuriuose dominuoja Korėjos gamintojai)
Vytautas Kvieska
[Semiconductor manifacturing market share 1990–2020]
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=6444570165620630&set=p.6444570165620630&type=3
Algirdas Baltaduonis
Jeigu įvyks bent 10% – astiimu visus komentarus dėl LRV ir Taivano, bet čia toks komosas turi atsitikt pirmiausia su LT švietimu ir žmonių availability, tada 15 dar panašių neįgyvendinamų dalykų, kad atominės statyba atrodys kaip pirma klasė – sunkiai tikisi. Bet viskas nuo kažko prasideda. Linkiu sėkmės
+
Mykolas Katkus
<…> Aš irgi. Šiaip atrodo realistiškai – 8 metai, pagrindas – technologija ir mokymai. Pats Taivanis per panašų laiką išmoko gaminti, dar antra tiek užtruko procesų sutvarkymas.
+
Algirdas Baltaduonis
Man šitas, kažkada klausytas podcastas atrodo vertas dėmesio, norint bent paviršių suprasti. https://podcasts.apple.com/lt/podcast/decoder-with-nilay-patel/id1011668648?i=1000533850745
Ramojus Reimeris
Yra detalė: lustų yra įvairių ir kalba eina žinoma, kad ne apie visus
+
Mykolas Katkus
<…> spėju bus nedideli, labiau paplitę, skirti IoT, kuriuos dabar plačiausiai gamina Samsungas.
Nerijus Vieta
<…> viskas skamba labai gražiai, bet man keistai atrodo ta 14mln. suma, kuri lustuose reiškia beveik nieko.
Gal jūs žinot, kas ten per dealas, kad tik 14 mln?
Arūnas Pakalniškis
Siūlyčiau per daug neatitrūkti realybes ir suprasti, kad Lietuvoj nubiro grūdas, kuomet visas laivas pasiekė Vokietiją, bet kryptis labai teisinga !
https://asia.nikkei.com/Business/Tech/Semiconductors/TSMC-in-talks-to-build-first-Europe-chip-plant-in-Germany
Jurij Laneckij
Teltonika panasius planus skelbe gerokai iki to atstovybes pavadinimo, tai as tikiuosi, kad cia slaptai viskas buvo susitarta ir visi zinojo ka daro, o ne atsitiktinai kasnis nukrito. Jei taip, tai galima butu tiketis, kad tokiu “zinojo ka daro” sekmes istoriju ir daugiau kazkur po stalu siuo metu derinama.
Gintaras Zdebskis
Skamba išties išdidžiai, tik yra vienas klausimas. Suteikti licenciją technologijoms yra ne tas pats, kas pastatyti gamyklą ir gaminti lustus. Čia jau reikia daug lėšų. Įdomu, iš kur bus imama ? Nes pvz konkreti kompanija – gamintoja TSMC planuoja statyti gamyklas JAV, Japonijoje ir Vokietijoje (Drezdenas), kas yra logiškas žingsnis saugumo garantijų prasme.
+
Mykolas Katkus
<…> Chip wars. TSMC nėra privati kompanija, iš esmės tai Taivanio valstybės ir nuo Taivanio valstybės priklausomų verslininkų sukurtas verslas, valstybės užsakymu.
Detalių nežinome – kokius čipus gamins – universalius ar paprastensius, skirtos IOT (manau paprastesnius); pagal užsakymą jau egzistuojantį – ar perduos kitus. Čipų peroprodukcijos pasaulyje galimybės taip pat egzistuoja (Intel daro paskutinį betą ant tik sau pristaikytų x86 gamyklų, tame tarpe Europoje, Taivanis plečia gamybą taip pat, korėjiečiai irgi nesnaudžia, kinai, perėmę ARM technologijas irgi stengiasi pastatyt “kalvę”).
Bet nu bet kuriuo atveju – čia va mes jau kažkur atsirandam.
+
Gintaras Zdebskis
Mykolas Katkus , Paukštys sako, kad bus ruošiami 4 projektai, tame tarpe lustų surinkimo gamyklai ir lustų gamybos gamyklai (!). Puiku. Tik pvz TSMC į gamyklą Arizonoje meta $12B, tai mano fantazija dar netraukia, kad panašios eilės lėšos gali būti investuojamos ir Lietuvoje. Bet jei taip atsitiks, tobula.
Žygintas Abromaitis
Dar reikėtų pridėti TSMC vaidmenį tame regione, jų pranašumą prieš visą pasaulį ir staiga labai aišku pasidaro, kodėl Kinija (vargstanti su puslaidininkių technologijomis) taip nervinasi dėl bet kokio Taivano poslinkio Vakarų (ar truputį labiau į Rytus nuo jų) pusėn. Turi TSMC, turi technologijas artimiausiam pusei amžiaus jeigu ne daugiau, gali prodiusint ne tik huiwei, jopšikjomei, bet ir ginkluotę.
O šiaip, 80 proc. Lietuvos populiacijos (aš labai nemoku skaičiuoti, bet galiu spėti), kad net nesuprato vpš kas čia dabar bus.
Gytis Ambrazevičius
https://youtu.be/p6sCsOdqXQw labai įdomus video apie tai, kodėl berods per artimiausius 10 metų kils karas dėl Taivano, o jį laimėjusieji laimės visą XXI amžių
Mindaugas Matulaitis
Kažkokia vėjinė komunikacija ir tiek.
10-20mlrd$ kaštai vienos chipų gamyklos.
Jie gal kurs chip’us kuriuos pagamins taiwanas.
Gamins taivaniečiai chipus JAV už labai dideles paslaugas geopolitikoje. Plius už labai dosnų
CHIPS and Science Act
Čia labai neblogas video žaliems susipažinti. Akivaizdu, kad Lietuva toje lygoje nežaidžia
https://youtu.be/2kJDTzFtUr4
Plius dominuoja rinkoje tiek dydžiu tiek know how TSMC, o ne koks Taiwano institutas.
Mykolas Katkus
https://www.amazon.com/Chip-War-Worlds-Critical-Technology/dp/1982172002
Skaitantiems dangus, dabar jau žinosite ir jūs
Virginijus Liberis
OOOOOP!
O per griovį peršoksim po to 😁
❸
Maudytis sėkmėje visada smagu ir aš tradiciškai tai palieku kitiems, bet reikia suprasti ką reiškia Lietuvai pareiškimai apie tai, kad Teltonika ruošiasi 5 procentus BVP generuoti.
Tai reiškia, kad Lietuva, kuri ir taip susiduria su talentų stygiumi, bando žengti į gamybą srityje, kur pvz yra visiškai normalu metus ieškoti žmogaus įdarbinimui net ir tokiose šalyse kaip JAV ar Vokietija. Laikais, kai ne tik egzistuoja talentų stoka Lietuvoje ir apskritai pasaulyje, bet dar ir pvz kai mūsų kaiminystėje, toje pačioje Vokietijoje, tas pats trūkumas dar dramatiškiau išaugs, nes vokiečiai kitokiom visai apimtim traukia investicijas į tuos pačius lustus dėl, tikiuosi, visiems savaime suprantamų priežasčių. Ir jie neranda darbuotojų.
Trys ketvirčiai inžinierių dirbančių prie lustų JAV yra imigrantai. 3 ketvirčiai. Pernai skaičiau tyrimą, kuriame jau šiandien žmogiškieji ištekliai buvo laikomi didžiausia problema industrijoje. O iki Lietuva įlįs (jei viskas pasiseks), tas poreikis, tikėtina, bent jau padvigubės.
Ir čia šalys, kurios turi ilgą patirtį su kvalifikuoto talento viliojimu per migracijos politiką.
Prieš mėnesį EK buvo susitikus su lustų pramonės atstovais – išgirdo irgi lygiai tą patį: nėra talento. Yra pinigų, yra noro plėstis, yra turinčių patirtį – tragiškai trūksta žmonių.
Tuo tarpu Lietuvos patirtis su talentais yra nelabai kokia. Ugdom gydytojus, kurie gydo skandinavus, mokytojus, kurie aptarnauja paslaugų centrus. Tik šiuo atveju problema dvipusė, nes esmė ne tik talento auginimas poreikiams patenkinti, tai veikia ir į kitą pusę – talento ugdymo programų adaptavimas per kurį akademinės institucijos ir pati pramonė kuria reikalingą žinių ekosistemą, be kurios bus sunkiai įmanomas augimas, o kada nors gal net ir pramonės išlikimas. Nors tai, aišku, dabar jau ne tik Lietuvos problema. Mes tik vietomis turime problemų, kurias susikūrėme absoliučiai patys – pvz su mokytojais.
Tai aš labai tikiuosi, kad šviežią džiaugsmą netrukus palydės ir politikų noras viešai pademonstruoti, kad jie ir savo vaidmenį šituose iššūkiuose supranta 🙂
O dar būna ir taip, kaip vienoje didelėje Lietuvoje veikiančioje tarptautinėje įmonėje neseniai buvo, kai vadovybė pristatydama vidinį tyrimą sarkastiškai konstatavo, kad “esame puiki vieta karjeros pradžiai, nes metus pas mus pabuvę darbuotojai be vargo randa darbus kitur” 🙂
Aš labai tikiuosi, kad šitai bus užkabinta ne su mažesne rimtimi, nei Rusijos klausimai, nes labai norėčiau po 20 metų keisdamas kokį laikinosios atminties modulį kompe matyti Teltonikos logotipą.
Man norėtųsi, kad žmonės suprastų, jog mes netapome kažkokia labai svarbia šalimi, neišsiugdėmė naujos pramonės šakos ir panašiai, nes čia techniniai dalykai, o Lietuvoje apie lustus jau politikai skersai viso politinio spektro nevaikiškų blėnių buvo prišnekėję. Bet už tai gavome visas galimybes kažkam labai ypatingam, kažkam, kas galėtų stipriai ir teigiamai paveikti ateities Lietuvą ištisiems dešimtmečiams, jei ne šimtmečiams, bet tai nėra kažkas, ką jau pasiekėm, tai kažkas – kam išnaudoti reikalinga bus įdėti gerokai daugiau darbo, nei jau įdėta. Ir pergalė čia yra pati galimybė, bet galimybė dar ne rezultatas.
Komentarai.
Gražvydas Muižys
Galbūt padės siekis iki 2025 m mokytojo profesiją paversti prestižine? 🤔
Julius Janusonis
Kai pagalvoji, zmoniu poreikis paprastai paaugina ju ruosimo apimtis, iki kol isiduria i naturalias ribas, t.y., kiek kazka toje srityje sugebanciu jaunuoliu apskritai yra. IT cia geras pavyzdys – po 2008 itishniku kiekis labai rimtai paaugo.
Cia gal panasus dalykas galetu ivykti su fizikais/neorganiniais chemikais – vietoj to, kad visi industrijon palinke fizikai dabar sukrenta i optika ir lazerius, dalis nueitu i puslaidininkius, ir gal paaugtu ju kiekis bendrai, nes dalykas pasidarytu matomesnis, nei yra dabar, panasiai, kaip dabar yra IT. Nes kas is to, kad fizikai industrijoj ir dabar labai neblogai uzdirba, statistiniam moksleiviui tas greiciausiai nera labai akivaizdu.
Kazkaip speju, kad mes dar galime prisitraukti zmoniu is rusakalbiu krastu, kur fiziniai mokslai yra visai normaliam lygyje, kas irgi gali padeti uzsiauginti vietini branduoli. Bet jo, cia yra kas veikti, ir net labai.
Lukas Jablonskas
Svarbu turėt aistros (lust) ir bus tų specialistų.
Valdemar Belunski
Nereiktu nutyleti problemos apie fizikos, chemijos ir matematikos mokslus besirenkancius moksleiviu % 🙂
Liutauras Lukosius
Mūsų universitetų dėstytojai paruoš talentus, kurie uždirbs be jokios patirtis nuo 3k į rankas, kai dėstytojo darbo užmokestis 850e į rankas. P.S. Lietuvos universitetai neturi sėkmės istorijų su privačiu technologiniu aukštos pridėtinės vertės verslu. Asmeniškai žinau istoriją, kuomet vienas Lietuvoje veikiantis labai labai technologinis universitetas, labai save kietai pristatantis, tiesiogine prasme “įsisavino” privataus verslo lėšas ir rezultate pareiškė, kad jie negali sukurti gamybos optimizavimo mechanizmo, nes tai neįmanoma. Verslui teko gerokai padirbėti atgaunant pinigus už pažaidimą svetimais pinigais 🙂
Karolis Leitonas
Giedrius Alasevičius sudėtinga nurodyti punktus, kai faktų nelabai yra. Tiesiog negatyvus whataboutismas. Yra tų talentų ir jie generuojasi. Peikiat, kad valdžia per anksti sako op, nors griovys dar ateityje laukia, bet tai yra viešoji komunikacija. Šifruokit kaip: “Jaunimas, 21a. Auksas yra puslaidininkių industrija ir tuoj tuoj turėsim unikalią galimybę prisiliesti prie šios gyslos, rinkitės atitinkamas studijas”. O kaip be tokios komunikacijos paskatinti rinktis STEM studijas? Per labai trumpą laiką iš agrarinės tautos tampam IT, lazerių ir tuoj tuoj chipų šalis.
Taip kritikuojat, lyg Aušrinė būtų sakiusi “pamirškit Intel, ateina Teltonika” 😃
+
Aleksandras Ševčik
<…> šiaip smalsu, STEM pats pasirinkai, nes komunikavo kažkas gražiai, kokie čia bus aukso kalnai? 🙂
+
Karolis Leitonas
<…> nes paauglystėje pamačiau pavyzdį, kad inžinieriai “gets shit done”. Ir iš kitos pusės, taip. Buvo didelė komunikacija, kad nanotechnologijos “is the next big thing”, tai tapau reklamos auka 😃
+
Aleksandras Ševčik
<…> visvien noriu labiau tikėti, kad veikė “get shit done” momentas. Kiek iš savo patirties mačiau, tai reklamos suvilioti STEM studentai ilgai netempdavo 🙂 nžn, man Alasevičiaus kritika visai normaliai subalansuoja perdėtą hiperbolizuotą optimizmą, kuris inžinieriams visad yra suspicious ir tarkim bent man galutinė žinutė susibalansuoja taip: “atsiranda rimtų galimybių ateity, bet būtinas stiprus supportas tam realizuot” >> labiausiai iš tos pačios valdžios, kuri taip mėgsta ateities kreditais žongliruot.
+
Karolis Leitonas
čia gal atsiremiam į pusiau pilnos ir pusiau tuščios stiklinės momentą. Visada laimi pusiau tuščios šalininkai, nes nepasisekus gali sakyti “I told you so” 😃 aš džiaugiuosi visais Lietuvos žingsniais pirmyn aukštųjų technologijų industrijoje.
+
Aleksandras Ševčik
<…> aš irgi labai džiaugiuosi, bet konstruktyvios kritikos nėr ko bijot 🙂 šiaip žiūrint į gerą lazerių pavyzdį, tai čipams iš paskos sekti reikalingas stiprus akademijos upgrade, “talentų” įmonės pačios neišmokys, ir iš niekur nepritrauks, čia mitas visiškas. Tik stipri akademija, rimtos asmenybės, tikri talentai yra fundamentas ir bazė viskam – jei tolimesnėje perspektyvoje nori gaminti čipus kažkam daugiau nei virduliui kokiam. O va šitoj vietoj reikia itin stipriai pasitempt, ir labiausiai iš politinės pusės norėtųsi ne hiperbolizuoto džiaugsmo aka savireklamos, o aiškaus ir konstruktyvaus plano, kaip ir ką darys valstybė, kad šis šansas būtų realizuotas. Nes suprask, gal jau padarė viską – susidraugavom su taivaniečiais, kurie ateis ir perduos know-how. Tai va toks požiūris vertas didžiausios pašaipos ir kritikos.
+
Vincentas Vegasas
<…> gali gal studijas i teltonikos high tech parko darbo vieta orientuotas parokemnduot?
+
Karolis Leitonas
<…> taip. Taivano delegacijos jau verbuoja stipendijomis ir kitais privalumais rinktis magistro studijas Taivano universitetuose. Asmeniškai bendravau su National Taiwan University užsienio reikalų prodekanu, ir jis klausė, kas būtų aktualu/patrauklu lietuviams studentams, kad atvyktų. Tokią galimybę Taivanas suteikia vos kelioms Europos šalims. O pradžioje VU arba KTU Material Science arba Materials Engineering krypties bakalaurai. Taigi galimybės išskėstomis rankomis laukia, tereikia noro ir drąsos.
❹
„Šiandien daug kas jau tikriausiai skaitėte apie trijų Lietuvos įmonių – daiktų interneto prietaisų gamybos grupės Teltonika, saulės modulių gamintojos SoliTek ir biotechnologijų startuolio Oxipit – susitarimus su Taivano institucijomis. Bendra susitarimų vertė siekia apie 25 mln. eurų. Čia mums tokį „jack pot‘ą“ atnešė maždaug vienas žodis – Taivanis (o ne Taipėjus). Ir dar prisiminkim, kas kalbėjo, kad tas žodis su juo derintas nebuvo. Bet tai jau istorija. O dabar – rock‘n‘roll.
Vilniuje iki 2029 metų šalia Liepkalnio gatvės 14 ha teritorijoje įsikurs „Teltonika High-Tech Hill“ technologijų parkas. Teltonika įgis teisę naudoti Taivanyje sukurtas puslaidininkių gamybos technologijų ir prietaisų licencijas, taivaniečiai įmonei padės rengiant detaliuosius projektus ir inžinerinius mokymus darbuotojams. Šiuo pagrindu Lietuvoje bus pradedama plėtoti lustų gamybos pramonę. Lustų gamybą Lietuvos įmonė norėtų pradėti po 5–6 metų, o po 10 metų, kai parkas veiks pilnu pajėgumu, jame turėtų būti pagaminama eksportuojamos produkcijos už 9 mlrd. eurų, kas sudarys 5 proc. Lietuvos BVP.
5 proc. BVP. 5 proc. BVP. 5 proc. BVP. Puslaidininkiai per 50 metų turėtų tapti svarbesniu strateginiu produktu nei, tarkim, iškastinis kuras.
Ateitis šiandien prasideda Vilniuje. Mėgaukimės. BRAVO!“