2024-09-30
„Dar vienas spekuliantas “duomenų apsauga”. Gėdytumėtės, ponas Jurgis Razma.“
Komentarai
„Razma cia ne vienisas. Siaip tai apgailetina: GDPRas kisamas visur, tik ne ten, kur jis skirtas.“
[+ pav.]
https://www.facebook.com/gitana.dambrauskiene/posts/pfbid021XFNXfuqJfLUXwW2ajznCUfkgCu3pWTjvuxHMUrrdN7rYnrPFwf5hki5cjrii5gwl?comment_id=1658649654702974
Jurgis Razma
„Pastebėsiu, kad Seimo posėdžių įrašus siūlau saugoti neterminuotai, nors dauguma komentuojančių kaltina, kad šiems videoįrašams siūlomas saugojimo terminas. 20 metų terminas siūlomas valdybos, seniūnų sueigos posėdžiams. Prieš keletą metų šių posėdžių videoįrašai aplamai nebuvo daromi ir jie nebuvo saugomi. Dabar jie sudėti youtube, kur jokių saugojimo garantijų nėra. Projektą parengė Seimo kanceliarija, mano jokių idėjų ten nėra. Jeigu kyla aistrų, projekto neteiksiu, jis bus išbrauktas iš darbotvarkės.“
+
„būtų protinga neteikti. Nes argumentuoti politiko veiklos dokumentų naikinimą “asmens duomenų apsauga” yra tiesiog tragikomiška.“
+
Jurgis Razma
„Pastebėsiu, kad Seimo posėdžių įrašus siūlau saugoti neterminuotai, nors dauguma komentuojančių kaltina, kad šiems videoįrašams siūlomas saugojimo terminas. 20 metų terminas siūlomas valdybos, seniūnų sueigos posėdžiams. Prieš keletą metų šių posėdžių videoįrašai aplamai nebuvo daromi ir jie nebuvo saugomi. Dabar jie sudėti youtube, kur jokių saugojimo garantijų nėra. Projektą parengė Seimo kanceliarija, mano jokių idėjų ten nėra. Seniūnų sueigos, valdybos posėdžių turinys – visiškai formalus: Seimo darbotvarkių tvirtinimas, Seimo narių komandiruočių tvirtinimas, sprendimai paprastai priimami bendru sutarimu. Jeigu kyla aistrų, projekto neteiksiu, jis bus išbrauktas iš darbotvarkės.“
+
„Mano manymu, tokių video laikymas ilgai, ypač jei ilgiau nei 10 ar 20 metų, tikrai atrodo abejotinas. Laikyti tik kad nu gal čia kažkam prireiks, galbūt save norėz
s pasimatyti kai ėjo pareigas, o realiai nereikia niekam, irgi neatrodo prasmingas.“
+
„aha, naikinam archyvus. Nes Jums gi šiemet dar neprireikė, ar ne?“
+
„būtų labai išmintinga pateikti projektą dėl valdininkų atsakomybės už piktnaudžiavimą BDAR’u.“
Jurgis Razma
„Pirma, šiuo metu galiojanti Statuto redakcija neužtikrina Seimo veiklos atvirumo, kadangi Seimo statuto nuostatose nėra nustatytas posėdžių garso, vaizdo ir garso įrašų skelbimo viešai tikslas, terminai ir jų tvarkymas. Nėra aišku, kaip turėtų būti užtikrinamas saugomų (tvarkomų) duomenų prieinamumas ir vientisumas. Atitinkamai taikant esamą Statuto reguliavimą nėra prievolės Seimo kanceliarijai rūpintis minėtų vaizdo ir garso įrašų saugojimu, todėl jeigu „youtube“ platforma šiuos įrašus pašalintų, jie būtų tiesiog ištrinti.
Antra, Seimo kanceliarijos Vidaus auditas savo 2024 m. sausio 5 d. ataskaitos Nr. 401-AA-(2024) išvadose nurodė, kad posėdžių garso, vaizdo ir garso įrašų tvarkymas ir saugojimas yra nustatytas nepakankamai, BDAR principų laikymasis užtikrinamas tik iš dalies. Išvadose teigiama, kad „Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komitetų ir komisijų posėdžių vaizdo ir garso įrašai nėra perduodami į archyvą, jų kaupimas nėra reglamentuotas, šių posėdžių vaizdo ir garso įrašai nėra saugomi archyve, saugojimui naudojama Youtube platforma, todėl nėra aišku kokiomis priemonėmis užtikrinamas vientisumo ir prieinamumo principo įgyvendinimas“.
Seimo kanceliarija, Vidaus audito ataskaitos išvadų pagrindu, parengė šį Seimo statuto pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti posėdžių transliavimo viešinimą ir saugojimą, taip užtikrindama Seimo veiklos atvirumą. Pagal Seimo kanceliarijos turimus resursus, projekte buvo pasirinkta posėdžių vaizdo ir garso įrašus skelbti 10 m., tačiau įvertinęs išsakytas abejones bei atsižvelgdamas į Seimo narių pasiūlymus dėl termino didinimo teikiu patobulintą projektą, kuriame yra padidintas viešinimo terminas iki 20 m. Noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad visų posėdžių garso įrašai, protokolai, stenogramos yra saugomi nuolat.
Seimo kanceliarija, remdamasi Vidaus audito ataskaitos išvadomis, parengė Seimo statuto pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti posėdžių transliacijų viešinimą ir saugojimą, taip užtikrinant Seimo veiklos atvirumą. Atsižvelgdama į turimus resursus, Seimo kanceliarija projekte pasiūlė posėdžių vaizdo ir garso įrašus skelbti 10 metų. Tačiau, įvertinęs išsakytas abejones ir Seimo narių pasiūlymus dėl termino pratęsimo, teikiu patobulintą projektą, kuriame viešinimo terminas padidintas iki 20 metų. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad visų posėdžių garso įrašai, protokolai ir stenogramos yra saugomi nuolat. Tačiau vaizdo ir garso įrašai šiuo metu saugomi nuolat tik Seimo posėdžių.
Apibendrinant, šis techninio pobūdžio Seimo statuto pakeitimo projektas dėl posėdžių garso, garso ir vaizdo įrašų viešinimo bei saugojimo suteiktų daugiau teisinio aiškumo, užtikrintų reglamentavimo vienodumą Seimo statute bei atitiktų Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Šis projektas yra suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, kuri projektui pastabų neturėjo.“
↓
2024-09-30
„Neseniai Seimo narys ir Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma registravo Seimo Statuto pataisas, pagal kurį Seimo komitetų ir valdybos posėdžių įrašai visuomenei būtų prieinami tik 10 metų, o po to būtų ištrinti, projektas buvo atmestas, tačiau šį ketvirtadienį bus svarstomas vėl iš naujo – tik šįkart siūloma įrašus ištrinti po 20 metų. Mūsų supratimu, toks sprendimas reikšmingai apribotų visuomenės teisę žinoti apie tai, kaip, kodėl ir kokiais argumentais remiantis politikai priima įstatymus, nuo kurių priklauso mūsų visų ir valstybės gyvenimas.
Seimo salėje buvo pristatyta, kad tokio projekto reikia dėl Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), neva taip saugomi asmens duomenys. Tačiau mes kalbame ne apie asmens duomenis, o apie visuomenės išrinktų politikų darbą viešiausioje valstybės institucijoje piliečiu vardu svarstant ir priimant įstatymų projektus. Būtent Seimo komitetuose dažniausiai vyksta esminės diskusijos ir priimami sprendimai dėl to, kaip atrodys vienas ar kitas įstatymas. Be to, Seime priimami sprendimai yra ne tik žurnalistų darbo ir dabarties objektas, bet ir istorijos dalis. O BDAR nesaugo ir nesiūlo trinti nei politinių sprendimų, nei juo labiau mūsų valstybės kuriamos istorijos. Tai rodo ir tai, kad Europos Sąjungoje yra ne viena valstybė, kur parlamento posėdžių įrašai yra saugomi neterminuotą laiką.
Rugsėjo pabaigoje šis įstatymo projektas pateikimo stadijoje buvo atmestas (opozicijos ir Laisvės frakcijos balsais), tačiau grąžintas tobulinti iniciatoriui. Taigi šį ketvirtadienį projektas grįš į Seimo salę neva patobulintas, siūlant, kad įrašai būtų ištrinti po 20 metų. Ir nors svarstant įstatymą buvo užsiminta, kad žurnalistai gali išreikšti nuogąstavimų, jog toks posėdžių įrašų skelbimo terminas yra per trumpas, rengiant projektą žurnalistų nuomonės klausta nebuvo. Tad paklausėme mūsų asociacijos žurnalistų nuomonės ir norime viešai paskelbti poziciją:
Birutė Davidonytė, „Redakcijos“ tyrimų žurnalistė: „Nepritariu Seimo posėdžių įrašų trynimui nei po 10, nei po 20 metų. Net rinkimuose dalyvaujančių kandidatų duomenys dabar yra saugomi neterminuotą laiką, tad būtų visiškai nelogiška trinti jau išrinktų politikų darbą ir sprendimus. Manau, kad ne tik žurnalistai, o ir visa visuomenė bet kada turi turėti galimybę patikrinti, kaip ir kodėl politikai priėmė vieną ar kitą įstatymą. Savo darbe ir žurnalistiniuose tyrimuose ne kartą nagrinėjome senus Seimo sprendimus, rodėme visuomenei kontekstą, kaip jie keičiasi, kokie interesai daro jiems įtaką, kaip keičiasi išrinktų Seimo narių kalbos ir vertybės, tad tokie duomenys mums yra labai svarbūs.“
Jurate Damulyte, „15min“ tyrimų žurnalistė: „Tokios iniciatyvos kaskart patikrina mūsų budrumą. Regis, jau turėjom ne vieną situaciją dėl ydingai iškreiptai ar tiesiog atsainiai taikyto BDAR, išsisprendėm, išmintis nugalėjo ir, žiū, vėl naują ratą sukam. Pastaroji Seimo statuto pataisa ypač stebina tuo, kad grindžiama „atvirumo ir skaidrumo“ siekiais. Įsivaizduokim, jei būtume naikinę Aukščiausiosios Tarybos posėdžių įrašus? Bet tai, kad pačiame parlamente pataisa nesulaukė palaikymo galbūt yra vilties ženklas, kad tų klaidų kartojimo ratų ilgainiui suksim vis mažiau. Arba ne.“
Liucija Zubrutė, „Verslo žinių“ redaktoriaus pavaduotoja: „Tai ne pirmas bandymas riboti visuomenės teisę žinoti, susipažinti su aplinkybėmis, kaip įstatymų leidėjai priima sprendimus, kurie turi įtakos įvairių visuomenės grupių gyvenimui. Asmuo, pasirinkęs politiko kelią, turi suprasti, kad viešumas neturi galiojimo datos. Tai negali būti nei kadencija, nei 10 metų. Rinkėjų deleguoto asmens priimami sprendimai įsirašo į valstybės istoriją ir negali būti pamiršti.“
Rita Miliūtė, „Redakcijos“ ir LRT žurnalistė: „Įstatymų leidybos iniciatyvas dangstyti BDAR‘u man atrodo apgailėtina. Pagal tokią „teisės būti užmirštam“ logiką galima nueiti iki Seimo posėdžių stenogramų ir įrašų naikinimo, nes posėdžiuose juk tie patys Seimo nariai, kaip ir Seimo valdyboje ar komitetuose.“
Martynas Vainorius, „Atviros Klaipėdos“ redaktorius: „Neterminuotai saugomi parlamento duomenys yra svarbūs ne tik žurnalistams, kad jie, esant reikalui, galėtų išnagrinėti ir pristatyti konkrečių teisės aktų iniciatorius, lobistus ir kitus veikusius asmenis. Manau, kad tokia iniciatyva turi priversti sunerimti ir istorikus, kad jų kolegos ateityje turėtų autentiškus, patikimus ir išsamius archyvus. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad skaitmeniniai archyvai yra svarbus švietimo ir istorinių tyrimų šaltinis.“
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT žurnalistė: „Aš tiesiog bandau suprasti, kokie asmens duomenys „atskleidžiami“, kad reiktų dengtis BDAR. Tiesiog absurdas. Viešame Seimo posėdyje vieši asmenys pristatinėja/priiminėja projektus, kurie irgi yra vieši.“
Stebėsime, kaip projektui seksis ketvirtadienį Seime ir pranešime apie tai.“
2024-09-28
„Čia absurdas aišku. Tačiau man patinka idėja, kad dėl BDAR reikalavimų ateityje kiekvienas galės skelbtis laimėjęs mokyklinę gamtos mokslų olimpiadą ir turės visi tuo tikėti, nes nebus kaip patikrinti.“
Komentaras
Paulius Stasiulionis
„Ištikrųjų tai problema ne BDAR taisyklėse, bet žmonių teksto suvokimo įgudžiuose beskaitant tas taisykles 😉“
+
„nu tiesiog kiekvienam rekomenduočiau paskaityti tas taisykles ir jo tada neturėsim tokiu nesąmonių kurias dabar matom 🙂“
2024-08-14
„Sveiki, esu UAB „Vilniaus viešasis transportas” komunikacijos vadovė.
Prašome pašalinti informaciją apie „UAB „Vilniaus viešasis transportas” darbuotojų asmeninių automobilių nuomos sutarčių sąlygas, nes tai yra vidinis įmonės dokumentas, kuriam galioja konfidencialumo ir asmens duomenų kriterijai.“
2024-01-05
„Teisės akto tekstas neskelbiamas vykdant Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimus.“
2023-10-15
Penktadienį turėjau progos pabendrauti su Žurnalistų etikos inspekcijos teisės skyriaus vadove Žydra Klevinskaite, tai ji teigė, kad publikuojant BET KOKĮ video reikia paslėpti VISUS jame matomus veidus, valstybinius numerius ir pan. arba gauti visų jame matomų subjektų leidimus. Net ir filmuojant mitingus!
Tų pokalbių kol kas neviešinsiu, kad negąsdinti visuomenės, bet užtikrinu, kad 18-os minučių pokalbis buvo tiesiog siaubingas.
Dabar lauksiu kvietimo į policiją dėl ponios duomenų paviešinimo. Tikiuosi pavyks sukurti precedentą, kad baigtųsi tokie nepagrįsti dangstymaisi BDAR ir duomenų apsauga.“
2022-01-21
„kas nutiko lietuvoj kada prasidėjo visas šitas bdaras po truputį po truputį valstybės institucijos pradėjo ribot duomenų skaičių“
„tai yra toks besikartojantis reiškinys nežinau kas du tris mėnesius tu žinai kad kur nors kreipdamasis gausi kokį nors nesąmoningą atsakymą“
„visąlaik mąsto apie tai jeigu tu nežinai ką daryt neduok“
2020-07-23
1. Pranešimas Vilniaus m. savivaldybei (VMS) „Dėl atsisakymo informuoti pranešėją apie administracinio nusižengimo teisenos metu priimtą sprendimą“ 2020-07-23.
„Prašau nurodyti teisės aktą, kuriuo remiantis maždaug nuo 2018 m. vidurio pranešėjas nebėra informuojamas apie administracinio nusižengimo teisenos metu priimtą sprendimą“
„Noriu įsitikinti, kad valstybės tarnautojai vėl sąmoningai ar nesąmoningai neklaidina visuomenės ir nekelia bei nevykdo neegzistuojančių reikalavimų, kaip Vilniuje buvo nutikę šalinant žaliąsias šviesoforų rodykles, kai savivaldybės pranešimuose skelbta, jog tai daroma „vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis“, o vėliau paaiškėjo, kad Europos Sąjunga niekuo dėta.“
2. VMS atsakymas 2020-08-07.
„atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojus Europos Sąjungos šalyse tiesiogiai taikomam 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis <…> (toliau – BDAR), ypatingas dėmesys yra skiriamas asmens duomenų teisinei apsaugai, apsaugos nuo neteisėto duomenų atskleidimo užtikrinimui bei tokių duomenų tvarkymo principams: duomenų teikimo teisėtumui; teikiamų duomenų kiekio mažinimui. Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 1 punktu asmens duomenimis yra laikoma bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti. Todėl duomenys apie asmens atžvilgiu priimtus administracinius sprendimus ir jam paskirtas administracines nuobaudas yra laikomi asmens duomenimis.“
„nuostatas įvertinus BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų, duomenų kiekio mažinimo principo (reiškiančio, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi) ir duomenų tvarkymo tikslo apribojimo principo (pagal kurį vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas surinkti asmens duomenys negali būti toliau tvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu) kontekste, neturime teisinio pagrindo viešai teikti daugiau informacijos apie galimo administracinio nusižengimo tyrimo eigą ir priimtus sprendimus, negu yra teikiama šiuo metu.“
„neatitikimai skirtingų institucijų analogiškomis sąlygomis pateikiamuose atsakymuose yra logiški ir suprantami. BDAR normos, vis dar nesant reikšmingesnės teismų praktikos ir oficialių kompetentingų institucijų išaiškinimų, gali būti interpretuojamos skirtingai.“
3. Pranešimas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI) 2020-07-23.
„Ar, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vertinimu, pagrįstai VMS atsisako informuoti pranešėjus apie administracinių nusižengimų bylose dėl KET pažeidimų priimtus sprendimus (t. y. informuoti, neatskleidžiant jokių asmens duomenų, buvo ar nebuvo įregistruoti administraciniai nusižengimai)?“
4. VDAI atsakymas 2020-07-23.
„Taigi, atsižvelgiant į Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b, c ir f punktuose įtvirtintus principus, duomenų valdytojas gali perduoti duomenis kitam asmeniui, pirma, tik teisėtu tikslu, antra, tik tuo atveju, jei šis duomenų gavėjas turi teisę gauti prašomus pateikti asmens duomenis, trečia, tik tokia apimtimi, kuri būtina, konkrečiam tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad duomenų valdytojas gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, visuomet turi įvertinti tiek prašymo pateikti asmens duomenis tikslą, tiek tokio prašymo proporcingumą ir teisėtumą.“
„tam tikrais atvejais (jei teisės aktuose nėra nustatytų išimčių) pareiškėjas, kurio iniciatyva buvo pradėtas tyrimas kito žmogaus atžvilgiu turi teisę gauti patvirtinimą apie tai, ar tyrimas pradėtas (nepradėtas) ar pan., o ne sprendimo (nurodymo, kt.) kopiją pilna apimtimi (nenuasmenintą). Duomenų valdytojas kiekvienu atveju turi vertinti, ar asmuo turi teisę tokią informaciją gauti ir, jei turi teisę, kokia apimtimi.“
http://50000.lt/del-detalesne-informacija-apie-priimtus-sprendimus-neskelbtina
2018-08-07
1. Pranešimas Vilniaus m. savivaldybei (VMS) 2018-08-07
„Noriu žinoti, kokiu/-iais teisės aktu/-ais remiantis tvarkaumiesta.lt sistemos Vilniaus posistemėje nėra nurodoma atsakymą pateikiančio savivaldybės darbuotojo tapatybė (vardas, pavardė, pareigos).
Toks anonimiškumas didina tikimybę savivaldybės darbuotojams išvengti tiesioginės atsakomybės dėl nemokšiškai ar atmestinai atliekamų pareigų, kuria bendrą institucijos neskaidrumo įspūdį.“
2. VMS atsakymas 2018-08-08.
„informuojame, kad darbuotojų asmens duomenys (tyrimą atliekančio pareigūno pareigos, vardas pavardė ir pan.) yra lygiai tokie pat asmens duomenys, kaip ir kitų fizinių asmenų, todėl įsigaliojus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis <…> šių duomenų apsaugai yra skiriamas ypatingas dėmesys. Tam, kad nepažeisti darbuotojo, tiriančio galimą nusižengimą, privatumo skelbiant jo duomenis viešai turi egzistuoti teisėtas viešinimo tikslas ir teisinis pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos, ar ES teisės aktuose, pavyzdžiui Reglamento 6 str. 1 dalyje, ir turi būti skelbiama tik tiek duomenų, kiek yra būtina šiems tikslams pasiekti.“
https://www.facebook.com/padeti.vilniaus.savivaldybei/posts/334622133811818