2024-01-05
„Kas čia per nesąmonė jūsų ekrane? Ogi taip atrodo vidaus reikalų ministro (aha) sprendimas, kuriuo Lietuvos pilietybę gavo Romano Abramovičiaus sūnus. Migracijos departamento (pagaliau) pateiktos informacijos dėka, turim konkretų dokumentą su konkrečiu numeriu ir… va tokiu turiniu.
Akivaizdu, kad gerb. duomenų sargai kažkada smarkiai užsiautėjo ir privertė valstybės institucijas cenzūruoti dokumentus, kurie šiaip jau turi būti vieši. Ir turim paradoksą, kai dokumentas viešas, bet jo turinys tau rodo vidurinį pirštą. Sakyčiau, sprendimas toks savošiktas (ne, spausdinimo klaidos nepadariau).
Labai tikiuosi, kad kas nors iš kolegų išsiaiškins, kas čia per nesąmonė ir kiek dar dokumentų yra “viešinami” su štai tokiu, atiprašant, turiniu. Nes čia yra kažkoks košmaras, apie kurį niekas nežinojo turbūt ne vienus metus.
O jeigu praleidot kontekstą – viskas komentaruose.“
Komentarai
„Kontekstėlis: https://siena.lt/news/naujas-lietuviskas-pasas-r-abramoviciaus-sunui-isduotas-pernai-spali“
Dainius Žalimas
„Visą laiką aiškinu, kad tai antikonstitucinė praktika. Nes teisė turi būti vieša, kitaip yra pagunda valdžios savivalei. Tą yra konstatavęs KT. Pavyko užkirsti kelią mėginimui įslaptinti prezidento dekretus dėl pilietybės. Tačiau čia, pasirodo, atskira valstybė – VRM Konstitucija negalioja ir ji klauso kažkokios valstybinės duomenų inspekcijos. Todėl kelkite vidaus reikalų ministrės atsakomybės klausimą. Taip pat Seimo kanceliarija už tai atsako, nes yra Teisės aktų registro tvarkytoja.“
Daiva Lapenaite
„Tuo tarpu Lietuvos pilietybės netekusių Lietuvos piliečių sąrašai – kaip ant delno, ir jokie BDAR nė motais.“
Augustina Grinkevičiūtė Kurilienė
„Ne rūpėjime ar nerūpėjime esmė. Jei jau prisidengiama BDAR, jis trėtų galioti ir netenkantiems pilietybės.
Bet esmė čia visai ne BDAR’e, o atitinkamuose asmenyse. Tos paties dienos įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo TAR’e yra puikiausiai pasiekiami ir juose išvardintiems asmenims BDAR kažkodėl negalioja.“
Aleksandra Ketlerienė
„Iš profesinės patirties: absoliuti dauguma valdininkų puikiai susipažinę su BDAR, bet apie tokį dalyką kaip Visuomenės informavimo įstatymas tikrai ne visi žino. Juolab, ne visi suvokia, kad yra visuomenės interesas ir visuomenės teisė žinoti. Šiaip liūdna, nes jau keletą metų su tuo kovojam.“
Kęstutis Ivanauskas
„O tai taip sunku būtų uždengti jautrias vietas ir palikti tiesiog patį tekstą? Labai įdomu, kaip jis skamba 🙂 Pvz., toks variantas yra įmanomas:“
+
Augustina Grinkevičiūtė Kurilienė
„Vardo pavardės viešinimas priklauso nuo konkretaus asmens sutikimo ar nesutikimo ją skelbti. Pilna įsakymų su trumpinimais ir be jų (ar mišrių):“
2024-01-06
„Tai ką. Siena ir vėl mirga tarptautinėje žiniasklaidoje. Bet ne tame esmė. Su Abramovičių lietuviškų pasų istorija turim pundelį faktų ir ne mažiau įdomų pundelį naujų klausimų. Važiuojam:
Faktas. Du Abramovičiaus vaikai gavo lietuviškus pasus 2011 ir 2013 metais. Tada dar niekas nesapnavo dabartinių košmarų, bet Abramovičiaus statusas buvo daugiau negu aiškus.
Faktas. Arkadijui Abramovičiui pilietybė suteikta su vidaus reikalų ministro parašu. Pagal viską, tai turėjo būti legendiškai prastai pareigas ėjęs tvarkietis Dailis Alfonsas Barakauskas, iš kėdės išlėkęs formaliu sveikatos motyvu, bet taip realiai tai apsitapšnojęs pagal geriausias partijos tradicijas.
Klausimas. Ar ministras neturėjo žalio supratimo, kam duoda pilietybę, ar visgi pasirašinėjo sąmoningai ir viską suprasdamas? Abu variantai vienodai tikėtini, bent jau šiuo metu.
Faktas. Ministro įsakymas, kuriuo Abramovičius gavo pilietybę, yra užcenzūruotas. Realiai nežinoma, kiek asmenų tada įgijo pilietybes (gal vienas, gal vienuolika, gal šimtas vienas). Nežinoma net kas realiai pasirašė – ministras, koks nors viceministras ar dar kažkas.
Faktas. Dokumentas užcenzūruotas Duomenų apsaugos inspekcijos reikalavimu. Dokumentas, kuris šiaip jau privalo būti viešas.
Faktas. Tokių cenzūruotų dokumentų yra šimtai, gal ir daugiau. Suskaičiavo kolega Darius Mataitis.
Klausimas. Kada ir kodėl duomenų sargai paleido cenzūros aparatą? Darau prielaidą, kad kažkas padavė BDAR motyvuotą skundelį, o duomsargiai staigiai pagalando dalgį ir nuėjo šienaut. Kas tą skundelį padavė – būtų labai įdomu sužinoti. Bet jeigu paklausit gerb. duomsargių, garantuoju, kad būsite pasiųsti ant keturių jau minėtų raidžių.
Klausimas. Kaip čia taip nutiko, kad pilietybės suteikimo dokumentai masiškai išcenzūruoti, bet duomsargiams nerūpi kiti dokumentai, kuriais Lietuvos pilietybė atimama įgijus kitos (dažniausiai Lietuvai draugiškos) valstybės pasą? Komentaruose gavau nemažai tokių pavyzdžių, ir tai tikrai yra mindblowing. Hipotezė: duomsargiai skundelį gavo iš kažko, kas nenorėjo viešai prieinamos informacijos apie savo įgytą pasą, o skundelio dėl prarastos pilietybės negauta.
Klausimas. Kada įvyko ta masinė viešų dokumentų cenzūra, kas ją inicijavo ir kodėl apie tai nebuvo informuota visuomenė?
Klausimas. Kas čia per bullshit iš viso? Ateina viena (neretai fanatiška) institucija, liepia konvejeriu trint aibės dokumentų turinį, ir niekas nieko nekvestionuoja ir tiesiog trina viską lauk.
Faktas. Abiejų Abramovičiaus vaikų pasai galiojo standartinius 10 metų ir buvo atnaujinti. Anna Abramovič naują pasą gavo 2021 metais, kai invazijos niekas neprognozavo. O štai Arkadijus naują pasą gavo prieš tris mėnesius, kai jo tėvas jau pusantrų puošė sankcijų sąrašą, o informacija apie paties Arkadijaus dalyvavimą tėvo turtų perrašyme buvo seniai vieša.
Klausimas. Ar ponas Arkadijus, kaip visi Lietuvos piliečiai, atvyko į Migracijos depą, nusišypsojo kamerai ir pasidarė paso foto? O paskui sugrįžo į rankas pasiimti paso? Nes šiaip tai tokia yra procedūra. O jeigu taip buvo – tai palengva keista, kad niekam nesukilo anei vienas klausimas apie tai, koks čia VIPas atvyko ir ką mes čia aptarnaujam.
Faktas. Abramovičiai – ne vienintelis toks atvejis. Migracijos depas jau patvirtino, kad turim daugiau Lietuvos piliečių, kurie yra artimi sankcijų sąrašų personažų giminaičiai.
Klausimas. Kiek dar tokių atvejų turim? Atsakymo tikimės dar šį mėnesį.
Dar yra klausimas “o kas dabar?” Bet manau, kad už žadamą “Abramovičiaus įstatymą” kur kas svarbiau nustatyti, kas ir kodėl mūsų valstybės aparate nesuveikė ir/arba veikė piktybiškai.
Nes turim net kelias institucijas, kurios matė labai ir labai rimtas pavardes, bet arba nieko nesuprato, arba viską ignoravo. Ir dar turim vieną instituciją, kuri masiškai prašienavo viešus duomenis ir sužlugdė galimybes šią informaciją aptikti anksčiau. Liūdna, baisu, bet faktas.“