Lietuvoje trūksta visų rūšių intelekto!
Bet vis labiau linkstu manyti, kad labiau nei to „gryno“ loginio matematinio intelekto mums trūksta vidinio asmeniškojo („nepertraukiamas žinių kaupimas apie save, sugebėjimas įsisąmoninti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius, visą savo individualų patyrimą, valdyti kūno funkcijas ir elgesį“) ir socialinio („sugebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų“).
„Tai visuma gebėjimų mokytis, įsiminti, susivokti naujose situacijose bei disciplinose, pastebėti sąsajas, rasti problemų sprendimus, kurti, reikšti mintis, valdyti emocijas, numatyti galimas priežastis, pasekmes, galimybes. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis sąveikaujant su aplinka.“
„Svarbu pabrėžti tai, kad verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis, abstraktusis mąstymas, matematiniai bei loginiai gebėjimai laikomi atskiromis savarankiškomis proto funkcijomis, tad jas galima vertinti bei lavinti atskirai vieną nuo kitos.“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Intelektas
„Remiantis E. L. Thorndike teorija, intelektas – atskirų gabumų, kurių kiekvienas gali egzistuoti be kitų, visuma.“
„išskyrė septynis pirminius intelekto sugebėjimus:
● P (perceptual) – sugebėjimą suvokti erdvę su visomis jos figūromis ir santykiais;
● S (spatial) – sugebėjimą orientuotis erdvėje, perdirbti jau susidarytus vaizdus;
● V (verbal) – sugebėjimą išreikšti žodžiais savo psichikos turinį;
● M (memore) – sugebėjimą įsiminti, išlaikyti ir atgaminti patyrimą (informaciją);
● N (numerical) – sugebėjimą nustatyti kiekio santykius ir jais operuoti;
● R (reasoning) – sugebėjimą nustatyti dėsningumus, juos apibendrinti ir daryti loginius sprendimus;
● W (words fluence) – sugebėjimą vaizdingai, lakoniškai kalbėti.“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Intelektas
„nuomonę, kad intelektą sudaro ne vienas, o daug lygiaverčių sugebėjimų“
„Įvairios intelekto rūšys
● Kalbinis intelektas – sugebėjimas suvokti žodžių reikšmes, pavartoti žodžius, suprasti ir įsiminti kalbinę informaciją bei metaforas;
● Erdvinis intelektas – sugebėjimas suvokti erdvės figūras ir santykius, susidaryti suvokiamos erdvės visumos vaizdą, vaizduotės turtingumas, sugebėjimas techniškai konstruoti;
● Loginis matematinis intelektas – lankstus mąstymas, sugebėjimas grupuoti mintyse, pamatyti dėsningumus, juos apibendrinti;
● Muzikinis intelektas – užkoduota ritminė informacija – ritmo proporcijų jutimas, ryškūs girdėjimo vaizdiniai;
● Kūniškasis sinestezinis intelektas – labai tikslus savo kūno suvokimas ir valdymas;
● Vidinis asmeniškasis intelektas – nepertraukiamas žinių kaupimas apie save, sugebėjimas įsisąmoninti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius, visą savo individualų patyrimą, valdyti kūno funkcijas ir elgesį;
● Tarpasmeninis (socialinis) intelektas – sugebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Intelektas
„Emocinis intelektas <...> – žmogaus sugebėjimas atpažinti savo emocijas bei suprasti kitų žmonių emocijas. Tai sugebėjimas atskirti įvairius jausmus, tinkamai juos įvardyti bei naudoti emocinę informaciją valdant savo mąstymą ir poelgius.“
„Ši kompetencija paaiškina, kodėl yra nemažai daug pasiekusių žmonių, kurių IQ gana vidutinis.“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Emocinis_intelektas
Telkinys
2025-02-26
„Nagi, kas ryšis spėti teisingą atsakymą iš EBPO testo?
Jis vertinamas 3 iš 5 galimų, o vidutinis statistinis lietuvis šio testo neįveikė.
Lietuvos vidurkis „numeracy“ teste siekė tik 2 balus…“
Komentarai
„O, tai klausima reikia teisingai skaityti ir tik parinkti parametrus? Bet tai cia numeracy tikrina, ne literacy“
+
„man tai irgi pasirodė keista, todėl ir parašiau kabutėse. Bet taip, užduoties suvokimas yra būtina sąlyga teisingam uždavinio sprendimui.
Labai dažnai pastebiu žmones atsakinėjant į neužduotą klausimą ir neatsakant į užduotą 🙁“
„O šiaip tai situacija liūdna. Gal nepastebėjau vykusios diskusijos, bet Lietuvoje, sprendžiant pagal šį grafiką, jau senokai reikia skambinti varpais.“
2025-02-02
„Negebame suvokti teksto, nemokame skaičiuoti, neišeina adaptyviai spręsti problemų. Tai paaiškėjo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus suaugusiųjų įgūdžių tyrimų rezultatus, kur Lietuvos situacija, lyginant su kitomis šalimis, atrodo itin prastai. EBPO tokį tyrimą atliko ir 2014–2015 metais, o nuo to laiko mūsų šalies gyventojų įgūdžiai suprastėjo.“
2024-01-12
„Lietuvių finansinės žinios pablogėjo beveik 20 proc., atsiliekame nuo kitų 39 šalių vidurkio. Tai atskleidė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro iniciatyva Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų parengtą metodiką. Paskutinį kartą Lietuva tokiame tarptautiniame tyrime dalyvavo 2015 m.
Iš viso tyrime buvo apskaičiuoti trys indeksai: finansinio raštingumo, finansinės gerovės ir pirmą kartą – skaitmeninio finansinio raštingumo.
„Finansinio raštingumo kompetencijos – itin svarbios šių dienų žmogui. Deja, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis prastėja jau keletą metų iš eilės. Ypač kelia nerimą prastas skaitmeninio finansinio raštingumo indeksas. Minimalų bazinį skaitmeninio finansinio raštingumo lygį pasiekė vos 16 proc. respondentų“, – sako dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.“
https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuviu-finansinis-rastingumas-per-beveik-desimtmeti-suprastejo
2023-07-04
„Trečiąjį kartą atliekamas Lietuvos bankų asociacijos finansinio raštingumo indekso tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie finansų valdymą tvirtėja labai palengva. Indekso rodiklis šiemet sudaro 45 balus iš 100 galimų – per pastaruosius dvejus metus jis išliko nepakitęs, o per ketverius pakilo vos dviem punktais.“