2022-01-27
„Man turbūt labiausiai įstrigęs yra pasakojimas iš Jurbarko, kaip buvo demonstruojamas dokumentalisto Sauliaus Beržinio filmas apie Holokaustą Jurbarke “Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš”. Filmas sukėlė šoką, nes buvo įvardinti Holokauste dalyvavę asmenys pavardėmis, ir dalies jų giminaičiai iki šiol gyvena mieste. Kai kurie jurbarkiečiai galbūt gyvena namuose kuriuos paėmė iš nužudytųjų.
Čia trumpa citata iš tuo laiku išleisto straipsnio:
“Susirinkusieji išgirdo ir savivaldybės administracijos atstovų nuomonę. Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Dauros Giedraitienės, savivaldybės nuomonė sutampa su J.Rekešiaus ir V.Andrikio mintimis.
„Pažiūrėjus šį filmą tiek man, tiek merui, administracijos direktoriui, kilo tos pačios mintys, kurias šiandien išsakė ir filmo herojus V.Andrikis, ir J.Rekešius. Nesudėti akcentai ten, kur jų reikia“, – sakė ji.
Po pirmojo filmo varianto peržiūros savivaldybės administracija buvo surašiusi savo pastabas filmo kūrėjams. Jiems netiko išvardintos žydšaudžių pavardės, per mažai dėmesio žydus gelbėjusiems lietuviams. Netiko kadrai, kuriuos kūrėjai yra panaudoję ankstesniuose savo filmuose apie žydus. „Daug momentų, rodytų per televiziją. Taip kad nėra visiškai naujas filmas, sukurtas čia būtent ta proga už pinigus, duotus ministerijos. Netiko ir tai, kad ne Jurbarko vaizdai, kur dalijamas žydų turtas. Jis kraunamas į vežimus, kinkiniai su lankais. Taip nebuvo kinkoma šiame krašte, vadinasi, ne Jurbarko krašto medžiaga. Aišku, žmonės gviešiasi turtų. Ar dabar žmonės nepuola draskytis, kai atveža labdarą? Tokie mes esame“, – sakė Kultūros skyriaus vedėja, patikinusi, kad savivaldybė šitame filme pasigedo objektyvaus matymo ir parodymo, ir kad kūrėjai neatsižvelgė į pastabas.
Neištvėrusi garbaus amžiaus jurbarkietė D.Giedraitienės paklausė: „Atsiprašau, bet mes tiek metų Nepriklausomoje Lietuvoje gyvename, ir ar dar reikalinga cenzūra? Tas pats, kas ateiti į vykdomąjį komitetą, kad būtų suderinta. Visi viską žino. Ir kas šaudė“. „Sovietika dvelkia, nereikia mums cenzūros. Mes ir taip viską suprantame“, – replikavo kiti žiūrovai.
Pasirodo, cenzūros reikia. „Ponia, nemaišykite dalykų. Cenzūra reikalinga, kada biudžeto pinigai. Kai aš darau už savo pinigus, cenzūros nėra, ir aš galiu ką noriu daryti“, – moteriai priekaištavo istorikas J.Rekešius.
Po J.Rekešiaus priekaištų, R.Grybaitė atkreipė visų dėmesį, kad finansavimas buvo skirtas sukurti 15 minučių filmą, o kūrėjai už tą pačią sumą padarė gerokai ilgesnį – 40 minučių.
Kultūros skyriaus vedėja D. Giedraitienė tikino, kad savivaldybė šitame filme pasigedo objektyvaus matymo ir parodymo, ir kad kūrėjai neatsižvelgė į pastabas”
https://jkgg.lt/ateje-paziureti-filmo-apie-zydus-jurbarkieciai-suzinojo-kad-cenzura-reikalinga“
