2024-01-22
„Trečioje klasėje aš buvau vienintelis vaikas, kuris nelankė jokio būrelio ir taip iš proto varė savo mokytoją. 
Tiek ji, tiek kiti vaikai niekaip negalėjo suprasti, kodėl aš po pamokų tiesiog einu namo. O man pačiai dėl tokių įkyrių klausimų buvo drovu prisipažinti, kad namuose manęs laukia mama ir man, susiraičiusiai po kaldra šalia, laužydama liežuvį garsiai skaito Haufo pasakas. 
Žiūrint iš dabartinės perspektyvos galvoju, kad ta nesuskaičiuojama daugybė mamos valandų buvo geriausia investicija į mano vaizduotę, kūrybingumą ir fantaziją. 
Mama skaitydavo, o aš įsivaizduodavau triukšmingus Bagdado turgus, turtingus pirklius, per dykumas slenkančias kupranugarių vilkstines ir tokius mūsų kultūrai neįprastus dalykus kaip skraidantis kilimas ar lempose įkalintas džinas.“
