Stiprūs po vieną, silpni kartu

„Šitą trumpą vaizdo įrašą skelbiu be komentaro.“ (https://www.facebook.com/udrysd/posts/1909595532636659)

(Vaizdo įrašas: „Japanese child fails to jump the barrier four times .Look at the reaction of his class mates. The CULTURE of a country is built and developed in Class Rooms“ (https://www.facebook.com/shaheedakbarbugti/videos/10154660610260913).)

Komentaras.

„Pamenu, ar tik ne Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje “Žinių radijo” etery žurnalistas kartą paklausė, kuo gi – sakykim, moksle – japonas geresnis už lietuvį. Ambasadorius atsakė (cituoju iš atminties – laisva forma): “Niekuo. Jei šalia pastatytumėm VIENĄ japoną ir VIENĄ lietuvį lietuvis net greičiausiai būtų gabesnis, greitesnis, visaip kitaip geresnis.” Žurnalistas: “Hmmm…” Ambasadorius: “Bet … Jei imtume 10 ar 100 japonų grupę ir 10 ar 100 lietuvių grupę – japonai lietuvius aplenktų šviesmečiu.” Man šitas video – dar viena iliustracija, kaip tai veikia in action. Simply amazing.“

https://www.facebook.com/udrysd/posts/1909595532636659?comment_id=1909697222626490&comment_tracking=%7B%22tn%22%3A%22R0%22%7D

–d–a–u–g–i–a–u–>

Orwell vs. Huxley

„Orvelas bijojo tų, kurie uždraus knygas, Huxley bijojo to, kad nebebus jokios priežasties uždrausti knygą, nes nebebus nei vieno, kuris norėtų ją skaityti. Orvelas bijojo tų, kurie mus apribos nuo informacijos. Huxley bijojo tų, kurie mums duos tiek daug, kad mes būsime privesti prie masinio pasyvumo ir egoizmo būsenos.
Orvelas bijojo, kad tiesa bus nuslėpta nuo mūsų. Huxley bijojo, kad tiesa nuskęs nereikšmingumo jūroje. Orvelas bijojo, kad mes tapsime belaisvių kultūra. Huxley bijojo, kad mes tapsime paviršutiniškumo kultūra, užsiėmusi kažkokiais jutiminio kino, orgijų porgijų ir pažangių žaidimų atitikmenimis.
Kaip Huxley pastebėjo „Puikaus naujo pasaulio peržvalgoje“, pilietinių teisių šalininkai ir racionalistai, kurie visada yra budrūs priešintis tironijai, „neatkreipė dėmesio į žmogaus beveik nepasotinamą apetitą dėmesį atitraukiančioms pramogoms“.
Romano „1984“ pasaulyje, pridūrė Huxley, žmonės yra kontroliuojami sukeliant skausmą. „Puikiame naujame pasaulyje“ jie yra kontroliuojami sukeliant malonumą. Trumpai tariant, Orvelas bijojo, kad tai, ko mes nemėgstame, mus pražudys. Huxley bijojo, kad mus pražudys būtent tai, ką mes mėgstame.“

https://www.pozicija.org/stai-cia-ir-yra-laimes-bei-doros-paslaptis-svarbiausia-itikinti

Tekstas anglų kalba: https://www.goodreads.com/quotes/7942005-what-orwell-feared-were-those-who-would-ban-books-what.

Faktai (t. y. tiesa) kaip prabanga

“…postfaktų pasaulyje faktai taip pat egzistuoja, tiesiog juos išsiaiškinkti yra labai brangu ir sudėtinga. Tai prabanga, kurią sau gali leisti tik kai kurie žinovai. Kaip milijardieriai, kurie vagia neįkainojamus paveikslus ir po to vienumoje užsidarę kažkur savo atokiuose rūmuose jais mėgausjasi”

Komentaras po įrašu nebeegzistuojančiame socialiniame tinkle Google+.

„EK įvertino Lietuvos padėtį: skurdas aukštumose, sveikatos ir švietimo sistemos – žemumose“ (lrt.lt) (200312)

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1146136/ek-ivertino-lietuvos-padeti-skurdas-aukstumose-sveikatos-ir-svietimo-sistemos-zemumose

„Anot ataskaitos, Lietuvoje ir toliau vyrauja tos pačios problemos: skurdas ir atskirtis tebėra itin dideli, o švietimo ir sveikatos sistemos, nepaisant visų paslaugų, nerodo trokštamų rezultatų ir pagal kai kuriuos aspektus Lietuva rikiuojasi ES reitingų žemumose.“

„tačiau ilgalaikės lėtinės ligos – skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo, sveikatos sistemų problemos – nesitraukia“

„mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės ir toliau nėra išnaudojamos“

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Lietuvos paviljono eksperimentas“ (Rūta Ona Sruoginis) („Literatūra ir menas“ 2014.09.26) (170421)

http://literaturairmenas.lt/publicistika/ruta-ona-sruoginis-lietuvos-paviljono-eksperimentas

„specifinė dokumentinė istorija, iliustruojanti universalius lietuviško būdo bruožus“

„Jo lankytojams aptarnauti iš daugybės norinčiųjų Lietuvoje buvo atrinkta 11 jaunų žmonių –­ gidų. Tai nebuvo atsitiktinis arba, kaip galima būtų tikėtis, „per pažintis įtaisytas” jaunimas, o tikra crème de la crème: protingi, veiklūs, išsilavinę ir kalbantys keliomis kalbomis žmonės.“

„kokia nuotaika vyravo tarp šių 11 jaunų žmonių tuos keturis saulėtus vasaros mėnesius, sveikas protas padiktuotų keletą galimų atsakymų: (1) tinginystė ir atsainumas („Kam dirbti, jeigu galima nedirbti?”), (2) džiaugsmas ir pramogos, arba (3) nuožmi kova dėl pažinčių su įtakingais žmonėmis iš viso pasaulio ir gerklių perkandimai dėl atsivėrusių naujų galimybių.
Sveiko proto nuostabai, nė vienas variantas šiai situacijai netinka. Vyraujantis dirbančiųjų nusiteikimas visą tą laiką buvo įtampa.“

„Taip jauniems protingiems žmonėms buvo suteikta didžiulė laisvė (vieni viršininkai fiktyvūs, kiti – virtualūs) ir puikios darbo sąlygos. Imk, dirbk ir džiaukis. Tačiau viskas išėjo atvirkščiai.“

„Taip atsirado reglamentai, išimtys ir išimčių taisyklės. Nuo to viskas tik blogėjo: gidų veiduose ir veiksmuose pašaliniams iš tolo pastebimas sutrikimas, baikštumas ir įtampa.“

„Įtampai jie ne tik nesipriešino, bet greitai patys ją perėmė ir dar sustiprino.“

„Žandarėlis iš pradžių tik nervingai liepdavo kolegoms pasiaiškinti dėl savo veiksmų, bet vėliau lankytojų akivaizdoje ėmė prarasti savitvardą ir šaukti balsu. Niekas iš gidų jam nesipriešino, tik nuleido galvas. Vieni atsiribojo, kiti kentėjo, treti skundėsi ir apkalbinėjo. Žandarėlis tuoj tapo seniūnų dešiniąja ranka, ir grandininis užsigraužimas buvo galutinai įtvirtintas.“

„Šita beprasmė įtampa ėmė slūgti tik pačiomis paskutinėmis parodos dienomis, kai jau visiems buvo aišku, kad joks Ministras nebeatvažiuos ir niekas nieko nenubaus. Tai nebuvo tas gerasis atsipalaidavimas, kai nuveikus sunkų darbą veide atsiranda šypsena. Labiau panešėjo į nutrūkimą nuo grandinės – agresyvų ir laukinį.“

„Kodėl keliolika jaunų žmonių idiliškomis sąlygomis patys sau iš nieko susikūrė įtampą? Tokio elgesio priežastys nėra nei išorinės, nei racionalios. Viskas ne dėl valdininkų (jų valdžia buvo fiktyvi ir silpna), hierarchinės valdžios struktūros (joje nieko bloga savaime nėra) ar būtinybės.“

„Priežastis buvo viena – drebančios kinkos. Arba, banaliai tariant, vidinės laisvės nebuvimas. Nesijautimas savo paties šeimininku, nesugebėjimas susitarti, baimė rizikuoti, nemokėjimas susikurti ir apginti savo vertybių.“

„Tai nėra vieno paviljono istorija. Tas pats elgesio modelis atsikartoja ligoninėse ir teatruose („tvyro nepakeliama atmosfera”), nacionalinėje vyrų krepšinio rinktinėje, kur dėl žaidėjams nustatytų rėmų „aikštelėje nebeliko kūrėjų”, juokingai nesėkminguose restoranų bandymuose imituoti pietų Europos „atsipūtimą”.“

„Lietuvos paviljono eksperimentas yra ta priežastis, dėl kurios man nebegaila nė vieno neva užspausto, užgniaužto ar užguito. Nes žinau, kad jei to nepadarys kas nors kitas, tą jie pasidarys sau patys. Lygioj vietoj, iš nieko ir dar stipriau. Toks yra lietuviškas grupinis elgesys.“