Apie bankrotus maitinimo sektoriuje (2024-11-19)

„Pamenu kai Odeta Bloziene metų pradžioje buvo pas Jakilaitį studijoje ir jos klausė: ar jūs galite garantuoti, kad iki metų galo bus ne vienas bankrotas maitinimo sektoriuje? Odeta su šimtaprocentiniu įsitikinimu: aš jums garantuoju.
Anksčiau man neteko matyti kaip žmonės palieka bare popierinius cv, ateina gyvai ir klausia dėl barmeno darbo. Dabar matau.
Iš karto sakau – tai ne tik Lietuvos problema. Sumažėjęs lankytojų skaičius yra didelė ir pagrindinė problema maitinimo sektoriui. Kai užsidaro spalį ar lapkritį, galite būti tikri, kad įsipareigojimų našta tapo nebepakeliama. Spalį klientai grįždavo po sausos vasaros ir iki pirmos šilumos (gal išskyrus sausį) būdavo “sezonas”. Šiemet metai kitokie.
“Per brangu” yra atsakymas iš 90% žmonių. Ir tuo pačiu pilnos arenos koncertuojant bet kam, pilni prekybos centrai ir perkami dalykai, kurių mažai reikia. Keliaujama tiek, kiek anksčiau vargiai sau leisdavome. Nerandu aiškaus atsakymo kodėl? Gal maisto pristatymas į namus yra toks platus? Gal žmonės tingi išeiti iš namų? O gal taip puikiai suaugome su technologijomis, kad namie jaučiamės taip pat gerai, kaip susitikę gyvai?“

https://www.facebook.com/nuolaida/posts/pfbid0LATV3v87NLBQU5dBGT8h17eweKyE79WvCuqqNfKqvj6MN8Hrv7j6FKemW8EdhPUUl

–d–a–u–g–i–a–u–>

Lietuviškas gimdymas „Sidro namų taisyklėse“ (2024-11-11)

„Pirmas Larčo priimtas kūdikis gimė lietuvių šeimoje – nykiame bute viršutiniame namo aukšte, kur iš čiaupo bėgo tik šaltas vanduo, o aplinkinės gatvės buvo nuklotos sumaigytais vaisiais, sutryptomis daržovėmis ir apterštos arklių. Nebuvo ledo, kurio reikia uždėti ant pilvo, ties gimda, jei po gimdymo moteris smarkiai kraujuoja. Ant viryklės jau stovėjo puodas verdančio vandens, bet Larčui norėjosi sterilizuoti visą butą. Jis išsiuntė gimdyvės vyrą parnešti ledo. Paskui išmatavo jos dubenį. Apčiuopė vaisių. Jo širdies tonų klausėsi žiūrėdamas į katę, ant virtuvės grindų žaidžiančią su negyva pele.
Bute buvo ir būsima močiutė; su gimdyve ji šnekėjosi lietuviškai. Su daktaru Larču mėgino susikalbėti keista gestų kalba, todėl jis pamanė, kad būsimoji močiutė ne viso proto. Ji isteriškai rodė, kad didžiulis apgamas jai ant veido ją arba labai džiugina, arba baisiai liūdina – Larčas nesuprato, kaip ten iš tikrųjų yra; gal ji tiesiog prašė, kad jis tą apgamą pašalintų, arba prieš priimdamas kūdikį, arba paskui. Močiutė prisigalvojo visokių būdų apgamui parodyti – iš pradžių pakišo po juo šaukštą, tarsi jis būtų bekrentąs; paskui uždengė jį arbatos puodeliu ir staiga vėl atidengė, lyg norėdama ką nustebinti ar, tarytum kokia iliuzionistė, pralinksminti netikėtu triuku. Bet Vilburiui Larčui, matančiam, kaip ji neriasi iš kailio, piršosi mintis, jog senutė paprasčiausiai neprisimena, kad jau parodė jam savo apgamą.
Su ledu grįžęs gimdyvės vyras užlipo ant katės ir ši pasipiktinusi sukniaukė tokiu balsu, jog Vilburis Larčas pamanė, kad kūdikis jau gimsta. Larčas dėkojo Dievui, kad neprireikė žnyplių; tai buvo greitas, saugus ir labai rėksmingas gimdymas, po kurio gimdyvės vyras atsisakė nuprausti naujagimį. Tai padaryti siūlėsi močiutė, bet Larčas būgštavo, kad jos jaudinimasis, sumišęs su silpnaprotyste, prie gero neprives. Jis kaip galėdamas parodė (lietuviškai šnekėti juk nemokėjo), kad kūdikį reikia nuprausti šiltu vandeniu, su muilu, – kad negalima jo virinti puode ant viryklės ar laikyti galva žemyn po šalto vandens čiaupu, – ir sutelkė dėmesį į placentą, kuri vis nenorėjo išlįsti. Iš to, kaip pacientė kraujavo, Larčas suprato, kad netrukus jam teks stabdyti pavojingą kraujoplūdį.
Jis meldė gimdyvės vyrą, kad šis jam atkirstų šiek tiek ledo, – stiprus vyrukas buvo atnešęs visą luitą, tam pasiskolinęs iš pardavėjų didžiules žnyples; dabar jis stovėjo virtuvėje, grėsmingai užsidėjęs tas žnyples ant peties. Jo atgabento ledo luito būtų pakakę kelių kraujuojančių pacienčių gimdoms atšaldyti; uždėtas visas ant vienos pacientės, tas luitas būtų sutraiškęs gimdą, o gal ir pačią pacientę. Staiga močiutė išleido iš rankų muiluotą naujagimį ir jis įkrito į kriauklę, kurioje mirko šaltu vandeniu užpilti nešvarus indai; tą pačią akimirką gimdyvės vyras vėl užlipo ant katės.
Naudodamasis sąmyšiu ir matydamas, kad nei močiutė, nei gimdyvės vyras į jį nežiūri, Larčas per pilvo sieną suėmė pacientės gimdos dugną ir smarkiai spustelėjo. Moteris garsiai sukliko ir stvėrė jam už rankų; močiutė, palikusi naujagimį tarp indų, sučiupo Larčą per liemenį ir įkando jam į tarpumentę. Gimdyvės vyras viena ranka išgriebė kūdikį iš kriauklės, o kita iškėlė ledo žnyples Larčui virš galvos. Laimė, kaip tik tada Vilburis Larčas pajuto, kad placenta galiausiai atsiskyrė. Kai jis ramiai parodė, kad ji jau lenda, močiutė ir gimdyvės vyras sužiuro į ją, ko gero, pagarbiau, negu žiūrėjo į kūdikį. Pats nuprausęs naujagimį ir davęs motinai išgerti skalsių ekstrakto, Larčas be žodžių, vien galvos linktelėjimu, atsisveikino. Išėjęs iš buto, jis labai nustebo, nes beveik tą pačią akimirką, kai uždarė duris, viduje kilo baisus erzelis: močiutė, ledu apdėta gimdyvė, jos vyras – visi rėkė, lietuviškai, vienas ant kito; prie šeimos barnio pirmą kartą prisidėjo ir skardžiabalsis naujagimis. Atrodė, kad gimdymas, ir daktaro Larčo apsilankymas, buvo tik trumpa nesuprantamos tų žmonių gyvenimo maišaties pertrauka.
Larčas tamsiais laiptais nulipo žemyn ir apgraibomis išėjo į lauką; ten šiurptelėjo, užmynęs ant apipuvusios salotų gūžės, kuri po padu suknežo lyg minkšta naujagimio kaukolė. Šįkart klaikus katės kniaukimas jam nepasirodė panašus į kūdikio verksmą. Jis pažvelgė į viršų ir dar spėjo pamatyti kažkokį pro lietuvių buto langą išlekiantį daiktą. Greitai atšokęs į šalį, šiaip taip išsisuko. Neabejojo, kad buvo taikoma į jį, tik nesuprato, kuo įžeidė tuos vargšus žmones. Gal nusižengė kokiam lietuviškam papročiui? Larčas nustèro pamatęs, jog daiktas, išmestas pro langą, – ir dabar be gyvybės žymių gulintis ant žemės jam po kojomis, – yra katė. Bet iš pradžių jis buvo nustėręs dar labiau; akimirką manė, jog tai gali būti kūdikis.
Harvarde akušerijos dėstytojas buvo sakęs, kad naujagimių kūneliai „tiesiog neįtikimai tampūs“, bet Larčas žinojo, kad kačių kūneliai irgi pakankamai tampūs, ir matė, kad gyvulėliui vis dėlto nepavyko išlikti gyvam po kritimo.“

Sidro namų taisyklės. Džonas Irvingas. Alma littera, 2005 m., 60–63 p.

„Atliekų rūšiavimo iliuzija: kai muziką užsako visai ne tas, kas moka pinigus“ (zaliasistaskas.lt) (2024-11-08)

2024-11-08

„Jau nuo 2025 m. nauji reikalavimai įsigalios ir Lietuvoje. Plastiko turinčių pakuočių perdirbimo užduotis kils nuo 63 iki 100%, o už visas į rinką išleistas neperdirbamas pakuotes gamintojai ir importuotojai turės mokėti taršos mokestį.“

„Vis dėlto, Lietuvoje vis dar trūksta aiškumo ir vieningos sistemos, ką ir kaip gyventojai turėtų rūšiuoti ir kas iš tiesų yra atsakingi už stiklo, plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerių turinio sutvarkymą.“

„Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas nurodo, kad rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuotėms ir antrinėms žaliavoms, todėl juose atsiranda viskas, kas atrodo kaip stiklas, plastikas ar popierius arba tai, kas, gyventojų nuomone ar žiniomis, atitinka pakuočių arba antrinių žaliavų apibrėžimą.“

„pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, antrinės žaliavos yra tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. „Kaip ir pakuočių atliekos, taip ir antrinės žaliavos gali būti iš įvairių medžiagų: popieriaus, stiklo, plastiko, metalų. Vis dėlto, lygybės ženklo čia negali būti, nes pakuočių atliekos nėra savaime laikomos antrinėmis žaliavomis, o tokiomis gali tapti tik jas perdirbus,““

„Pakuočių atliekų tvarkymą finansuoja gamintojai ir importuotojai, kuriems taikomas išplėstinės atsakomybės principas – tai yra įpareigojimas prisiimti atsakomybę už visą produkto gyvavimo ciklą nuo pagaminimo iki susidariusių atliekų sutvarkymo. Pastarąjį įgyvendina pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, tokios kaip „Žaliasis taškas“.“

„Antrinės žaliavos, kurios taip pat nukreipiamos į tuos pačius konteinerius, nėra gamintojų atsakomybės ar finansavimo objektas.“

„antrinės žaliavos, remiantis teisės aktais – savivaldybių atsakomybė. „Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymu, antrinės žaliavos priskiriamos prie komunalinių atliekų, kurių surinkimo užtikrinimas yra savivaldybių pareiga, ką patvirtina ir Vietos savivaldos įstatymas, priskirdamas antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Tai, kad antrinės žaliavos yra komunalinės atliekos, nustato ir kitos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, komunalinėmis atliekomis be kita ko laikančios ir mišrias bei atskirai surinktas buitines atliekas, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko atliekas,““

„Pasak pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovo Almonto Kybarto, savivaldybės prie rūšiavimo konteinerių tvarkymo finansavimo neprisideda.

„Negana to, kai kurių savivaldybių ir kitų valstybinių institucijų atstovai antrinėmis žaliavomis vadina bet kokius į rūšiavimo konteinerius išmestus plastikinius, popierinius, metalinius ar stiklinius daiktus. „Kviečiame juos pasidomėti tokių daiktų panaudojimo galimybėmis ir nustoti klaidinti žmones – dauguma tokių daiktų neturi jokių perdirbimo galimybių, todėl niekaip negali būti vadinami antrinėmis žaliavomis,“ – tvirtina Almontas Kybartas.“

„Daugelis savivaldybių, taip pat ir Aplinkos ministerija informuoja gyventojus apie „teisingą“ atliekų rūšiavimą, prie rūšiuojamų daiktų priskirdami žaislus, indus, žvakides, dirbtines gėles, virtuvės įrankius ir kitus daiktus, o atliekų tvarkymo organizacijos kaltinamos klaidingu švietimu, nes gyventojus ragina rūšiuoti išskirtinai tik pakuočių atliekas. „Kol mes apmokame rūšiavimo konteinerių atliekų tvarkymą, kodėl turėtume skatinti gyventojus rūšiuoti tai, kas nėra mūsų atsakomybė ir tai, ko perdirbti greičiausiai net neįmanoma?“ – retoriškai klausia Almontas Kybartas.“

„Mes, kaip pakuočių atliekų tvarkymo organizatoriai, esame atsakingi už pakuočių atliekų sutvarkymą, todėl neturime finansuoti jokių „antrinių žaliavų“ surinkimo, vežimo, perrūšiavimo ir deginimo. Šiandien įvairios institucijos primygtinai ragina rūšiuoti bene viską, nekreipdamos dėmesio į tai, kad didžioji dalis „surūšiuotų“ atliekų galiausiai būna sudegintos. Deja, už visą šią painiavą galiausiai moka gamintojai ir importuotojai, taip pat ir gyventojai – juk natūralu, kad pakuočių atliekų tvarkymo kaštai galiausiai būna įskaičiuoti į galutinę prekės kainą,“

Vilniaus merų sąrašas nuo 1993 m. (2024-11-03)

Sąrašas

■ 1990-06-18–1991-04-03
Vytautas Bernatonis
„(g. 1940 m. lapkričio 19 d. Šiliniai, Jiezno valsčius)“; „1954 m. baigęs Kašonių septynmetę, įstojo į Kauno politechnikumą. 1958 m. <...> buvo paskirtas cecho meistru Vilniaus „Taksomotorų autoūkyje“. 1970 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Bernatonis

■ 1991-04-17–1993-01-27
Arūnas Štaras
„(g. 1951 m. liepos 2 d. Žagarėje, Lietuvoje)“; „1969 m. baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1969–1974 m. <...> baigė Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir mechanikos fakultetą<...>. 1974–1977 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto (Maskva) Taikomosios matematikos fakulteto aspirantūroje. 1978 m. šiame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją (daktaras)“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ar%C5%ABnas_%C5%A0taras

■ 1993-03-10–1995-04-10
Vytautas Jasulaitis
„(1929 m. gegužės 8 d. Kaunas – 2003 m. spalio 2 d. Vilnius)“; „1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą“; „1962–1963 m. dirbo „Lietkelprojekte“. 1963–1969 m. Kauno politechnikos instituto, 1969–1993 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Jasulaitis

■ 1995-04-10–1997-01-21
Alis Vidūnas
„(1934 m. lapkričio 8 d. Reketijoje, Marijampolės raj. – 2009 m. vasario 19 d. Vilniuje“; „1952–1958 m. studijavo Kauno politechnikos institute, Hidrotechnikos fakultete įgijo inžinieriaus specialybę“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Alis_Vid%C5%ABnas

■ 1997-01-21–1997-04-10
Algirdas Čiučelis
„(1938 m. vasario 10 d. Armonys, Rokiškio raj. – 2008 m. vasario 20 d. Vilnius)“; „Baigė Armonių pradinę mokyklą, Juodupės progimnaziją, nuo 14 metų pradėjo dirbti. Baigęs buhalterių kursus Vilniuje 16 metų pradėjo dirbti Obelių rajono ryšių kontoros vyr. buhalteriu. Kartu mokėsi Obelių darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. 1955–1960 m. mokėsi ir baigė Vilniaus valstybinį universitetą“; 1959–1967 m. Vilniaus lengvosios pramonės technikumo laborantas, dėstytojas. Nuo 1967 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) doktorantas, 1973 m. apgynęs technikos mokslų kandidato disertaciją“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Algirdas_%C4%8Ciu%C4%8Delis

■ 1997-04-10–1999-06-02
Rolandas Paksas
„(g. 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose)“; „1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1974–1979 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU), įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę“; „1979–1985 m. dirbo lakūnu instruktoriumi. 1984 m. baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Rolandas_Paksas

■ 1999-06-02–2000-04-02
Juozas Imbrasas
„(g. 1941 m. sausio 8 d. Algirduose, dabartinė Dainava, Ukmergės rajonas)“; „1958 m. baigė Ukmergės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1961 m. – Vilniaus statybos technikumą, 1967 m. – Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą, įgijo inžinieriaus statybininko specialybę“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Imbrasas

■ 2000-04-02–2000-11-15
Rolandas Paksas ↑

■ 2000-11-15–2003-04-09
Artūras Zuokas
„(g. 1968 m. vasario 21 d. Kaune)“; „1986 m. baigė Jonavos profesinę technikos mokyklą, elektros įrenginių priežiūros šaltkalvis. 1998 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Art%C5%ABras_Zuokas

■ 2003-04-09–2003-06-11
Gediminas Adolfas Paviržis
„(1941 m. sausio 21 d. Vilniuje – 2022 m. rugsėjo 27 d.“; „1947–1951 m. mokėsi Kauno raj. Užmiškių pradžios mokykloje, 1951–1954 m. Kauno 8–oje septynmetėje mokykloje, 1954–1958 m. Kauno 8–oje vidurinėje mokykloje, 1958–1963 m. studijavo Kauno politechnikos institute, inžinierius kelininkas. 1987–1990 m. mokėsi Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje“; „Velionis bus palaidotas Rokantiškių kapinėse.“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gediminas_Pavir%C5%BEis
https://www.voruta.lt/netekome-gedimino-pavirzio-1941-2022

■ 2003-06-25–2007-04-16
Artūras Zuokas ↑

■ 2007-04-16–2009-02-11
Juozas Imbrasas ↑

■ 2009-02-11–2010-12-15
Vilius Navickas
„(g. 1959 m. spalio 14 d. Kaune)“; „1977 m. baigė Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, inžinierius – mechanikas“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilius_Navickas

■ 2010-12-15–2011-04-19
Raimundas Alekna
„(g. 1959 m. balandžio 16 d. Subačiuje, Kupiškio raj.“; „1977 m. baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą. 1985 m. baigė Kauno medicinos institutą, po metų – psichiatrijos internatūrą, įgijo gydytojo psichiatro kvalifikaciją“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Raimundas_Alekna

■ 2011-04-19–2015-04-22
Artūras Zuokas ↑

■ 2015-04-22–2023-04-26
Remigijus Šimašius
„g. 1974 m. sausio 12 d. Tauragėje“; „1992–1997 Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas, teisės magistras“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Remigijus_%C5%A0ima%C5%A1ius
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=37153

■ 2023-04-26–?-?-?
Valdas Benkunskas
„(g. 1984 m. lapkričio 1 d. Klaipėdoje)“; „2003 m. baigė Šilutės Vydūno gimnaziją, 2009 m. baigė Mykolo Romerio universitetą“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Valdas_Benkunskas

Pastabos

● Aprašymuose atrinkau biografijų detales, pagal kurias galima spėti, kuriose geografinėse platumose asmenybės formavosi.
● Nei vienam iš 12-os buvusių (ir 1-o esamo) sostinės merų Vilnius nėra gimtasis miestas – nei vienas jame negimė ir neaugo (G. Paviržis gimė, bet neaugo).
● Ne gimimo vieta lemia, kuo tampi, ir neteigiu, kad ne Vilniuje užaugęs žmogus iš principo negali būti geru šio miesto meru, tačiau, mano įsitikinimu, a) gero mero dar neturėjome, b) prigimtinis vadovo ryšys su miestu yra didžiulis privalumas, jeigu laikome, kad miesto klestėjimą geriau apibūdina ne tai, kiek korporacijų dangoraižių stovi dešiniajame krante, o koks yra santykis tarp dangoraižių, viduramžių pilies bokšto, 18-o a. žydų pirklių namų, lenkiško tarpukario plytinukų ir ypač tarybinių daugiabučių masyvų, tebetalpinančių didžiąją dabartinės Vilniaus tapatybės dalį – kad ir kaip sunku būtų su tuo susitaikyti berniukams iš Tauragės, Jonavos ir Telšių, atvažiavusiems čia į pirmą kursą, o po to gavusiems galimybę pasivažinėti buldozeriu ir pasistatyti paminklų.
● Visi keturi jau mirę buvusieji palaidoti Vilniuje. Vilnius priima ir neišleidžia :).

Šaltiniai

1. https://www.facebook.com/padeti.vilniaus.savivaldybei/posts/pfbid02DidskBvruy6hCRJsK6WJ2ZQ3iGiwVSxuJbCJyx1KydawJ9B7N6HzfLdrNeFF1UqCl (2022-10-16)
2. http://50000.lt/del-vilniaus-meru-saraso-120425 (2012-04-25)

„Bandymai suprasti žmogų“ su Tomu Ramanausku (lrt.lt) (2024-11-02)

Turinys

10. 2023-08-18 | „Žmogus ir svaiginimasis: ar įmanoma be jo?“
9. 2023-08-11 | „Žmogus ir monstras: ką daryti su nusikaltusiu kūrėju?“
8. 2023-08-04 | „Žmogus ir neištikimybė: ar įmanoma neišduoti?“
7. 2023-07-28 | „Žmogus ir kritika: ji laužo, ar padeda?“
6. 2023-07-21 | „Žmogus ir auditorija: kodėl ji tokia svarbi?“
5. 2023-07-14 | „Žmogus ir senėjimas: ar gali pasenti 25-erių?“
4. 2023-07-07 | „ŽMOGUS IR DIEVAS: Ar žmogui ir dievui reikia vienas kito?“
3. 2023-06-30 | „Žmogus ir mirtis: Kas būna, kai viskas baigiasi?“
2. 2023-06-23 | „Žmogus ir meilė: pervertinta ar nuvertinta?“
1. 2023-06-16 | „Žmogus ir vienuma: Būti vienam siaubinga ar nuostabu?“

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Filosofas Arūnas Sverdiolas apie kalbos politiką: kalbininkai nekuria kalbos, o ją varžo“ (2024-11-01)

2024-10-26

„„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui, profesoriaus klausia Urtė Karalaitė.“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000370619/filosofas-arunas-sverdiolas-apie-kalbos-politika-kalbininkai-nekuria-kalbos-o-ja-varzo

Apie Klaipėdoje iš autobuso vytą silpnaregę su šunimi vedliu (2024-10-31)

2024-10-29 12:59

„Negaliu patikėti, kad 5-6 minutes įžeidinėjus ir varius žmogų su šuniu vedliu iš autobuso Klaipėdos autobusų kompanijos vadovas sako „jokių problemų čia nebuvo“ ir tuomet dar priduria, kad pati Ieva Krivickaitė kalta, kad neparodė pažymėjimo. Iš savo patirties galiu pasakyti, jei darbuotojas tave varo lauk, nes nežino kas yra šuo vedlys (mano atveju – asistentas), joks pažymėjimas nepadės. Net bandant jį parodyti žmonės jį ignoruoja ir į jį nežiūri. Gėda… juk net jei nesi susidūręs su šunimis vedliais, galima mandagiai paprašyti žmogų palaukti ir paskambinti vadovui ir pasitikslinti informaciją. Beje, Vilniuje autobusuose net vietos būna pažymėtos neįgaliesiems ir žmonėms su šunimis asistentais/vedliais.
#šunysvedliai #šunysasistentai #negalia #įtrauktis #diskriminacija“

https://www.facebook.com/groups/161225471317178/posts/1813101816129527

–d–a–u–g–i–a–u–>

Arūnas Kumpis apie Lietuvos gynybinės galios tyrimo rezultatus (2024-10-30)

2024-10-29

„Spalio 17 d. mūsų šalies visuomenei buvo pristatyti Vašingtone įsikūrusio “New Generation Warfare” centro kartu su Lietuvos karo ekspertais atlikto Lietuvos gynybinės galios tyrimo rezultatai. Pagal pirmąjį šio tyrimo scenarijų, įvertinus tai, kokius pajėgumus turėsime 2027-ais metais, mes nesugebėtume apsiginti per pirmas 10 karinio konflikto dienų, per kurias tikėtina prisijungtų sąjungininkai. Tačiau pagal patobulintą, antrąjį scenarijų, kai mūsų kariuomenė būtų sustiprinta sraigtasparniais “Apache”, toliašaudės “HIMARS” artilerijos baterijomis ir “Spike” raketomis, mums jau pavyktų 10 dienų efektyviai priešintis iš esmės neprarandant savo teritorijos. Tiesa, tai taptų įmanoma tik su viena sąlyga – jei per artimiausius ketverius metus mes gynybai papildomai skirtume 10 mlrd. eurų, o tai sudarytų apie 20 procentų mūsų šalies BVP.
Vertinant tyrimo duomenis, stebina ne tik reikalingų lėšų kiekis norimam rezultatui pasiekti, bet ir simuliacijos metu pasirinktos papildomos priemonės – sraigtasparniai “Apache”, “HIMARS” artilerijos baterijos ir “Spike” raketos. Akivaizdu, kad sėkmingo mūšio simuliacijai buvo pasitelkta Vietnamo, Irako ar Afganistano, tik jau ne Ukrainos – Rusijos, karo taktika, kur sraigtasparniai yra esminio vaidmens mūšio lauke nebevaidinantys didžiuliai oro taikiniai (įvertinę Ukrainos karo patirtį amerikiečiai net atšaukė pradėtą vystyti milijardinį didžiųjų nepilotuojamų sraigtasparnių projektą, apie tai neseniai rašė “The Economist”). Visai kas kita yra HIMARS – tai tikrai efektyvi, didelės vertės taikinius priešo užnugaryje galinti naikinti priemonė, su sąlyga, kad kažkas jų nuolat ieškos, aptiks ir efektyviai koreguos ugnį. Ukrainoje tai daro tolimosios žvalgybos bepiločiai orlaiviai “Leleka-100”, “Fly Eye”, “Puma”. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės naudojami “Scaneagle” ir “Raven” tipo bepiločiai orlaiviai yra morališkai ir techniškai pasenę, o nauji pajėgumai dar tik planuojami. Taip pat belieka tikėtis, kad naujai įsigytų “Spyke” raketų veikimo nuotolis bus gerokai didesnis, nei šiuo metu mūsų turimos PKM “Boxer” bazėje sumontuotos “LR Spyke” prieštankinės raketos. Nors įvertinus milžiniškus kainų skirtumus, kažin ar jos padarys daugiau žalos priešui, nei šiuo metu efektyviai Ukrainos fronte naudojami FPV dronai, didieji atakos dronai (Baba Jaga) ir fiksuoto sparno atakos bepiločiai orlaiviai.
Deja, bet niekam iš mūsų gynybos ekspertų neužkliuvo nei šiai simuliacijai pasitelkti nerealistiški ištekliai, nei daugeliu atvejų Vietnamo karo laikų priemonės. Svarbiausia, kad pagaliau rezultatas gavosi toks, kokio reikėjo – atsilaikysime 10 dienų, kol atvyks sąjungininkai.
Už šalies gynybą atsakingi asmenys teigia, jog viskas yra daroma taip, kaip reikia, ir jos piliečiams belieka tik pasitikėti bei skirti daugiau pinigų gynybai. Natūralu, kad kitokios retorikos iš jų ir neverta laukti. Tačiau gynybos klausimai per daug svarbūs, jog galėtume aklai pasitikėti, dažniausiai tik savo karjeros sėkme suinteresuotų valdininkų bei juos aptarnaujančių žurnalistų – karo ekspertų, patikinimais.
Mane asmeniškai šiek tiek neramina nekariavusių, net savo akimis jokio karo nemačiusių žmonių, kokius laipsnius jie beturėtų ar kokius postus beužimtų, tie patys atsakymai į praktiškai visus su mūsų šalies gynyba susijusius klausimus: “mes kariausime kitokį karą, nei vyksta Ukrainoje”, “mes esame NATO ir mus gins sąjungininkai”, “turėsime garantuotą oro viršenybę”, “vykdysime manevrinį karą, todėl įtvirtinimai nereikalingi” ir t.t. Na, o kai pradedi jiems vardinti konkrečius, su realiu karu susijusius faktus ir skaičius, atgal gauni niekaip neatremiamus apgailėtinus argumentus: “tu nežinai NATO gynybos planų” ir apskritai “esi žemiausio taktinio lygmens specialistas”.
Ukrainoje šiuo metu virš 50 procentų žalos priešui padaroma vienaip ar kitaip dalyvaujant įvairių tipų bepiločių orlaivių sistemoms (BOS). Mes gi, šioje srityje eame atsilikę šviesmečiais. Tik fragmentiškai, be jokios sistemos ir metodikos, vykdome BOS įsigijimus ir integraciją į kariuomenės struktūras. Taip pat, visais įmanomais būdais atsiribojame nuo Ukrainoje karinės patirties įgijusių tautiečių ir darome tik tiek, kiek mus spaudžia visuomenė. Trečius metus vykstant karui kaimyninėje šalyje, priešui vis labiau artinantis prie mūsų namų slenksčio, mes toliau demonstruojame olimpinę ramybę ir ribotas savo gynybos lėšas nukreipiame ne sistemų, kurios leistų priešą naikinti per didesnį atstumą įsisavinimui, netgi ne savo šalies rezervo rengimui ir apginklavimui, amunicijos kaupimui, o į kareivinių ir infrastruktūros svečiams iš Vokietijos statymui bei “geležies”, kurią gausime tik kokiais 2036-ais metais, įsigijimui. Net dėl akivaizdžių oro gynybos spragų susirūpiname tik tada, kai kaimyninės Latvijos sieną kerta ir, kelis šimtus kilometrų praskridęs, nukrenta kovinis rusų bepilotis orlaivis arba, kai mūsų šalies oro erdvę per mėnesį pažeidžia virš 250 iš Baltarusijos teritorijos paleistų oro balionų su kontrabanda.
Prieš kurį laiką, vienas iš Ukrainoje mano kalbintų bepiločių sistemų mokymo centro vadų pasakė tokią frazę: “Jums, lietuviams, nepaprastai pasisekė, kad jūs galite mokytis iš mūsų klaidų ir jų nebekartoti”. Tada pamenu dar pagalvojau: “Kažin. Mes per daug arogantiški, kad iš jūsų mokytumės, mes juk priklausome NATO”. Mirtis – geriausia mokytoja.“

https://www.facebook.com/arunas.kumpis.5/posts/pfbid08KdAiTbxs6YxP9W7zTJCSuAZ5JTkLRrg9gKT6YXpgV33EdLgdfUTnNVQmNHMqEMrl

–d–a–u–g–i–a–u–>

Čia priėjo penkiaspalvis patriotas: „geriau valdžią kaltinti“ po įrašu apie ištrupėjusius laiptus (2024-10-26)

Kas yra penkiaspalvis patriotas?

Tai Tėvynės mylėtojas, kuris skiria tik penkias spalvas: geltoną, žalią, raudoną, baltą ir juodą.

Lietuvos gamtoje labai dažnas.

http://50000.lt/daugeliui-lietuviu-uztenka-5-spalvu

Penkiaspalviam patriotui nereikia konteksto ir analizės (žemiau pateikiamo įrašo autorius yra išsamiai aprašęs, kaip sprendė minimą problemą).

Penkiaspalviam patriotui nereikia dėl nieko abejoti ir nieko klausti.

Penkiaspalvis patriotas tyko, kol kas nors, jo manymu, nepagarbiai atsilieps apie Lietuvą, pavyzdžiui, įvardins konkrečią Lietuvos problemą.

Tada penkiaspalvis patriotas įrodys, kad tikroji problema yra tas problemos įvardintojas, o Lietuva tobula.

FB įrašas

2024-10-25

„Gražuolė istorinė vėliava (ten, aukštėliau).
Ir mūsų kiemo laiptai “didžiausių Vilniaus istorijoje gatvių tvarkymo fone”.* Sutvarkyti jau kelis metus pinigų nėra.
Bet kadangi pasitvarkėme taip, kad antro turo mūs vienmandatėj nebus, teikiu prašymą sutaupytas lėšas skirti vėliavos fono aptvarkymui.
Ingrida, vaikščiojot šiais nabagais nesyk, jūsų užtarimo šaukiamės 🙂
*Gatves tvarko, reikia pripažinti – gretimą perasfaltavo per dešimtmetį du kartu – antrąsyk- lyg be jokio regimo poreikio – tačiau moderniai susiaurino – dabar prasilenkiantys turi šmurkščioti į kiemus ar šlifuoti šaligatvius.
Blogai, kai pinigų daug, bet nėra proto – tada bet kiek pinigų bus mažai.“

https://www.facebook.com/gediminas.kulikauskas/posts/pfbid0BR43BZWsTVyZfqwJXvF9k59DnYRayMWs4GXJNnzzPZroG5b7g3b1DyH5YqUmkLZil

Komentarai

„O rašėte pretenziją/prašymą, užklausą dėl jų?“
+
Gediminas Zinkus
„o kam? geriau be pretenzijos/prašymo valdžią kaltinti. Galima suburti kaimynus ir pasirašyti projektą, ai ne negalima, reikia valdžią apkaltinti.“
+
[FB įrašo autorius]
„Kaimynai rašė, čia jų namo zona. Mūsų buvo dar baisesni, bet po tonos popierių ir poros metų sutvarkė žmoniškai.“
+
[FB įrašo autorius]
„pasakykit, gerbiamasis, kam man reikalinga toji jūsų minima valdžia, jei, mokėdamas mokesčius, turiu savo laiku dar nudirbti jos darbus?.. O vieši raginimai, ypač rinkimų metu, dar ir kaip veiksmingi, savo laiptus tik taip ir susitvarkėm. P. S. Ir rekomenduočiau nekviestam nekišti trigrašio, ypač su “išankstiniu žinojimu” – mano fb tvarka tik iš pažiūros liberali 🙂“

„Vat dėl to Kaunas ir balsuoja už Krabą. 😅“
+
[FB įrašo autorius]
„kalbos apie vertybes prasideda po esminių poreikių patenkinimo. Kai artimas man žmogus, parkritęs panašioje vietoje, poroj vietų susilaužė koją, tapau jautrus šiais klausimais.“
+
„vertybės vertybėm, nu bet savivaldybės funkcija yra ir va tokių nesąmonių aptvarkymas. Sakyčiau netgi pagrindinė funkcija“
+
[FB įrašo autorius]
„aš lyg neprieštarauju, bet va savivaldybei aiškiai labiau rūpi kiti dalykai, tai tenka kreiptis į kitus partiečius, gal perduos kuklią žinutę nuo rinkėjų.“

Pranešimas policijai: „Dėl LR administracinių nusižengimų kodekso nuostatų, pagal kurias administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atskleidžiami pranešėjo asmens duomenys, keitimo“ (2024-10-25)

Pranešimas 2024-10-25

Kam: info@policija.lt

„Sveiki.

Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos policijos Duomenų apsaugos skyrius buvo įvertintas už „sisteminį požiūrį į duomenų apsaugą“.

https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/pd-duomenu-apsaugos-skyriui-ivertinimas-uz-sistemini-poziuri-i-duomenu-apsauga

Ar, Lietuvos policijos žiniomis, šiuo metu vyksta kas nors dėl to, kad būtų pakeistos LR administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, pagal kurias administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su VISA pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga – įskaitant ir PRANEŠĖJO ASMENS DUOMENIS („vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.“) (ANK 570, 577, 590, 609 ir kt. str.). Konkrečiau – ar Lietuvos policija yra inicijavusi minėtų nuostatų keitimą?“

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Dovydas Pancerovas: aš vis dar tikiu, kad pasaulį galima pakeisti, tačiau jį keisdamas neišvengiamai sunaikini dalį savęs“ (lrt.lt) (2022-01-21) (2024-10-25)

„Šioje laidoje žurnalistas ir rašytojas Dovydas Pancerovas kalba apie tiriamosios žurnalistikos prasmę ir misiją šiuolaikinėje demokratijoje. Pašnekovas konstatuoja kelis svarbius dalykus. Pirma, žiniasklaida šiandien jau nebeformuoja naujienų darbotvarkės, o tik seka iš paskos socialiniams tinklams. Antra, įprastos žurnalistikos normos reikalauja atsakingo permąstymo ir atnaujinimo, nes žiniasklaidos autoritetas ir įtaka sparčiai menksta. Trečia, BDAR (bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) yra žiniasklaidos „covidas“, kuriuo prisidengdami valdininkai slepia viešą informaciją apie politikus. Toks spaudimas žurnalistams atima iš jų brangų laiką ir energiją, kurią galėtų skirti kokybiškiems tyrimams. Apie visa tai – pokalbis su D. Pancerovu.“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000198371/homo-cultus-tarp-praeities-ir-ateities-dovydas-pancerovas-as-vis-dar-tikiu-kad-pasauli-galima-pakeisti-taciau-ji-keisdamas-neisvengiamai-sunaikini-dali-saves

–d–a–u–g–i–a–u–>

Rusnė Marčėnaitė: kas visuomenei iš chamišką atsakymą pateikusio savivaldybės darbuotojo pavardės paviešinimo? (2024-10-24)

FB įrašas

2020-07-24

„Štai taip atrodo pasiuntimas… į tolius iš savivaldybės “miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus”.
Antakalniečių bendruomenės nariui (Eduardui Kriščiūnui) paprašius įvertinti ar Sapiegų parke, prie Antakalnio seniūnijos stovintis perpuvęs medis nekelia pavojaus žmonėms, atskriejo kuo oficialiausias atsakymas, kad – “Informuojame, jog Sapiegų parko medžių tvarkymo darbai visuomenės veikėjų sustabdyti, todėl jokie vertinimo darbai atliekami nebus.”
Mes jau nuo praėjusios vasaros buvome pripratę, kad vėtrų nulaužtos didžiulės medžių šakos pabrėžtinai guli parke savaitę-dvi netvarkomos, kad kiekvienas galėtų įvertinti koks pavojingas demonas yra medis. Ir kokį pavojų kasdien kenčia žmonės, antakalniečiams neleidus iškirsti parko.
Bet, kad galimai bus rizikuojama net žmonių sveikata ir gyvybe, siekiant kažką įrodyti ar smulkiai pakerštauti – nesitikėjome. Problema buvo registruota dar birželio pradžioje, jei ką. Panašu, kad kai kurie klerkai miega ir sapnuoja, jog pagaliau kuris Sapiegų parko medis ant ko nors užvirstų. Tai būtų džiaugsmo!
Iš esmės tai tolygu oficialiai ir atvirai (prie kreipimosi į savivaldybę kabo ženklelis “išnagrinėta”) atsisakyti tvarkyti atvirą šulinį, nukritusius elektros laidus ir pan. – ir tik dėl “visuomenės veikėjų”. Štai su kuo ir su kokia mašina teko pernai kovoti saugant parką. Kuriai nusispjaut į realų pavojų, žmones, nesitveriant apmaudu, kad buvo sutrukdyta “gerai prasieiti su pjūklu”.
https://tvarkaumiesta.lt/problem/148287“

https://www.facebook.com/gediminas.kulikauskas/posts/pfbid02BCVXFoBXRbSG2qj4Qv44CCPjtt3M1UeFs6g76qRPdoBLQTpr9pJWMD3XA2ixUbiLl

Rusnės Marčėnaitės komentarai

Rusnė Marčėnaitė (tuo metu – Vilniaus m. savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė)
„atsakymas tikrai nekorektiškas ir neturintis nieko bendra su realybe. Kolegos iš savivaldybės informavo, kad kitą savaitę tikisi įvertinti to medžio būklę kartu su Želdynų ir želdinių visuomeninės komisijos atstovais (tarp kurių yra ir arboristas). Jei bus nustatyta, kad medis kelia grėsmę, iškart pašalins…“
https://www.facebook.com/gediminas.kulikauskas/posts/pfbid02BCVXFoBXRbSG2qj4Qv44CCPjtt3M1UeFs6g76qRPdoBLQTpr9pJWMD3XA2ixUbiLl?comment_id=3137010653002688
+
„Rusnė, reikėtų paviešinti ir atsakymo “autorių”.“
+
Rusnė Marčėnaitė
„taip, ir po to iškart ant laužo 🙂“
+
„a, supratau, čia savivaldybės automatinis atsakiklis. Šiaip tai chamizmas elementarusis. Ir insinuacija.“
+
Rusnė Marčėnaitė
„Žinai, kaip būna – skaitai knygą, nervinies dėl paliktų korektūros klaidų, bet kas iš to, kad susirasi metrikoj korektorės,-iaus pavardę (jei tokio būta) ir paburnosi – klaidos vis vien liks. Šiuo atveju gal net geriau – medžio būklė bus įvertinta, o darbuotojas kitąkart išsiaiškins situaciją prieš atsakymą rašydamas.“
+
„netiksli paralelė – knygoje būna korektorės pavardė. Ji padarė darbą ir yra už jį atsakinga. Be to, korektorė nėra oficiali įstaiga.“
+
„“kitąkart” tokiems nebūna. Toks atsakymas byloja, kad arogancija ir chamizmas yra sisteminiai.“
+
Rusnė Marčėnaitė
„visi mes darome klaidų… Čia žmogus gavo pamoką. O kas visuomenei iš tos pavardės paviešinimo? Ne tas atvejis, kai sprendimas priimtas/atsakymas suformuluotas skyriaus ar departamento vadovo – kas galėtų būti reikšminga žinoti visuomenei, jaudinantis dėl ateities strateginių sprendimų. “

Jekaterina Lavrinec apie nuovargį demokratijos imitacijos žaidime (2024-10-23)

2024-10-22

„Tai vyksta Lietuvos miestų planavime. Gyventojams pristatant jau suprojektuotą objektą paliekama galimybė išsakyti nuomonę nebent apie kosmetinius dalykus – pvz. kokios spalvos bus septynaukščių kvartalas ant upės kranto. Tuo tarpu esminiai, aplinkos kokybę apsprendžiantys ir visuomenei labiausiai rūpintys parametrai – statinių aukštis, sklypo užstatymo intensyvumas, sklypo funkcija ir pats statinių atsiradimo poreikis jau yra apspręsti detaliuoju planu, kurį rengia ir keičia vystytojai. Detalieji planai su gyventojais nėra derinami. Kitaip tariant, gyventojams nuolat serviruojami šaukštai po riebių pietų.“

„Priešingu atveju gyventojai tampa statistais demokratijos imitacijos žaidime: pasigilinai į projektą, pasigilinai į teisinę bazę, atsėdėjai pasauntros ar dvi valandas projekto pristatyme, išsakei poreikį, išklausei kitų poreikius. Ir voilà: ačiū už balsą, tas pats projektas važiuoja toliau.“

„Gyventojams konvertavus asmeninį laiką, skirtą savo aplinkos kokybės gynimui, į finansinę išraišką, savivaldybei galima būtų nusiųsti nemenką sąskaitą. Nes viešąjį interesą turėtų atstovauti būtent savivaldybė, tik kažkodėl ji pamiršo apie šią savo funkciją. Apie dešimtmetį dalyvavau miesto projektų pristatymuose. Šiemet nustojau tai daryti: nes paskutinius 8 metus mano ir kitų gyventojų laikas, kurį skiriame gilinimuisi į projektus ir į teisinę bazę yra elementariai iššvaistomas.“

„Tuo tarpu tipinė frazė, kuri kartojama projektinių pasiūlymų pristatymų metu yra tokia: “Bendrasis planas čia leidžia pastatyti net X aukštų pastatą, bet mūsų projektas net nesiekia maksimalaus rodiklio”. Ir dar teko girdėti net tokį pareiškimą: “detaliuoju planu nesprendžiami praėjimai per sklypą” (nors servitutai kaip tik sprendžiami detaliaisiais planais). Makaronų fabrikas nusišalinant savivaldybės atstovams iš viešo projektinių pasiūlymų svarstymo veikia sklandžiai.“

„Visa tai aplipdoma dalyvavimo iniciatyvomis iš viešojo biudžeto: jums po langais ketina vietoje žaliosios zonos statyti dar vieną daugiabutį? Sudalyvaukite apklausoje arba dirbtuvėse, kur rajone pasodinti rožių krūmus.“

–d–a–u–g–i–a–u–>

Apie „bandoma viską užveržti, uždrausti, nubausti“ (2024-10-23) | Telkinys

2024-10-22

Paulius iš Klaipėdos (37:16):

„o visi tie svarstymai apie atsakomybę iš tikrųjų tai na jie yra juokingi ta prasme tai jeigu važiuos penkiolikos metų paauglys su dviračiu ir į kažką atsitrenks kas tada atsakys tai neturi pagrindo mes neturime žmonių reiškiasi tų jaunų žmonių ignoruoti ir pasodinti juos uždaryti namie nes taksi jiem per brangu viešasis transportas dažniausiai išvystytas tik miesto centre o kas gyvena kokiam šilalės rajone ar kažkur jis negali palaikyt socialinių ryšių negali nuvažiuot ir aš manau kad tiesiog bandoma viską užveržti uždrausti nubausti labai blogas požiūris iš tikrųjų“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000368781

Leidykla „Lapas“: „Nauja knyga atskleidžianti kaip rusija“ (2024-10-23)

2024-10-23

Leidyklos FB paskyros „viršelis“ ↓.

https://www.facebook.com/leidyklaLAPAS

Leidykla organizuoja forumą už kalbos demokratiją „REDA“: https://www.facebook.com/events/981501883988089.

2024-10-22

„Ar žinote, kiek kartų Rusija įsiveržė į kitas šalis per pastarąjį šimtmetį❓– leidyklos LAPAS išleidžiama NAUJA KNYGA atskleidžia 48 šokiruojančius įsiveržimų ir kolonijinių taktikų pavyzdžius.
Maksym Eristavi knyga RUSIJOS KOLONIALIZMO ABC – iliustruotas gidas atskleidžiantis kaip rusijos imperija manipuliuoja ir naikina, knygoje išryškinami 48 įvykę rusijos ginkluoti įsiveržimai, šalių okupacijos, demonstruojamos pasikartojančios taktinės schemos, kurias rusija taiko siekdama kolonijinio viešpatavimo.
Likus kelioms dienoms iki rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, ukrainiečių žurnalistas Maksym Eristavi pradėjo Twitterio giją, ketindamas pavaizduoti visų rusijos kolonijinės invazijos apraiškų per pastarąjį šimtmetį žemėlapį. Jo tikslas buvo atkreipti dėmesį į rusijos kolonijinės elgsenos atsikartojimą skirtingose žemėse. Būtent ši gija tapo globaliu įvykiu – surinko milijonus peržiūrų ir buvo plačiai verčiama į įvairias kalbas, ji pavadinta „visų rusijos kolonializmui skirtų gijų motina“, tapo knygos pagrindu, išsamiai aprašant rusijos kolonijinius nusikaltimus ir jų pasikartojančius veiksmų modelius.
Iš ukrainiečių kalbos vertė Vytas Dekšnys / redaktorė Dangė Vitkienė / korektorė Evelina Zenkutė / dizainas Ostap Jaščuk / viršelio dizainas Serhij Maidukov / lietuviškam leidimui dizainą pritaikė Aurelija Slapšytė/ maketavo Valdas Bautrėnas / projekto vadovė Jonė Juchnevičiūtė / leidyklos redaktorė Ūla Ambrasaitė
Knygos leidybą parėmė Ukrainos knygos institutas bei vertimo programa Translate Ukraine.
📖 Knygą jau galite rasti >> https://www.leidyklalapas.lt/pro…/rusijos-kolonializmo-abc ir netrukus visuose Lietuvos knygynuose!“

https://www.facebook.com/leidyklaLAPAS/posts/pfbid02CzTeFW3sPjz9E23XDjswSgczdtb2WdkZgZQF5XVPPQPyFsXKEm1rEkncgyxAf2AAl

Komentaras

„„rusija“ iš mažosios – suprantu (ir nepritariu), naujasis normalumas.
O kableliai?
Ar kableliai sakinyje „Nauja knyga atskleidžianti kaip rusija manipuliuoja ir naikina“ nesudėti irgi sąmoningai?“

Apie rusą, kuris uždavė klausimą carui (2024-10-21)

1. Mums reikia tokių rusų – užduodančių klausimus carui.
2. Kaip pavojinga visada buvo jais būti.

https://www.youtube.com/watch?v=X3ZYboptz4Y

„Voice: Darkness is upon us.
Ivan IV: Boyars (feudal nobilities) plundered the treasury of the Russian Land.
Man in the crowd 1: Boyars plundered the treasury.
Ivan IV: Voivodes (warlords) don’t want to be defenders of the Christians.
Man in the crowd 1: Voivodes don’t want to be defenders.
Ivan IV: They gave Rus’ to be torn apart by Lithuania, the Khans, the Germans.
Everyone thinks about their own wealth, having forgotten the Fatherland.
Therefore, obeying the great pity of my heart, I’m taking my states (meaning territories) back again and will rule them autocraticly.
Man in the crowd 2: And on what terms? On what terms?
Ivan IV: You will know later.
Shouting: You will know later.
Voice: Ivan the Terrible. The World history. Bank Imperial.“

(Vertimas komentatoriaus sasha_green_19910.)

–d–a–u–g–i–a–u–>