Turiu teisę į reklaminių skrajučių, lankstinukų, bukletų, brošiūrų, kuponų ir t. t. neprikimštą savo pašto dėžutę laiptinėje.

Man tai buvo atradimas. Ačiū Tos4.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13-to straipsnio 2 punktas: „Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas“.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(1) straipsnis: „Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (…) užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų“.

KĄ DARYTI

1) Viešai paskelbti tekstą, kuriuo „aiškiai išreiškiamas nesutikimas“ gauti „tiesiogiai teikiamą reklamą“.

Atspausdinau aukščiau pateikiamą tekstą (kurį galima atsisiųsti iš čia; .doc) ant A4 formato lapo, užklijavau lapą ant pašto dėžutės, įrašiau buto numerį.

2) Susisiekti (telefonu, elektroniniu paštu) su kuo daugiau reklamos užsakovų ir paprašyti perspėti reklamos teikėjus.

Skambinau įmonėms, kurių reklaminius pranešimus radau savo pašto dėžutėje po to, kai priklijavau skelbimą: „Atrask pasaulį“, „Žoržikas“, „Thomas Philipps“, „Moki-veži“, „Gintaro baldai“, „Rimi“, „Takko Fashion“. Visais atvejais bendravome maloniai.

Parašiau daugelio įmonių reklamą platinančiam „Lietuvos paštui“: http://50000.lt/del-nepageidaujamu-reklaminiu-pranesimu-101112. Rezultatas: „Atsakydami į Jūsų prašymą dėl neadresuotosios reklamos informuojame, kad akcinė bendrovė Lietuvos paštas (…), Jums išreiškus nesutikimą, nurodė savo darbuotojams Jūsų adresu (…) neadresuotosios reklamos nepristatinėti“

ATNAUJINTA 2012.02.20

↑ Dangtis iš minkštos plastikinės lentelės plastilino lipdymui (pirkau kanceliarinių prekių parduotuvėje). Efektyvumas 100%: per du mėnesius į pašto dėžutę nepateko nei vienas šlamštpopieris, o ↓ atviruką ir adresuotą voką radau.