A P I E

Versija A

Eini ir darai.

Žodžiai atsiras, aprašymai susidės, prasmė išaiškės.

Netrukus:

• paraginsiu gintis nuo piktybinių grafičių Kęstučio g. Vilniuje;
• paraginsiu kelių Tujų g. Vilniuje daugiabučių gyventojus pamėginti apsaugoti nuo niokojimo automobiliais greta jų namų plytinčią pievą;
• sieksiu, kad kompanijos „Wolt“ ir „Bolt“ užtikrintų, kad jų samdomi maisto išvežiojimo kurjeriai tamsoje nevažinėtų dviračiais be žibintų.
• išsiaiškinsiu, ar ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas iš tikrųjų draudžia informuoti pranešėją apie administracinio nusižengimo byloje priimtus sprendimus;
• pasiūlysiu programuotojams kolegų iš Čekijos pavyzdžiu patobulinti neeksploatuojamų automobilių registrą sistemoje „Tvarkau Vilnių“.

Vėliau:

• sieksiu, kad būtų paskirta oficiali banko sąskaita, į kurią kiekvienas pilietis be paaiškinimų galėtų pervesti valstybei bet kokią sumą – pavyzdžiui, jei jaučiasi atsakingas, skolingas, dėkingas;
• domėsiuosi, kaip Seime diegiami įstatymo pakeitimai, leisiantys neeksploatuojamus automobilius greičiau ir efektyviau patraukti iš bendrojo naudojimo teritorijų;
• domėsiuosi, ar pagrįstos „naujos taisyklės, kad senelių namai negali būti didesni nei 40 vietų“, ir, jei nepagrįstos, mėginsiu inicijuoti jų (taisyklių) panaikinimą;
• kursiu, remdamasis sąrašu en.wikipedia.org/wiki/List_of_fallacies, argumentacijos klaidų žinyną lietuvių kalba, kad juo naudojantis galima būtų kelti diskusijų Lietuvoje lygį.

Ir taip toliau.

Versija B

SCHEMA

schema.jpg

Schemoje pavaizduoti visuomeninių problemų sprendimo principai.

Įvardinti; pripažinti; diagnozuoti.

Susiburti: megzti aktyvių dalyvių tinklą; kurti bendruomenes, ypač neformalias, ir jungtis tarp jų; telkti žmones, kuriems kiekvienas atskiras reikalas būtų ne galutinis tikslas, o dalis proceso; sumegzti tinklą yra didelis darbas, bet jį reikia padaryti tik vieną kartą.

Bendradarbiauti:
• kuo daugiau žmonių kelia, tuo didesnį svorį gali pakelti; kuo daugiau žmonių dalinasi našta, tuo mažiau kiekvienam tenka nešti; kooperacijos esmė: kiekvienas atsisako kažkiek naudos sau, kad bendromis pastangomis visi pasiektų tai, ko atskirai nei vienam pasiekti neįmanoma;
• visuomeninės problemos – lyg akmenų krūva, užvirtusi kelią ir trukdanti praeiti; akmenys įvairaus dydžio; savaime suprantama pirmiausiai nurinkti kraštinius ir mažiausius, nes tam nereikia daug jėgos (kiekviena(-s) gali dalyvauti), tai stiprina raumenis bei lavina individualius ir kolektyvinio darbo įgūdžius ir tik taip, pašalinus mažesnius akmenis, įmanoma pasiekti tuos didžiuosius, kurie išjudinami daugeliui žmonių įsiręžus iš visų jėgų;
• negalime pasiekti didelio tikslo, kol esame nepakankamai stiprūs, bet nesiekiame mažų tarpinių tikslų, nes jie atrodo nepakankamai reikšmingi; kam suteikiame reikšmę, tas ir tampa reikšminga, o vykdomos veiklos reikšmingumo pojūtis skatina stengtis ir didina sėkmės tikimybę; matyti mažą tikslą kaip didelio tikslo siekimo proceso sudėtinę dalį. (Pavyzdžiui, dabartinėmis visuotinės apatijos, išsiskaidymo ir susipriešinimo aplinkybėmis visiškai nerealu, kad aikštėje susirinktų keliasdešimt tūkstančių piliečių ir pareikalautų institucijų pagaliau imtis veiksmingų priemonių, kad pėsčiųjų perėjose nebūtų trankomi pėstieji (veiksmingos priemonės: formuojant viešąją nuomonę, atsakomybę, pagal totalitarinę tradiciją tebepriskiriamą aukoms, silpniesiems eismo dalyviams, pėstiesiems, kurie neva „nepakankamai saugosi“, perkelti didesnio pavojaus šaltinio valdytojams, stipriesiems eismo dalyviams, vairuotojams, ir vykdant aktyvią kontrolę priversti šiuos prieš perėjas sumažinti transporto priemonių greitį – kaip tai nustatyta Kelių eismo taisyklėse, deja, neveikiančiose savaime); tačiau tie aktyvūs piliečiai, kurių neužtenka užpildyti aikštę, tikrai gali palyginti nedideliais mitingais ir kitais viešo poveikio būdais išreikalauti, tarkime, tarnybinės (arba ir kitokios) atsakomybės Susisiekimo ministerijos darbuotojo, kurio iniciatyva KET 44-ame punkte 2014–2018 m. laikotarpiu buvo įrašyta absurdiška, nusikalstama, kruvinų pasekmių sukėlusi formuluotė „[Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie <…> įsitikina, kad <…>]nebus trukdoma transporto priemonėms“, taip sustiprėti ir žengti link užsibrėžto galutinio tikslo.

Komunikuoti: susisiekti; svarbu ir masinis informavimas, ir – ypač – asmeniniai ryšiai; asmeninė žinutė stipriai ar „labai svarbiai“ asmenybei gali būti veiksmingesnė nei publikacija, perskaityta tūkstančių.

KELIAIS SAKINIAIS

Trisdešimt metų vėl nepriklausomai Lietuvai.

Kaip mums sekasi?

Galima daug geriau…

Giluminė mūsų visuomenės nesėkmių priežastis yra negebėjimas veiksmingai būti kartu – atidėti skirtumus, išryškinti panašumus, iškelti bendrus tikslus, susitarti, kaip jų siekti, ir vieningai siekti.

Todėl susikaupė bendrabūvio problemų…

Laiptinėje: prietema ir saulėtą dieną – nors seniai nebevagiama iš bendro naudojimo balkonų, kai kurių aukštų langai tebėra bjauriai užteplioti nepermatomu tamsių dažų sluoksniu; sutikti žmonės, tiek pirmą kartą matomi, tiek kaimynai, gali nė nelinktelėti į pasisveikinimą, prasilenkti nepakeldami akių; senyvas namo gyventojas paaiškina, kodėl nuo vienų pašto dėžučių bloko durelių vis nulupa lipduką „Pageidaujame negauti reklamos“ – pašto dėžutės neseniai pakeistos, vienodai pilkos, ir vienintelis lipdukas (trys spausdinti žodžiai baltame stačiakampyje) ant vienintelių durelių yra „bezobrazije“, t. y. netvarka, nesusipratimas; nors įstatyme parašyta, kad „Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas“, tai neveikia: piliečiai apie šią teisę nežino arba ja nesinaudoja (kai kurie sukiša savo dėžutėse rastus reklaminius pranešimus į lipdukais pažymėtas nesutinkančių dėžutes), reklamos išnešiotojai nekreipia į „aiškiai išreikštą nesutikimą“ dėmesio, galop išmetamos šūsnys nepanaudotos, nes niekam nereikalingos spaudos; šimto butų namo gyventojų susirinkime dalyvauja keliolika kaimynų.

Kieme: stambiagabaritės atliekos praėjimuose tarp namų – žmonės geba patys atsivežti naujus baldus, tačiau senuosius į sąvartyną išgabens kas nors kitas; tūkstančiai cigarečių nuorūkų po balkonais – surūkė ir numetė žemyn, dėdė iš namo priešais daro tai kas kelias valandas; įvairiaspalvės iš techniškai netvarkingų automobilių be perstojo lašančių naftos produktų dėmės ant šlapio asfalto, lietaus kanalizacijos vamzdžiais sutekės į upę; automobiliai ant baigiamų naikinti vejų ir sutrupėjusių šaligatvių, nors nemokama aikštelė, kurioje vakarais visada yra laisvų vietų – už septynių minučių pėsčiomis; ant priekinio automobilio stiklo užklijuotas „Baudos pimpalas“ už „kaimynų skundimą“ – pranešimus savivaldybei apie parkavimą ant vejų ir šaligatvių; savivaldybės įrengti kelio ženklai „Stovėti draudžiama“ prie naujųjų šiukšlių konteinerių, kurie ištuštinami tuo pačiu metu pirmoje dienos pusėje ir – žinoma, kad tų ženklų nepaisoma, o vėliau kitose vietose bus nepaisoma ir kitų; rėkiančiai ryškios žaidimų aikštelės, identiškos kopijos nuo miesto pakraščio iki centrinės aikštės – vienodų vaikų vienodiems džiaugsmams.

Ten toliau, už kiemo: automobiliais užstatomos pėsčiųjų perėjos, pro kurias nematydami KET pažeidimų važiuoja policijos pareigūnai; restoranuose derinami įtakingų asmenų ar verslų interesams palankūs teisės aktai; patyrusių įsisavintojų įsisavinima ES parama; saugomos nuo taršos Kuršių marios; vyksta amžinoji švietimo reforma.

Lietuvoje reikia burtis spręsti mažas bendras problemas viešinant sprendimo procesus. Paversti sistema mažų problemų sprendimą.

Telktis žmonėms, jaučiantiems, pripažįstantiems, kad būtini pokyčiai, suvokiantiems, kad dideli pokyčiai negali įvykti iš karto, jie kyla nuo mažų, ir norintiems tuos mažus pokyčius inicijuoti.

Pradėti nuo (juokingai) mažų dalykų, nes maži dalykai yra tikrai padaromi, o sėkmė įkvepia, stiprina, traukia.

Ši valstybė yra ne institucijų (prezidentūros, parlamento, savivaldybių administracijų, komisijų ir t. t.), o visų piliečių.

Valstybė yra piliečių susitarimo reikalas – susitarimo gyventi kartu.

Valstybės tikslas yra piliečių gerovė.

Institucijos yra piliečių sukonstruotos priemonės: institucijos visų piliečių steigiamos tam, kad sumaniausi, kūrybingiausi, kompetentingiausi, iniciatyviausi, entuziastingiausi, sąžiningiausi, gavę įgaliojimus, vadovautų kuo didesnio kiekio bendros gerovės kūrimui.

Bet istorijos vyksme sunkiai sužalotos visuomenės piliečiai neįstengė sukonstruoti efektyvių institucijų, tad gerovės visiems neužtenka.

Bet jeigu kas nors įstengs, tai tik piliečiai.

ATSKIRI SVARBŪS TEIGINIAI

• Mes visi labai susiję ir visiškai vieni nuo kitų priklausomi.

• Netiesa, kad „visi savaip teisūs“. Vieni variantai yra geresni už kitus, o vienas yra sąlyginai geriausias.

• Nugalės ne „gėris“ arba „blogis“, o tie, kurie įdės daugiau pastangų.

• Negerovė Lietuvoje yra ne tiek mūsų priešų veiksmų, kiek mūsų neveikimo pasekmė.

• „Sistemą geriausiai apibūdina ne klaida (nuo žmogiškojo veiksnio neapsaugota nei viena sistema), o reakcija į klaidą.“

• „Pasaulį reikia skirstyti ne į gerus ir blogus žmones, o į bailius ir ne bailius.“

• „Tiesa nuskęs nereikšmingumo jūroje.“

• „10% of conflicts are due to difference in opinion.
90% are due to wrong tone of voice.“

• „Ateik apginti parko medžių“ prieš „Dingo katinėlis. Ačiū už pasidalinimą“: „1 Share“ prieš „204 Shares“.

• „Laimės ne tas, kuris parašys tiesą…


Tinklalapis sukurtas 2010-09-23; iš naujo veikia nuo 2020-02-20.

2 Comments

Leave a Reply to Benas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *