„Pritilo būgnai ir trimitai, kažkur pradingo visažiniai gynybos ekspertai, nuolatos skelbę apie genealią sąjungininkais paremtą gynybos strategiją, apie neabejotiną oro viršenybę, manevrą tankais ir greitą priešo sutriuškinimą. Kas gi nutiko? Amerikai pareiškus, kad Europa turės pati pasirūpinti savo saugumu, paaiškėjo akivaizdus dalykas – mūsų gynyba, pirmiausia, yra mūsų pačių reikalas. Ekspertai tyli liežuvius į užpakalius susikišę ir karts nuo karto „iššauna“ šiuo metu labai madingą kaltinimą Europos Sąjungai (ES): „taip mums ir reikia.” Politikai laksto kaip vištos be galvų: vieni ieško būdų kaip suvilioti už Atlanto esantį „Sugar Daddy”, kiti bando apeliuoti į ES vienybę ir tikisi, kad dėl mūsų saugumo visai nesijaudinančios pietinės Europos valstybės skirs bent du procentus gynybai. Tuo metu, kariuomenė toliau demonstruoja olimpinę ramybę ir šioje situacijoje nesugalvoja nieko geriau, nei užsakyti viešųjų ryšių akciją – spaudoje pasirodo visuomenę turintis nuraminti Lietuvos kariuomenės spaudos pranešimas, kurio esmė tokia: saugumo situacija nepasikeitė, sąjungininkų įsipareigojimai tebegalioja, mes dirbame savo darbą ir geriausia ką galite dėl gynybos padaryti, jūs piliečiai, tai taip pat dirbti savo darbą. Skamba taip lyg tėtis, susidūręs su neišsprendžiama problema ir matantis, kaip dėl to jaudinasi jo penkiametis vaikas, jį nuramina žodžiais: „Nesijaudink vaikeli, viskas bus gerai. Aš viskuo pasirūpinsiu.” Tačiau Lietuvos visuomenė nėra penkių metų vaikas, kuriai užtektų tokio „tėviško” paaiškinimo. Visuomenė nori girdėti, ar kariuomenė esamoje pasikeitusioje situacijoje turi planą B. Taip pat, nori žinoti, kaip ji galėtų aktyviai įsitraukti į šalies gynybos procesus, o ne būti vien donore ir stebėtoja.
Prieš kelias dienas vykusioje „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Pusvalandis su Valatka” laidos vedėjas Rimvydas Valatka tiesiai šviesiai paklausė krašto apsaugos ministrės Dovilė Šakalienė: „Kodėl mes apie gynybą vis tebekalbame būsimuoju laiku? Divizija – būsimasis. Vokietijos brigada – būsimasis. Priešlėktuvinė gynyba ir tankai – būsimasis. Gal ne nuo to pradėjome? Gal mums reikėjo pradėti nuo paprastesnių darbelių? Pavyzdžiui, turėti mobilizacijos planą, pagal kurį tam tikras skaičius vyrų susirenka tam tikroje vietoje, kur jau yra įbetonuoti įtvirtinimai, per kuriuos nei musė nepraslys?” Tai žinoma, gerokai simplifikuotas žurnalisto klausimas, tačiau jis iš esmės – teisingas. Tai patvirtina ir pati ministrė atsakydama: „O, kad galėtume, bet nebegalime, jau per vėlu. Tai reikėjo daryti prieš 7-8 metus, o dabar turime viską daryti vienu metu.” Suprask, dabar jau toliau privalome investuoti į sąjungininkų gerbūvį ir vykdyti dažnai politinių, o ne praktinių poreikių padiktuotus ginkluotės įsigijimus. Žinoma, iš žmogiškos pusės gali suprasti ministrę, kuri tokiu sudėtingu šaliai laikotarpiu buvo įmesta į jau pradėtų darbų verpetą. Tačiau, vienas dalykas, kurį sunku paaiškinti, kodėl, akivaizdžiai pasikeitus geopolitinei situacijai, NATO atsidūrus ant subyrėjimo ribos iš kariškių nereikalaujama naujo karinio patarimo ir plano B. Toliau, kaip užstrigusi plokštelė, kartojama apie ankstesnius (slaptus) NATO planus, garantuotą viršenybę ore, sąjungininkų dalyvavimą jau nuo pirmos būsimo konflikto dienos ir kitus negarantuotus dalykus. Ir visa tai vainikuoja galutinė D. Šakalienės mesta frazė: „Mes turėsime sudėtingesnes, sunkesnes sistemas (nei ukrainiečiai) ir kai kur mums nereikės remtis dronais vien iš biednumo ar paramos stokos.” Akivaizdu, kad tai tik ministrės lūpomis atkartoti tie patys Lietuvos kariuomenės vadovybės žodžiai: “Mes kariausime kitokį karą”. Išgirsti tai, ir supranti, kad vis dar tebegyvenama paralelinėje realybėje.
Šiandien dronai tapo esminiu įrankiu tiek Ukrainos, tiek rusijos kariuomenėms, leidžiančiu atlikti tikslius smūgius, stebėti priešo judėjimą ir efektyviau koordinuoti veiksmus. Jų naudojimas ir toliau formuoja konflikto dinamiką, o abi pusės nuolat tobulina savo dronų technologijas ir taktikas. Fiksuojami atvejai, kai ukrainiečiai rusų atakas atremia vien tik oro ir antžeminiais bepiločiais, pėstininkams nebedalyvaujant.
Vasario mėnesį žurnalas „The Economist“ publikavo kelis straipsnius susijusius naujosios Amerikos prezidento administracijos planuojamomis Pentagono pertvarkomis.
Viename iš jų teigiama: „Aiškiausiai problemos matomos bandant pritaikyti technologijas kariniam pranašumui. Ukrainos danguje skraidantys dronai modernizuojami kas kelias savaites, o Pentagono biudžetas tokio tobulėjimo tempo pasivyti negali – tam prireiktų ne vienerių metų. Amerikos ir Europos elektroninės kovos sistemos kainuoja du ar tris kartus brangiau nei ukrainietiškos ir jau yra atgyvenusios.”
Toliau rašoma, kad: „Naujoji administracija, negali tiesiog imti ir paversti milijardus dolerių kainuojančius povandeninius laivus ir bombonešius dronų pulkais, nes, norint demonstruoti galią kitoje pasaulio pusėje, ir toliau reikės didesnių platformų.”
Akivaizdu, kad amerikiečiai milijardus leidžia didesnėms ir sunkesnėms platformoms visai dėl kitų priežasčių, nei tai darome mes, ir D. Šakalienės paaiškinimas dėl investavimo, pirmiausia, į „sunkesnes sistemas”, o ne į technologiškai naujų ir lengvų asimetrinio poveikio sistemų masinį diegimą, švelniai tariant, neįtikina. Belieka tik pasidžiaugti ministrės patikinimu, jog prasidėjus ketvirtiems karo metams, kiekvienas Lietuvos kariuomenės vienetas TURĖS po dronų padalinį. Kaip įprastai, vis dar būsimuoju laiku.“
Komentarai
„Na dar vienas kitas kalba; A. Matonis, Saldžiūnas ir va ekspertas Vizbaras ;)) https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000394079/malinionis-apie-europos-rupinimasi-saugumu-viskas-jau-yra-ivyke-kad-europa-atsibustu“
„Matyt kariuomenė suvokia, bet kaip čia garsiai neleptelt, kad x dienos atveju būtų didelė )*( Svarbu, kad visuomenė nepanikuotų, o bus kaip jau bus ..“
„Šiaip nėra tiesa, kad nebuvo keliami klausimai kitiems ministrams. Buvo daug ir dažnai klausiama, ką veikia KAM Anušauskas ir kaip suprasti Rupšį. Daug buvo klausiama, bet nebuvo daug atsakymų“
„O, bet, tačiau tikrai taip: lėtas, nerangus, individualiais interesais persmelktas, nepakankamas, neatitinkantis realybės, apipančiotas įvairiausiais tarptautiniais įsipareigojimais, nepatikrintais įsitikinimais, tūkstančio nepatyrusių pareigūnų nuomonėmis, gynybinis mechanizmas.“
„Gerbiamas Arūnai, niekas niekur nedingo, tik nauji faktai verčia apsvarstyti situaciją, pirmiausia strateginiu ir operaciniu lygmenimis. Nors ir taktiniu lygiu niekas nepasikeitė. NATO niekur neišnyko, kaip ir naujieji gynybos planai. Esame visi apakę dėl Trumpo, nes jo politikos pokyčiai kol kas žymiai tolesni nei galėjome numanyti. Visgi tai pirmiausia susiję su Ukraina. Ar JAV mažins pajėgumus Europoje, ar išves pajėgų dalį – spėlionės. Kaip esu rašęs nesyk pernai, Lietuva ir Lenkija yra „good guys”, kurie Trumpo neturi erzinti. Taip, Europa ieško naujo sambūvio su tuo marazmatiku formų, taip, visi mobilizuojasi. Mūsų ministrė, kaip man atrodo, yra naujo europinio mąstymo smaigalyje, tačiau bendrai paėmus Vyriausybė dėl gynybos ir finansavimo kažkur dreifuoja. Aš irgi seniai galvoju apie viršenybės ore užtikrinimą, tuos 1000 naikintuvų, kuriais disponuoja SACEUR, ir mums žadėtą paramą. Kol kas pokyčių nematau, B52 virš galvos skraido kaip solidarumo įrodymas. Palaukim NATO summito nekrūpčiodami.“
„Bepiločiai šiandien gelbėja Ukrainą
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasilijus Maliukas pranešė, kad 85 proc. rusų ir jų technikos sunaikinama būtent Ukrainos dronų dėka.
Lietuvos krašto apsaugos ir kariuomenės vadovybė vengia kurti atskiras Bepiločių sistemų pajėgas (oro, jūrų dronai ir antžeminiai robotai), o užpildo spragą pusėtinu žingsniu: Lietuvos kariuomenė integruoja bepiločių technologijų sprendimus į jau esamus pajėgumus. Tai reiškia nėra strateginio mąstymo. Ukrainos patirtis ir pamokos pas mus reikiamu lygiu neanalizuojamos ir neįvertinamos.“
+
Arunas Kumpis
„Na, jie vis dar tikisi kariauti “kitokį karą”, kai už mus viską padarys sąjungininkai, o mes tik pabūsime statistais tame vakarėlyje. Tai kam tie specializuoti dronų padaliniai.“
„Prie Smetonos buvo trys gynybos planai: “L” , “R” ir “V”. ( Užpuolus Lenkijai,Rusijai ar Vokietijoj).Buvo viskas parengta ir suskaičiuota ir sukaupta. Visi žinojo ką reikės daryt: savivaldybės/seniūnijos žinojo kiek reikės mobilizuot žmonių, arklių,vėžimų sunkvežimių, maisto, įrankių.Kariuomenė žinojo ką reikės daryt, į kokius rajonus judėt, kur gintis, kur sukaupt/pervežt atsargas ir panašiai. Buvo planas , kaip panaudot bankuose esančius pinigus ir aukso atsargas. Dabar nugriūsit ką atskleisiu: apie 2019 m LR KAM ministerijos Mobilizacijos Departamentas kreipėsi į LR Centrinę Banko Valdybą, su klausimu: Ką darysit su bankuose esančiais grynais pinigais karo metu? Atsakymas: DEGINSIM! Bandant svarstyt kaip perduoti kariuomenės daliniams (nes karo metu centralizuotas pirkimas neįmanomas), pasirodo daliniuose jau gal 20 metų nėra tokios pareigybės kaip buhalteris/kasininkas!!!Ir nebus! Rupūs miltai!!!!“