„2.
Jau gal du mėnesiai praėjo po susitikimo LRV apie sveikatos sistemos pasirengimą karui. Be atsiųstos susitikimo atmintinės – daugiau jokių šios iniciatyvos gyvybės ženklų. Šiaip jau aš labai vertinu darbą mažose tikslinėse grupėse to neafišuojant – jeigu tai yra kryptinga, į rezultatą orientuota veikla. Galgi tyliai, mums to nežinant, dirbami svarbūs darbai, rengiant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą ir jos darbuotojus darbui karo sąlygomis?
Kol kas palikim ramybėje neoficialią informaciją iš “didžiųjų atraminių ligoninių”, kurią man kaip skruzdėlės po šapelį suneša draugai ir geri žmonės. Paimkim kad ir viešumoje pasirodžiusią informaciją apie visai nesenai Klaipėdos chirurgų draugijos surengtą konferenciją apie mediciną karo metu. Nedalyvavau, tad remiuosi tik viešai prieinama pokonferencine polemika.
Sako, vienas gerai išmanantis tuos dalykus specialistas dabartinį sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą vertino 2 iš 10. Kitaip tariant, prasidėjus aktyviems karo veiksmams Lietuvos teritorijoje, Jūsų galimybės gauti kokybišką medicinos pagalbą yra maždaug kuolo lygyje (penkiabalėje sovietinės Lietuvos pedagogikos sistemoje). Reiškia, kad tikrai mirsite, kai būtumėte galėję išgyventi. Liksit visam gyvenimui ant patalo, kai būtumėt galėję vaikščioti. Šokuosit ant vienos kojos, nes kitą jums amputuos po savaitės nuo sužeidimo. Negalėsit net išsiverkt ant savo užmušto vaiko kapo, nes niekas nežinos kur Jūsų vaiko lavonas.
Bus daugiau.“