„Jei žemė bus pilna velnių“ (2024-12-08)

Užsiminė V. M. 2024-12-08.

„Jei žemė bus pilna velnių, / Mus norinčių praryti,
Ne per labai bus mums baisu, / Pavyks atsilaikyti.
Nors pagiežą prieš mus / Pasaulio Viešpats siųs,
Ne ką mums padarys: / Lengviausiai pražudys
Jį gyvas Dievo Žodis!

Jie turi Žodį su tiesa / Palikt be abejonės.
Pas mus pats Dievas su dvasia / Ir apstumu malonės.
Jei garbę ir turtus, / Jei žmoną ir vaikus,
Gyvybę mums išplėš, / Jie nieko nelaimės:
Mums lieka karalystė.“

https://ref.lt/images/Leidiniai/180.pdf

2023-06-28

„Tada Vokietijoje buvo itin populiari M. Lutherio giesmė „Tvirčiausia apsaugos pilis“. Buvo spausdinami atvirukai su giesmės tekstu ir karo scenomis. Ypač dažnai būdavo cituojamos eilutės: „Jei žemė bus pilna velnių, / Mus norinčių praryti, / Ne per labai bus mums baisiu, / Pavyks atsilaikyti.“
Velniais, žinoma, tada laikyti ne kas kitas, o britų, rusų ir prancūzų kareiviai. Kad giesmėje tuo atsilaikymo įrankiu įvardijamas Dievo žodis, o ne patrankos, buvo tiesiog ignoruojama; taip pat užsimerkta ir nepaisyta, kad tarp vadinamųjų velnių tikriausiai galėję būti nemažai brolių Kristuje. Bet kad vokiečių pusėje sėkmingai veikė tikrasis velnias, jau ir tada niekas nė nemanė garsiai pasakyti.“

https://www.bernardinai.lt/apie-senaji-velnia-ir-naujuosius-setonus

Šimtas tūkstančių protestuojančių Valensijoje (2024-11-30)

„Around 100,000 poured onto the streets of the Spanish city of Valencia Saturday to protest the government’s handling of last month’s deadly floods.“

„The regional government is morally and ethically incapable of handling the reconstruction,” Anna Oliver, a spokesperson for the march, told the media.“

„In what is now deemed the worst natural disaster in Spain’s modern history, at least 222 people died in Valencia, while eight others died in other regions.“

„This is the second massive protest targeting the regional government of Valencia, with the main demand being for the President of Valencia, Carlos Mazon, to step down.
An estimated 130,000 people attended the first protest, according to government figures.“

„Mazon is bearing the brunt of the anger because his government failed to alert citizens about the floods until it was too late.“

„It later emerged that he was having a long lunch on the day of the floods and arrived two hours late to the emergency meeting, according to Spanish media reports.“

„“He has not asked for forgiveness or provided any reasonable explanation for what happened that day,”“

„Spain’s central government was also criticized in the protest’s manifesto, which accused it of failing to intervene or pressure the Valencian government when faced with its “inaction.”“

„Earlier on Saturday, around 5,000 firefighters protested in Madrid over a lack of government coordination in emergency situations like the floods.​​​​​​​“

https://www.aa.com.tr/en/europe/tens-of-thousands-protest-in-spains-valencia-over-government-handling-of-flood/3409769

Dimitrijus Savinas: „Sovietinis žmogus iš prigimties impotentas, griovėjas ir parazitas“ (2024-11-29)

2024-11-26

„Советский человек по природе своей импотент, разрушитель и паразит. Он совершенно прекрасен там, где нужно что-нибудь разрушить. Тут он проявляет удивительную выдумку, не просто уничтожая, но с выдумкой и огоньком оскверняя чужие святыни, унижая беззащитных и с садистским сладострастием ломая остатки воли и нравственного чувства в тех несчастных, которые оказались в его руках.
Но вот что-либо свое создать он не может, будучи, как и отец его диавол, лишен творческого начала.
В сфере более-менее высокой культуры, во времена СССР, он собирал собственных франкенштейнов из кусков развороченного имперского наследия, руками “буржуазных спецов” (“советский” балет, литература и т.д.). А в сфере масскульта традиционно пытался что-то срисовать у проклятого Запала, что продолжается и поныне.
И вот тут-то его импотентность и вторичность проявляется особенно ярко. Крайне примечательно, что советский человек эпохи неосоветизма всю свою эстетику заимствует непосредственно в США. На карикатурах сильную и могучую Эрэфию олицетворяет медведь – медведь, с которым Россию всегда ассоциировали иностранцы, но который НИКОГДА не был собственно русским символом.
Болельщики на футболе одевают розовые шапки-ушанки, чтобы максимально приблизиться к образу рашенз из фильма “Красная жара”.
Ну а эстетика Red Alert пустила корни так глубоко, что ныне позабытая неосоветская партейка в Латвии, “Новое согласие”, использовала музыку оттуда в своем предвыборном ролике, сделав ее чуть ли не собственным гимном.
Совок – импотент. Он не может вообще ничего создать сам. Но, поскольку массовая культура ему очень нужна, он тупо копирует образцы американского масскульта, которыми потом и трясет перед носом всего мира как собственным “наследием” и “уникальным культурным кодом”.“

https://www.facebook.com/dimitriy.savvin/posts/pfbid08mJh5VZ2cWGQrcGA4QifUpnEeHyE6jCCRHtAz3h1zq2dLsL3Cva7i49YdtLGmJpfl

Nesu tikras, kad pritariu, jog „sovietinis žmogus nepajėgus sukurti nieko savo, nes, kaip ir jo tėvas velnias, stokoja kūrybinio prado“.

Rimas Armaitis „apie taip vadinamas „paliaubas““ (2024-11-29)

„Bet Rusija Ukrainoje parodė ne tik pasirengimą patirti didelių nuostolių, kad galėtų toliau kovoti, bet ir gebėjimą tęsti kovą po šių nuostolių.“

„Ar jūs žinote, kad kremliaus driskiai vien fronte panaudoja nuo 40 iki 60 KAB‘ų tik per parą (ar mes turime kuom atsakyti). O įvairiausių raketų ir šachedų jie panaudoja nuo 120 iki 190 per parą. Ar mes turime kuom atremti tokias atakas. Mūsų kritinė infrastruktūra tokiais tempais būtų visiškai sunaikinta per 2-3 savaites, nes ji nėra net taip apsaugota, kaip apsaugota Ukrainoje.“

„Ukraina dar laikosi tik todėl, kad jų mentalitetas panašus kaip ir kremliaus driskių, o karo genas dar stipresnis. Bet europiečių karo genas žymiai silpnesnis.“

https://www.facebook.com/senas.vilkas.9/posts/pfbid0Lhb3ojYBsQ1PTMqtqroE1ZQVrLZtYm5FWXAhoUTsL1zQmkTkLgqGNNzxaLou55Exl

Lukas Ramonas apie biurokratiją (2024-11-26)

„Dalykas iš vienos pusės mažareikšmis, ne? Mažas restoraniukas Šiauliuose, ką čia parintis. Bet tai šį tą sako apie mus. Turėjome mažą sėkmės istoriją, o dabar turime standartinę nesąmonę.“

„Kaip ten su idėja Lietuvai? Biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas (ir, labai greitai: beipagalbajaunomsšeimomsįsigijantbūstus).“

„Pats 6 metus dirbau valstybės tarnyboje. Neįsivaizduoju ką ten turėtum prisidirbti, kad tave atleistų. Gal padegti kabinetą, bet ir tai, sakytum netyčia. Įrašytų drausminę: nu gerai, jei dar du kabinetus sudeginsi, tai jau pyksimės.“

„Be to, ne atleidimais viešąjį sektorių reiktų keist. Manau lengva pasakyt – ai, visus lauk, statom nuo apačios. Nu gaaal, kai kur to reikia.“

„Bet visur kitur reikia pradėti nuo paskatų sudėliojimo.“

„Spėčiau, kad biurokratizmas atsiranda ne iš baimės – bent jau ne iš racionalios. Biurokratas nebijo, o jei bijo, tai visko, nepaisant melodijos. Skaitmenizacija ateina nori to nenori, nesumažins ji giluminių problemų. Pačia biurokratiją reiktų spręsti motyvuojant naudoti sveiką protą. Sudėlioti paskatas, orientuoti tarnautojus į problemų sprendimą, o ne į formalų veikimą.“

„Kol kas Lietuvoje visas problemas sprendžiame Feisbuku. Ką gi, liūdnai ir aš prisidedu prie šios teisingumo ekosistemos.“

https://www.facebook.com/miauksiadienis/posts/pfbid0DLuPBunijHoRLk8FHj4kgFK2Dy7HnziWUkzKTwAbk3Srwjbx6VgdNQjqRAE3yVbal

„Boguslavas Gruževskis: ne iš piršto laužta, kad gyvenam sėkmingiausiam Lietuvos laikotarpy“ (lrt.lt) (2024-11-25)

2024-11-25

„„Mokytojas turi būti geriausiai apmokama profesija“, – sako sociologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Mokslininkas įsitikinęs, jog gyventume geriau iš pagrindų pradėję ugdyti ir keisti savo vertybes, kas iš tiesų ir prasideda mokyklos suole. Tikėtina, jog prieš kelis šimtus metų gyvenusiam žmogui šiuolaikinis mūsų gyvenimas atrodytų tarsi utopija. Tačiau ar iš tiesų utopija egzistuoja? Profesorius Gruževskis teigia, jog to žmonės siekia dėl vidinės harmonijos, o ne dėl pačios utopijos.
Ar įmanoma sukurti utopiją? Ar ateityje darbo savaitės bus trumpesnė? Gal nedirbsime išvis, o pinigai bus dalinami veltui?
Pokalbis apie utopijos kūrimą kartu su Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesoriumi, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu Boguslavu Gruževskiu.“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000376473/boguslavas-gruzevskis-ne-is-pirsto-lauzta-kad-gyvenam-sekmingiausiam-lietuvos-laikotarpy

„Prie Naujojo Židinio: nuo 1944-ųjų Kauno žydų geto prie 2024-ųjų Seimo rinkimų rezultatų“ (2024-11-24)

„Spaudai rengiant netrukus pasirodysiantį naują kultūros ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerį, vienas jo tekstų netikėtai įgijo naujo aktualumo. Istoriko Nerijaus Šepečio publikacija apie Kauno žydų geto policiją ir jos autoritetą – tai dalis kartu su prof. Giedre Jankevičiūte vykdyto tyrimo „Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai.“ Prie jo galima priskirti ir šių metų vasarą surengtą parodą, skirtą Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui. Tada, ko gero, buvo sunku nuspėti, jog Seimo rinkimai pasibaigs skandalinga valdančiosios koalicijos sudėtimi, įtraukiant į ją ir už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko vedamą judėjimą. Apie tai šiandien ir kalbėsimės prie Naujojo Židinio. Laidos svečias – Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000376354/prie-naujojo-zidinio-nuo-1944-uju-kauno-zydu-geto-prie-2024-uju-seimo-rinkimu-rezultatu

„Viktoras Bachmetjevas: bandau laikytis principo – nesmerk bijančių, žavėkis nebijančiais“ (2024-11-21)

„Kokį šiuolaikinės Lietuvos vaizdą matome literatūros veidrodyje? Kaip keičiasi Lietuvos visuomenė? Kiek mes turime kritinio mąstymo ir saviironijos? Ar demokratinėse valstybėse gali subręsti sąlygos diktatūrai? Koks yra kultūros žmonių vaidmuo, ar jis gali būti reikšmingas?
Laidos svečias – humanitarinių mokslų daktaras, Emmanuelio Levino centro steigėjas, leidyklos Hubris įkūrėjas, buvęs kultūros ministrės patarėjas, šiandien nepriklausomo Kauno knygyno Kolibris siela, filosofas Viktoras Bachmetjevas.
Ved. Jolanta Kryževičienė“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000375798/viktoras-bachmetjevas-bandau-laikytis-principo-nesmerk-bijanciu-zavekis-nebijanciais

Eduardas Kriščiūnas prieš Vilniaus m. savivaldybę dėl to, kas laikytina oficialiu prašymu (2024-11-20)

2024-11-20

„Pergalė!
LVAT išnagrinėjo mano skundą ir pripažino, kad per tvarkaumiesta.lt pateikti prašymai yra laikytini oficialiais prašymais, todėl į juos turi būti atsakoma Viešojo administravimo įstatyme numatyta tvarka.
Taigi, ten turės būti nurodomi ir atsakinėjančių tarnautojų vardai bei pavardės, o atsakymai turės būti išsamūs ir motyvuoti. Kitaip tariant, tvarkaumiesta.lt turės būti arba uždarytas, arba jame turės grįžti galimybė skundus teikti anonimiškai.
Tarp eilučių galima išskaityti ir faktą, kad Vilniaus miesto savivaldybė turės uždrausti komentavimo galimybę ir FB bei kitose platformose, nes per ten pateikti paklausimai taip pat turėtų būti laikomi pateiktais tinkamai (yra papildomų sąlygų) ir nagrinėjami pagal VAĮ reikalavimus.
Nutartis ne tik neskundžiama, bet ir formuojanti praktiką, t.y. ja bus galima remtis teikiant argumentus kitose bylose!
—-
21. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad jos pasirinkta ir naudojama programėlė „Tvarkau Vilnių“, esanti įrankiu operatyviai pranešti pastebėtas bendro pobūdžio problemas mieste, ir todėl neatitinka Taisyklėse numatytos tokios pasirinktos informacinės technologijos (elektroninių ryšių priemonės) naudojimo asmenų aptarnavimui sąlygos, teisėjų kolegija vertina, kad ginčo programėlė neabejotinai skirta viešajai komunikacijai ir joje dalyvaujančių (per programėlę į savivaldybės administraciją besikreipiančių) asmenų atitinkamam aptarnavimui, kuriuo reaguojama į jų kreipimąsi. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjo elektroninio kreipimosi į atsakovę išnagrinėjimas ir atsakymo pareiškėjui pateikimas esą neturi asmens aptarnavimo požymių pagal konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, taip pat viešojo administravimo reikalavimus, kylančius iš VAĮ. Todėl minėti atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmetami.
22. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad savivaldybės, jų administraciniai padaliniai turi teisę viešajai komunikacijai arba asmenų aptarnavimui naudoti įvairias elektroninių ryšių priemones, tačiau tai darant privalo būti laikomasi gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų, ir vadovaujamasi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, aiškindamas konstitucinę nuostatą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, be kita ko, yra konstatavęs, kad: pagal Konstituciją valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant; valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą); neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.
—-
Administracinė byla Nr. eA-709-968/2024: https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=ea7a8f30-f531-4572-8ed5-de8b654efcab
Visą bylos medžiagą (ir skundą bei tarpinius sprendimus) galite rasti čia: https://failai.riedu.lt/index.php/s/LVAT_tvarkaumiesta“

https://www.facebook.com/Eduardas.Krisciunas/posts/pfbid0dAK9ba4bWEceewrMvGz5YBD1ZijRbWUBZe2TNk951dN1NJ6aAVzACCUeLRuX5mqkl

Jaunius Špakauskas apie „nušokti nuo tilto“ (2024-11-19)

„Jausmus gamtoje nusakyti tobulai sutverta lietuvių kalba #bejėgė apibūdinti tai, ką šiandien privalome skelbti Lietuvoje – tai yra NATIONAL EMERGENCY!
Pirmas, antras, trečias… vaikas, kuriam dar neauga barzda, pasirenka sprendimą – nušokti nuo tilto.
Nušokti nuo tilto ir niekada gyvenime neparagauti gardžios kavos, savomis akimis pamatyti Argentiną ar sulaukti tokio amžiaus, kai pradeda patikti alyvuogės…
Užmerktomis akimis galima atsakyti su 90 proc. tikslumu, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą moraliniame teisme – šita prakeikta, akla ir rusmečiu beviltiškai sutraumuota sistema, nepajėgi atsistoti ant tvirtų Nepriklausomybės kojų ketvirtą laisvės dešimtmetį.
Mūsų paaugliui vaikui prieš gerą pusmetį prie pat mokyklos teritorijos buvo įvykdyta egzekucija. Egzekucija gera apsimetančioje Kauno mokykloje.
Ir žinote ką?
Bukagalvei direktorei buvo p*chui.
Policijos tyrėjams – p*chui.
Bukagalvei, tokiai Kauno marozei prokurorei buvo mega mega mega p*chui!
Šita su savo „pacientais“ – žiauriais nusikaltėliais revidyvistais – supanašėjusi „teisingumo sergėtoja“ paskambinusi mūsų šeimai ėmė naglai grasinti, kad bendraujame su žurnalistais, ir vimtelėjo – „jūsų vaikas yra labai jautrus“.
Šeši jaunieji banditai kojomis spardė, reketavo ir spjaudė – jautrus my ass!!!
Ir kai išsilavinusi ir tikrai nebaisiai biedna šviesių lietuvių šeima neranda teisingumo, kas kitas mums belieka išskyrus viešumą?
Tik laisvai Lietuvos žiniasklaidai pradėjus domėtis jaunuolio egzekucija, direktorė prisiminė ir tėvų telefono numerį, nors paskambinusi pasiteiravo visai, ne kaip jaučiasi jos auklėtynis, kurio veido nėjo atpažinti tarp kraujosrūvų ir mėlynių, o „kodėl tas jūsų vaikas išėjo iš mokyklos teritorijos?“
Gal todėl, kad jį šeši marozai už pažastų išsivedė, tu, beviltiška sovietine bukagalve?!
Kažkiek net sukrečia faktas, kad ta buka boba buvo neįgali atsisukti net savo pačios mokyklos vaizdo kamerų.
Mūsų vaikas yra toks „jautrus”, kad parėjęs vėliausiai vakare darbo dieną į namus, griežčiausiai prieštaravo tam, kad į namus būtų iškviesta policija.
Ir visa laimė, kad tas „jautrus” vaikas yra toks #didelis vyras (!), jog vėliau atvirai bendravo tiek su gimdytojais, tiek su pareigūnais tam, kad Lietuva būtų Lietuva, o ne sumauta rusija, kur bachūriukai santykius aiškinasi kaip zonoje. Matote, nes toje šalyje nėra jokio skirtumo!
Ir žinote ką? Gal mūsų šeima sulaukė teisingumo? Ne, mes esame lochai savo pačių šalyje, kur sistemytė stoja mūru už savus ir tylią tvarką, ir kur įvairiomis formomis vis tiek išlenda solidarumas ne su auka, o su budeliu!
Aš labai #didžiuojuosi mūsų vaiku, kuris mums vaikas, nors jau didelis vyras ir gal net man jau duotų į kuprą! Bet daugybė vaikų, jausdami absoliučią bejėgystę prieš šitą supuvusią sistemą, šiandien renkasi ne pokalbį, bet tiltą.
Ar mums tikrai kaip visuomenei šitai yra OK?
Idėja naujai valdžiai – trijų dienų gedulas, o tada sunkus darbas tam, kad kiekvienas jaunas žmogus jaustųsi absoliučiai saugus, o pelnytos bausmės sulauktų jaunieji nusikaltėliai, o ne jų aukos.
Idėja naujai valdžiai – kad vaikai šokinėtų nuo tiltų tik su guma, tik vasarą, o paskui šypsodamiesi pozuotų asmenukėms ir dalintųsi internetuose mūsų visų patiktumams.
Su ašaromis akyse apkabinu kiekvieną savo vaiko netekusią mamą ir kiekvieną savo vaiko netekusį tėvą.
Jūsų skausmo nieks neatpirks, mes galime tik #maldauti jūsų atleidimo…“

https://www.facebook.com/jaunius.spakauskas/posts/pfbid02WbhXxMF8eEB8fCSsgfzuZkqnAWAbaxzqLfP7tE47WZ6uYKrwELRYyPUmvxaJNTH1l

Apie bankrotus maitinimo sektoriuje (2024-11-19)

„Pamenu kai Odeta Bloziene metų pradžioje buvo pas Jakilaitį studijoje ir jos klausė: ar jūs galite garantuoti, kad iki metų galo bus ne vienas bankrotas maitinimo sektoriuje? Odeta su šimtaprocentiniu įsitikinimu: aš jums garantuoju.
Anksčiau man neteko matyti kaip žmonės palieka bare popierinius cv, ateina gyvai ir klausia dėl barmeno darbo. Dabar matau.
Iš karto sakau – tai ne tik Lietuvos problema. Sumažėjęs lankytojų skaičius yra didelė ir pagrindinė problema maitinimo sektoriui. Kai užsidaro spalį ar lapkritį, galite būti tikri, kad įsipareigojimų našta tapo nebepakeliama. Spalį klientai grįždavo po sausos vasaros ir iki pirmos šilumos (gal išskyrus sausį) būdavo “sezonas”. Šiemet metai kitokie.
“Per brangu” yra atsakymas iš 90% žmonių. Ir tuo pačiu pilnos arenos koncertuojant bet kam, pilni prekybos centrai ir perkami dalykai, kurių mažai reikia. Keliaujama tiek, kiek anksčiau vargiai sau leisdavome. Nerandu aiškaus atsakymo kodėl? Gal maisto pristatymas į namus yra toks platus? Gal žmonės tingi išeiti iš namų? O gal taip puikiai suaugome su technologijomis, kad namie jaučiamės taip pat gerai, kaip susitikę gyvai?“

https://www.facebook.com/nuolaida/posts/pfbid0LATV3v87NLBQU5dBGT8h17eweKyE79WvCuqqNfKqvj6MN8Hrv7j6FKemW8EdhPUUl

–d–a–u–g–i–a–u–>

Lietuviškas gimdymas „Sidro namų taisyklėse“ (2024-11-11)

„Pirmas Larčo priimtas kūdikis gimė lietuvių šeimoje – nykiame bute viršutiniame namo aukšte, kur iš čiaupo bėgo tik šaltas vanduo, o aplinkinės gatvės buvo nuklotos sumaigytais vaisiais, sutryptomis daržovėmis ir apterštos arklių. Nebuvo ledo, kurio reikia uždėti ant pilvo, ties gimda, jei po gimdymo moteris smarkiai kraujuoja. Ant viryklės jau stovėjo puodas verdančio vandens, bet Larčui norėjosi sterilizuoti visą butą. Jis išsiuntė gimdyvės vyrą parnešti ledo. Paskui išmatavo jos dubenį. Apčiuopė vaisių. Jo širdies tonų klausėsi žiūrėdamas į katę, ant virtuvės grindų žaidžiančią su negyva pele.
Bute buvo ir būsima močiutė; su gimdyve ji šnekėjosi lietuviškai. Su daktaru Larču mėgino susikalbėti keista gestų kalba, todėl jis pamanė, kad būsimoji močiutė ne viso proto. Ji isteriškai rodė, kad didžiulis apgamas jai ant veido ją arba labai džiugina, arba baisiai liūdina – Larčas nesuprato, kaip ten iš tikrųjų yra; gal ji tiesiog prašė, kad jis tą apgamą pašalintų, arba prieš priimdamas kūdikį, arba paskui. Močiutė prisigalvojo visokių būdų apgamui parodyti – iš pradžių pakišo po juo šaukštą, tarsi jis būtų bekrentąs; paskui uždengė jį arbatos puodeliu ir staiga vėl atidengė, lyg norėdama ką nustebinti ar, tarytum kokia iliuzionistė, pralinksminti netikėtu triuku. Bet Vilburiui Larčui, matančiam, kaip ji neriasi iš kailio, piršosi mintis, jog senutė paprasčiausiai neprisimena, kad jau parodė jam savo apgamą.
Su ledu grįžęs gimdyvės vyras užlipo ant katės ir ši pasipiktinusi sukniaukė tokiu balsu, jog Vilburis Larčas pamanė, kad kūdikis jau gimsta. Larčas dėkojo Dievui, kad neprireikė žnyplių; tai buvo greitas, saugus ir labai rėksmingas gimdymas, po kurio gimdyvės vyras atsisakė nuprausti naujagimį. Tai padaryti siūlėsi močiutė, bet Larčas būgštavo, kad jos jaudinimasis, sumišęs su silpnaprotyste, prie gero neprives. Jis kaip galėdamas parodė (lietuviškai šnekėti juk nemokėjo), kad kūdikį reikia nuprausti šiltu vandeniu, su muilu, – kad negalima jo virinti puode ant viryklės ar laikyti galva žemyn po šalto vandens čiaupu, – ir sutelkė dėmesį į placentą, kuri vis nenorėjo išlįsti. Iš to, kaip pacientė kraujavo, Larčas suprato, kad netrukus jam teks stabdyti pavojingą kraujoplūdį.
Jis meldė gimdyvės vyrą, kad šis jam atkirstų šiek tiek ledo, – stiprus vyrukas buvo atnešęs visą luitą, tam pasiskolinęs iš pardavėjų didžiules žnyples; dabar jis stovėjo virtuvėje, grėsmingai užsidėjęs tas žnyples ant peties. Jo atgabento ledo luito būtų pakakę kelių kraujuojančių pacienčių gimdoms atšaldyti; uždėtas visas ant vienos pacientės, tas luitas būtų sutraiškęs gimdą, o gal ir pačią pacientę. Staiga močiutė išleido iš rankų muiluotą naujagimį ir jis įkrito į kriauklę, kurioje mirko šaltu vandeniu užpilti nešvarus indai; tą pačią akimirką gimdyvės vyras vėl užlipo ant katės.
Naudodamasis sąmyšiu ir matydamas, kad nei močiutė, nei gimdyvės vyras į jį nežiūri, Larčas per pilvo sieną suėmė pacientės gimdos dugną ir smarkiai spustelėjo. Moteris garsiai sukliko ir stvėrė jam už rankų; močiutė, palikusi naujagimį tarp indų, sučiupo Larčą per liemenį ir įkando jam į tarpumentę. Gimdyvės vyras viena ranka išgriebė kūdikį iš kriauklės, o kita iškėlė ledo žnyples Larčui virš galvos. Laimė, kaip tik tada Vilburis Larčas pajuto, kad placenta galiausiai atsiskyrė. Kai jis ramiai parodė, kad ji jau lenda, močiutė ir gimdyvės vyras sužiuro į ją, ko gero, pagarbiau, negu žiūrėjo į kūdikį. Pats nuprausęs naujagimį ir davęs motinai išgerti skalsių ekstrakto, Larčas be žodžių, vien galvos linktelėjimu, atsisveikino. Išėjęs iš buto, jis labai nustebo, nes beveik tą pačią akimirką, kai uždarė duris, viduje kilo baisus erzelis: močiutė, ledu apdėta gimdyvė, jos vyras – visi rėkė, lietuviškai, vienas ant kito; prie šeimos barnio pirmą kartą prisidėjo ir skardžiabalsis naujagimis. Atrodė, kad gimdymas, ir daktaro Larčo apsilankymas, buvo tik trumpa nesuprantamos tų žmonių gyvenimo maišaties pertrauka.
Larčas tamsiais laiptais nulipo žemyn ir apgraibomis išėjo į lauką; ten šiurptelėjo, užmynęs ant apipuvusios salotų gūžės, kuri po padu suknežo lyg minkšta naujagimio kaukolė. Šįkart klaikus katės kniaukimas jam nepasirodė panašus į kūdikio verksmą. Jis pažvelgė į viršų ir dar spėjo pamatyti kažkokį pro lietuvių buto langą išlekiantį daiktą. Greitai atšokęs į šalį, šiaip taip išsisuko. Neabejojo, kad buvo taikoma į jį, tik nesuprato, kuo įžeidė tuos vargšus žmones. Gal nusižengė kokiam lietuviškam papročiui? Larčas nustèro pamatęs, jog daiktas, išmestas pro langą, – ir dabar be gyvybės žymių gulintis ant žemės jam po kojomis, – yra katė. Bet iš pradžių jis buvo nustėręs dar labiau; akimirką manė, jog tai gali būti kūdikis.
Harvarde akušerijos dėstytojas buvo sakęs, kad naujagimių kūneliai „tiesiog neįtikimai tampūs“, bet Larčas žinojo, kad kačių kūneliai irgi pakankamai tampūs, ir matė, kad gyvulėliui vis dėlto nepavyko išlikti gyvam po kritimo.“

Sidro namų taisyklės. Džonas Irvingas. Alma littera, 2005 m., 60–63 p.

„Atliekų rūšiavimo iliuzija: kai muziką užsako visai ne tas, kas moka pinigus“ (zaliasistaskas.lt) (2024-11-08)

2024-11-08

„Jau nuo 2025 m. nauji reikalavimai įsigalios ir Lietuvoje. Plastiko turinčių pakuočių perdirbimo užduotis kils nuo 63 iki 100%, o už visas į rinką išleistas neperdirbamas pakuotes gamintojai ir importuotojai turės mokėti taršos mokestį.“

„Vis dėlto, Lietuvoje vis dar trūksta aiškumo ir vieningos sistemos, ką ir kaip gyventojai turėtų rūšiuoti ir kas iš tiesų yra atsakingi už stiklo, plastiko ir popieriaus rūšiavimo konteinerių turinio sutvarkymą.“

„Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas nurodo, kad rūšiavimo konteineriai yra skirti pakuotėms ir antrinėms žaliavoms, todėl juose atsiranda viskas, kas atrodo kaip stiklas, plastikas ar popierius arba tai, kas, gyventojų nuomone ar žiniomis, atitinka pakuočių arba antrinių žaliavų apibrėžimą.“

„pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, antrinės žaliavos yra tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. „Kaip ir pakuočių atliekos, taip ir antrinės žaliavos gali būti iš įvairių medžiagų: popieriaus, stiklo, plastiko, metalų. Vis dėlto, lygybės ženklo čia negali būti, nes pakuočių atliekos nėra savaime laikomos antrinėmis žaliavomis, o tokiomis gali tapti tik jas perdirbus,““

„Pakuočių atliekų tvarkymą finansuoja gamintojai ir importuotojai, kuriems taikomas išplėstinės atsakomybės principas – tai yra įpareigojimas prisiimti atsakomybę už visą produkto gyvavimo ciklą nuo pagaminimo iki susidariusių atliekų sutvarkymo. Pastarąjį įgyvendina pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, tokios kaip „Žaliasis taškas“.“

„Antrinės žaliavos, kurios taip pat nukreipiamos į tuos pačius konteinerius, nėra gamintojų atsakomybės ar finansavimo objektas.“

„antrinės žaliavos, remiantis teisės aktais – savivaldybių atsakomybė. „Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymu, antrinės žaliavos priskiriamos prie komunalinių atliekų, kurių surinkimo užtikrinimas yra savivaldybių pareiga, ką patvirtina ir Vietos savivaldos įstatymas, priskirdamas antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Tai, kad antrinės žaliavos yra komunalinės atliekos, nustato ir kitos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos, komunalinėmis atliekomis be kita ko laikančios ir mišrias bei atskirai surinktas buitines atliekas, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko atliekas,““

„Pasak pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovo Almonto Kybarto, savivaldybės prie rūšiavimo konteinerių tvarkymo finansavimo neprisideda.

„Negana to, kai kurių savivaldybių ir kitų valstybinių institucijų atstovai antrinėmis žaliavomis vadina bet kokius į rūšiavimo konteinerius išmestus plastikinius, popierinius, metalinius ar stiklinius daiktus. „Kviečiame juos pasidomėti tokių daiktų panaudojimo galimybėmis ir nustoti klaidinti žmones – dauguma tokių daiktų neturi jokių perdirbimo galimybių, todėl niekaip negali būti vadinami antrinėmis žaliavomis,“ – tvirtina Almontas Kybartas.“

„Daugelis savivaldybių, taip pat ir Aplinkos ministerija informuoja gyventojus apie „teisingą“ atliekų rūšiavimą, prie rūšiuojamų daiktų priskirdami žaislus, indus, žvakides, dirbtines gėles, virtuvės įrankius ir kitus daiktus, o atliekų tvarkymo organizacijos kaltinamos klaidingu švietimu, nes gyventojus ragina rūšiuoti išskirtinai tik pakuočių atliekas. „Kol mes apmokame rūšiavimo konteinerių atliekų tvarkymą, kodėl turėtume skatinti gyventojus rūšiuoti tai, kas nėra mūsų atsakomybė ir tai, ko perdirbti greičiausiai net neįmanoma?“ – retoriškai klausia Almontas Kybartas.“

„Mes, kaip pakuočių atliekų tvarkymo organizatoriai, esame atsakingi už pakuočių atliekų sutvarkymą, todėl neturime finansuoti jokių „antrinių žaliavų“ surinkimo, vežimo, perrūšiavimo ir deginimo. Šiandien įvairios institucijos primygtinai ragina rūšiuoti bene viską, nekreipdamos dėmesio į tai, kad didžioji dalis „surūšiuotų“ atliekų galiausiai būna sudegintos. Deja, už visą šią painiavą galiausiai moka gamintojai ir importuotojai, taip pat ir gyventojai – juk natūralu, kad pakuočių atliekų tvarkymo kaštai galiausiai būna įskaičiuoti į galutinę prekės kainą,“

Vilniaus merų sąrašas nuo 1993 m. (2024-11-03)

Sąrašas

■ 1990-06-18–1991-04-03
Vytautas Bernatonis
„(g. 1940 m. lapkričio 19 d. Šiliniai, Jiezno valsčius)“; „1954 m. baigęs Kašonių septynmetę, įstojo į Kauno politechnikumą. 1958 m. <...> buvo paskirtas cecho meistru Vilniaus „Taksomotorų autoūkyje“. 1970 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Bernatonis

■ 1991-04-17–1993-01-27
Arūnas Štaras
„(g. 1951 m. liepos 2 d. Žagarėje, Lietuvoje)“; „1969 m. baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą, 1969–1974 m. <...> baigė Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir mechanikos fakultetą<...>. 1974–1977 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto (Maskva) Taikomosios matematikos fakulteto aspirantūroje. 1978 m. šiame universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją (daktaras)“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ar%C5%ABnas_%C5%A0taras

■ 1993-03-10–1995-04-10
Vytautas Jasulaitis
„(1929 m. gegužės 8 d. Kaunas – 2003 m. spalio 2 d. Vilnius)“; „1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą“; „1962–1963 m. dirbo „Lietkelprojekte“. 1963–1969 m. Kauno politechnikos instituto, 1969–1993 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Jasulaitis

■ 1995-04-10–1997-01-21
Alis Vidūnas
„(1934 m. lapkričio 8 d. Reketijoje, Marijampolės raj. – 2009 m. vasario 19 d. Vilniuje“; „1952–1958 m. studijavo Kauno politechnikos institute, Hidrotechnikos fakultete įgijo inžinieriaus specialybę“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Alis_Vid%C5%ABnas

■ 1997-01-21–1997-04-10
Algirdas Čiučelis
„(1938 m. vasario 10 d. Armonys, Rokiškio raj. – 2008 m. vasario 20 d. Vilnius)“; „Baigė Armonių pradinę mokyklą, Juodupės progimnaziją, nuo 14 metų pradėjo dirbti. Baigęs buhalterių kursus Vilniuje 16 metų pradėjo dirbti Obelių rajono ryšių kontoros vyr. buhalteriu. Kartu mokėsi Obelių darbo jaunimo vidurinėje mokykloje. 1955–1960 m. mokėsi ir baigė Vilniaus valstybinį universitetą“; 1959–1967 m. Vilniaus lengvosios pramonės technikumo laborantas, dėstytojas. Nuo 1967 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) doktorantas, 1973 m. apgynęs technikos mokslų kandidato disertaciją“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Algirdas_%C4%8Ciu%C4%8Delis

■ 1997-04-10–1999-06-02
Rolandas Paksas
„(g. 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose)“; „1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1974–1979 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dab. VGTU), įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę“; „1979–1985 m. dirbo lakūnu instruktoriumi. 1984 m. baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Rolandas_Paksas

■ 1999-06-02–2000-04-02
Juozas Imbrasas
„(g. 1941 m. sausio 8 d. Algirduose, dabartinė Dainava, Ukmergės rajonas)“; „1958 m. baigė Ukmergės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1961 m. – Vilniaus statybos technikumą, 1967 m. – Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą, įgijo inžinieriaus statybininko specialybę“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Imbrasas

■ 2000-04-02–2000-11-15
Rolandas Paksas ↑

■ 2000-11-15–2003-04-09
Artūras Zuokas
„(g. 1968 m. vasario 21 d. Kaune)“; „1986 m. baigė Jonavos profesinę technikos mokyklą, elektros įrenginių priežiūros šaltkalvis. 1998 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Art%C5%ABras_Zuokas

■ 2003-04-09–2003-06-11
Gediminas Adolfas Paviržis
„(1941 m. sausio 21 d. Vilniuje – 2022 m. rugsėjo 27 d.“; „1947–1951 m. mokėsi Kauno raj. Užmiškių pradžios mokykloje, 1951–1954 m. Kauno 8–oje septynmetėje mokykloje, 1954–1958 m. Kauno 8–oje vidurinėje mokykloje, 1958–1963 m. studijavo Kauno politechnikos institute, inžinierius kelininkas. 1987–1990 m. mokėsi Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje“; „Velionis bus palaidotas Rokantiškių kapinėse.“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gediminas_Pavir%C5%BEis
https://www.voruta.lt/netekome-gedimino-pavirzio-1941-2022

■ 2003-06-25–2007-04-16
Artūras Zuokas ↑

■ 2007-04-16–2009-02-11
Juozas Imbrasas ↑

■ 2009-02-11–2010-12-15
Vilius Navickas
„(g. 1959 m. spalio 14 d. Kaune)“; „1977 m. baigė Vilniaus 15-ąją vidurinę mokyklą, 1982 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, inžinierius – mechanikas“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Vilius_Navickas

■ 2010-12-15–2011-04-19
Raimundas Alekna
„(g. 1959 m. balandžio 16 d. Subačiuje, Kupiškio raj.“; „1977 m. baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą. 1985 m. baigė Kauno medicinos institutą, po metų – psichiatrijos internatūrą, įgijo gydytojo psichiatro kvalifikaciją“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Raimundas_Alekna

■ 2011-04-19–2015-04-22
Artūras Zuokas ↑

■ 2015-04-22–2023-04-26
Remigijus Šimašius
„g. 1974 m. sausio 12 d. Tauragėje“; „1992–1997 Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas, teisės magistras“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Remigijus_%C5%A0ima%C5%A1ius
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=37153

■ 2023-04-26–?-?-?
Valdas Benkunskas
„(g. 1984 m. lapkričio 1 d. Klaipėdoje)“; „2003 m. baigė Šilutės Vydūno gimnaziją, 2009 m. baigė Mykolo Romerio universitetą“
https://lt.wikipedia.org/wiki/Valdas_Benkunskas

Pastabos

● Aprašymuose atrinkau biografijų detales, pagal kurias galima spėti, kuriose geografinėse platumose asmenybės formavosi.
● Nei vienam iš 12-os buvusių (ir 1-o esamo) sostinės merų Vilnius nėra gimtasis miestas – nei vienas jame negimė ir neaugo (G. Paviržis gimė, bet neaugo).
● Ne gimimo vieta lemia, kuo tampi, ir neteigiu, kad ne Vilniuje užaugęs žmogus iš principo negali būti geru šio miesto meru, tačiau, mano įsitikinimu, a) gero mero dar neturėjome, b) prigimtinis vadovo ryšys su miestu yra didžiulis privalumas, jeigu laikome, kad miesto klestėjimą geriau apibūdina ne tai, kiek korporacijų dangoraižių stovi dešiniajame krante, o koks yra santykis tarp dangoraižių, viduramžių pilies bokšto, 18-o a. žydų pirklių namų, lenkiško tarpukario plytinukų ir ypač tarybinių daugiabučių masyvų, tebetalpinančių didžiąją dabartinės Vilniaus tapatybės dalį – kad ir kaip sunku būtų su tuo susitaikyti berniukams iš Tauragės, Jonavos ir Telšių, atvažiavusiems čia į pirmą kursą, o po to gavusiems galimybę pasivažinėti buldozeriu ir pasistatyti paminklų.
● Visi keturi jau mirę buvusieji palaidoti Vilniuje. Vilnius priima ir neišleidžia :).

Šaltiniai

1. https://www.facebook.com/padeti.vilniaus.savivaldybei/posts/pfbid02DidskBvruy6hCRJsK6WJ2ZQ3iGiwVSxuJbCJyx1KydawJ9B7N6HzfLdrNeFF1UqCl (2022-10-16)
2. http://50000.lt/del-vilniaus-meru-saraso-120425 (2012-04-25)

„Bandymai suprasti žmogų“ su Tomu Ramanausku (lrt.lt) (2024-11-02)

Turinys

10. 2023-08-18 | „Žmogus ir svaiginimasis: ar įmanoma be jo?“
9. 2023-08-11 | „Žmogus ir monstras: ką daryti su nusikaltusiu kūrėju?“
8. 2023-08-04 | „Žmogus ir neištikimybė: ar įmanoma neišduoti?“
7. 2023-07-28 | „Žmogus ir kritika: ji laužo, ar padeda?“
6. 2023-07-21 | „Žmogus ir auditorija: kodėl ji tokia svarbi?“
5. 2023-07-14 | „Žmogus ir senėjimas: ar gali pasenti 25-erių?“
4. 2023-07-07 | „ŽMOGUS IR DIEVAS: Ar žmogui ir dievui reikia vienas kito?“
3. 2023-06-30 | „Žmogus ir mirtis: Kas būna, kai viskas baigiasi?“
2. 2023-06-23 | „Žmogus ir meilė: pervertinta ar nuvertinta?“
1. 2023-06-16 | „Žmogus ir vienuma: Būti vienam siaubinga ar nuostabu?“

–d–a–u–g–i–a–u–>

„Filosofas Arūnas Sverdiolas apie kalbos politiką: kalbininkai nekuria kalbos, o ją varžo“ (2024-11-01)

2024-10-26

„„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui, profesoriaus klausia Urtė Karalaitė.“

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000370619/filosofas-arunas-sverdiolas-apie-kalbos-politika-kalbininkai-nekuria-kalbos-o-ja-varzo

Apie Klaipėdoje iš autobuso vytą silpnaregę su šunimi vedliu (2024-10-31)

2024-10-29 12:59

„Negaliu patikėti, kad 5-6 minutes įžeidinėjus ir varius žmogų su šuniu vedliu iš autobuso Klaipėdos autobusų kompanijos vadovas sako „jokių problemų čia nebuvo“ ir tuomet dar priduria, kad pati Ieva Krivickaitė kalta, kad neparodė pažymėjimo. Iš savo patirties galiu pasakyti, jei darbuotojas tave varo lauk, nes nežino kas yra šuo vedlys (mano atveju – asistentas), joks pažymėjimas nepadės. Net bandant jį parodyti žmonės jį ignoruoja ir į jį nežiūri. Gėda… juk net jei nesi susidūręs su šunimis vedliais, galima mandagiai paprašyti žmogų palaukti ir paskambinti vadovui ir pasitikslinti informaciją. Beje, Vilniuje autobusuose net vietos būna pažymėtos neįgaliesiems ir žmonėms su šunimis asistentais/vedliais.
#šunysvedliai #šunysasistentai #negalia #įtrauktis #diskriminacija“

https://www.facebook.com/groups/161225471317178/posts/1813101816129527

–d–a–u–g–i–a–u–>