Paulius Sungaila: „Lygiai prieš metus vyko fiasko patyrę tarpiniai patikrinimai“ (2025-03-26)

26 March 2025, 1:29 pm

2025-03-26

„Lygiai prieš metus vyko fiasko patyrę tarpiniai patikrinimai.
Idėja padalinti egzaminą į dvi dalis, išskaidyti ugdymo turinį paskutinėse klasėse į 2 dalis, sumažinti per egzaminą patiriamą momentinį stresą nuskendo su trenksmu.
Visko dabartinio vienuoliktoko ir dvyliktoko gyvenime yra tik daugiau – egzaminų, krūvio ir streso. Kaip dažnai mokiniams kartoju: dabartinis vienuoliktokas yra du kartus yra dvyliktoku. Mažiau tik laisvalaikio, neformaliojo ugdymo ir miego.
Per šiuos metus vienuoliktokai ir dvyliktokai taip ir neturėjo kokybiškai parengtų mokymosi priemonių, įskaitant ir vadovėlius. Taigi, du metus pvz., biologijos mokymasis, turėjęs ugdyti mokinių kompetencijas, vyko nekokybiškai.
Baisiausia, kad vienų disciplinų mokiniai turėjo sąlygas dirbti su naujomis mokymosi priemonėmis, kiti ne.
Kodėl šių metų egzaminų sesija turėtų būti kitokia negu praėjusių? Sugrįžkime į praėjusius metus:
Vienuoliktokų matematikos B lygio užduotys buvo sunkesnės nei A lygio, dalis fizikos užduočių prilygo olimpiadinėms. Dalis užduočių buvo nutekinta nepasibaigus egzaminui, fiksuojamas nusirašinėjimas.
Buvo sudarytos trys ministro komisijos tarpinių patikrinimų užduočių ir vertinimo įvertinimui. Vadinasi, kitų tarpinių patikrinimų kokybės įvertinimas liko pačios NŠA rankose? Kaip teigia A. Aldakauskas, NŠA sudarytos komisijos peržiūrėjo užduočių vertinimo instrukcijas. Neaišku, kiek tų slaptųjų komisijų buvo sudaryta. Neaišku, kas jų nariai. Kuo daugiau slaptumo, tuo daugiau galimybių keliais lygmenimis nulemti vienuoliktokų įvertinimus.
Apgailėtina komunikacija su švietimo bendruomene:
“Iš esmės į kiekvieną kontrolinį reikia eiti taip, lyg gyventum tą dieną kaip paskutinę” – teigė NŠA laikinasis direktorius A. Aldakauskas. O vertindamas tarpinius patikrinimus A. Aldakauskas teigė, jog (gal) mokiniai turėjo per didelių iliuzijų.
Matyt, NŠA turėjo per didelių iliuzijų, kad turėtų būti lengva – pagarbiai bendrauti su mokytojais ir mokiniais, kokybiškai parengti tarpinių patikrinimų užduotis, laiku paskelbti vykdymo ir vertinimo instrukcijas. Pamačiau, atėjau, nugalėjau, o pasirodo reikia mokėti kokybiškai įgyvendinti švietimo reformas.
Tarpinių patikrinimų datos buvo ne kartą keičiamos, o dalis patikrinimų buvo kasdien (pvz., biologijos ir geografijos). Ši informacija buvo nuolat keičiama NŠA, ministerijos ir mokyklų tinklalapiuose.
NŠA per vienuoliktokų kalbėjimą davė jau anksčiau skelbtą tekstą. Tekstai ne tik skyrėsi sudėtingumu (vieni tekstai apie Kalėdas, kiti apie poeziją), bet daliai tekstų galėjai būti pasiruošęs iš anksto ir gauti auksčiausius įvertinimus. Dėl techninių problemų daliai mokinių trūko laiko pasiruošti kalbėjimui.
Daliai mokytojų neįrašius vienuoliktokų kalbėjimo, NŠA atsiuntė raštą, kuriame pabrėžė lituanistų aplaidumą ir nekompetenciją.
NŠA spaudė mokytojus rašyti 0 balų moksleiviams (tokių buvo apie 500), kurių darbai dingo per PUPP egzaminą. Po laikinosios švietimo ministrės įsitraukimo darbai atsirado ir buvo įvertinti.
PUPP darbai, anot mokytojų, buvo vertinami direktoriaus įsakymu LAISVU NUO UGDYMO PROCESO metu. Plačiau papasakoti gali Regina Dilienė
Visuomenės vertinimas apie tarpinius patikrinimus: “vienas iš dvidešimties (5 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad šiais metais mokyklose vykę vienuoliktokų žinių tarpiniai patikrinimai pasiteisino.”
Lietuvių kalbos egzamino užduotyse paliktos rašybos klaidos, temos pateikiamos skirtingais šriftais.
Biologijos egzamino užduotyje pateiktas grafikas, kuriame trūksta skaičių, svarbių formuluojant atsakymą.
NŠA susimovė ir pasklelbė klaidingus valstybinių brandos egzaminų rezultatus! 2832 abiturientų darbų galutinis įvertinimas kinta į didesnę pusę, vidutiniškai apie 1,4 balo iš 100, ir 1044 į mažesnę, pokyčio vidurkis nežymus – 1,3 balo iš 100Penkių mokinių egzaminai tapo neišlaikyti!
Taigi, mokykla virto egzaminų laikykla. Iki birželio 31 d. (imtinai) 11 ir 12 klasių moksleiviams numatyta virš 60 egzaminų. Per du metus reikia išlaikyti bent 10 egzaminų, siekiant įstoti į medicinos studijų programą.
Paskelbę atnaujintas ugdymo programas, mes suformulavome teorines ugdymo gaires, bet nesuformulavom jokio ugdymo standarto. Atnaujintos programos – abstrakcijų krūva. Kyla daug klausimų: kiek mokyti, ką mokyti.
Atnaujintos programos startavo be tinkamo pasirengimo jas diegti, pvz., nežinant, kiek užtruks pereiti 11 klasės temas, kurios patenka į I egzamino dalį, be metodinės medžiagos ir vadovėlių, be patikimų pilotinių programų išbandymo.
Ir vis tiek buvo nuolat kartojama, kad egzaminų reformai yra pasirengta. Šios ugdymo programos yra orientuotos ne į kompetencijų ugdymą, o į išgyvenimo švietimo sistemoje ugdymą.“