↑ 2020-06-19
Christopher Cavoli: kaip besibaigtų konfliktas Ukrainoje, Rusijos kariuomenė bus stipresnė nei iki jo (2024-10-20)
2024-10-20
2024-10-20
„Cavoli urged to arm themselves: Russia will come out of the war stronger in any case“
„No matter how the conflict ends on In Ukraine, the Russian army will come out of it stronger than it was. This was stated by NATO Commander in Europe Christopher Cavoli in an interview with Spiegel magazine.“
„”The Russian armed forces are studying, improving and implementing the experience of war. At the end of the war in Ukraine, no matter how it looks, the Russian army will be stronger than it is today. These forces will be on the border of our alliance. They are commanded by the same people who already see us as enemies and will then be very unhappy with how the war went. So we will have an opponent with real skills, a mass of troops and clear intentions,” the commander said, quoted by the Strana newspaper.“
Kliūtys pėstiesiems: „gynybinis griovys“ prie Polocko g. 16
Žmonės skirstosi į protingus ir ne (2024-10-20)
„Люди не делятся на национальности, партии, фракции и религии.
Люди делятся на умных и дебилов.
А вот дебилы делятся на национальности, партии, фракции и религии.“
„Žmonės nesiskirsto pagal tautybes, partijas, frakcijas ir religijas.
Žmonės skirstosi į protingus ir debilus.
O va debilai skirstosi pagal tautybes, partijas, frakcijas ir religijas.“
2016-04-04 perskaityta čia: https://www.facebook.com/azer.sadeddinov/posts/10205786854137621 (nuoroda nebeveikia)
„Iš anksto ačiū tiems bendrapiliečiams rusams…“ (2024-10-19)
Data: 2024-10-19.
Tekstas, koks jis buvo rodomas: „Иš анксто ачиū тиемс бендрапилиеčиамс русамс, курие, эигу įсиверš русский мир, пасиринкс Лиетувос Республикą (лабаи нетобулą ир юокингą)“
Tekstas, koks jis būtų buvęs teisingesnis pagal rusų kalbos dėsnius: „Иš анксто ачю темс бендрапилеčямс русамс, куре, ейгу įсивярš русский мир, пасиринкс Лиетувос Республикą (лабэй нетобулą ир йокингą)“ / „Иш анксто ачю темс бендрапилечямс русамс, куре, ейгу исивярш русский мир, пасиринкс Лиетувос Республика (лабэй нетобула ир йокинга)“.
Teksto vertimas: „Iš anksto ačiū tiems bendrapiliečiams rusams, kurie, jeigu įsiverš russkij mir, pasirinks Lietuvos Respubliką (labai netobulą ir juokingą)“.
„Prašau daugiau „ačiū“, „prašau“ ir „atsiprašau“, ačiū!“ (2024-10-19)
Data: 2024-10-19.
Tekstas: „Prašau daugiau „ačiū“, „prašau“ ir „atsiprašau“, ačiū!“
Apie išrūšiuoto plastiko „perdirbimą“… sudeginant (2024-10-17)
2024-10-01
„Prokuroras už smegenų plovimą padavė į teismą Exxon Mobil, nes paaiškėjo, kad „pažangiai“ perdirbant plastiką iki 99% jo yra tiesiog sudeginama.
Gal Kasparas Adomaitis galų gale sužinojo kokia dalis iš mūsų į rūšiavimo konteinerius sumetamų plastikinių ir popierinių atliekų tampa naudingais produktais, o ne banaliu kuru?
—-
Pažangusis perdirbimas, dar vadinamas cheminiu perdirbimu, yra bendras terminas, kuris paprastai apima plastiko atliekų kaitinimą arba tirpinimą, siekiant gauti kuro, cheminių medžiagų ir vaško, kurių dalis gali būti panaudota plastikui iš naujo gaminti. Remiantis 2023 m. Nacionalinės atsinaujinančiosios energijos laboratorijos atliktu tyrimu, taikant labiausiai paplitusius metodus, gaunama tik 1-14 proc. plastiko atliekų. Pasak Bontos, „Exxon Mobil“ daugiausia naudoja regeneruotą plastiką degalų gamybai, tuo pat metu didindama pirminio plastiko gamybą.
„Iš esmės jūs išgaunate naftą, paverčiate ją plastiku, o tada turite deginti daugiau naftos, kad tą plastiką vėl paverstumėte nafta, kurią vėliau sudeginate“, – sakė Kava.
Bonta teigia, kad „Exxon Mobil“ šios technologijos patentą turi nuo 1978 m., o bendrovė melagingai ją reklamuoja kaip „naują“ ir „pažangią“. Ši technologija buvo išbandyta praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, tačiau toliau nebuvo tęsiama. Neseniai ji vėl pradėta taikyti, kai bendrovė sužinojo, kad terminas „pažangus perdirbimas“ sulaukė atgarsio visuomenėje tuo metu, kai didėja susirūpinimas dėl didėjančio plastiko atliekų kiekio.
Translated with DeepL.com (free version)
—-
https://www.yahoo.com/news/exxon-mobil-says-advanced-recycling-100018708.html
N.B. Aš esu UŽ rūšiavimą, tačiau abejoju, kad tikrai prasminga persistengti plaunant pakuotes prieš sumetant jas į konteinerius.
Manau, jei į konteinerius sumesti plastikas ir popierius yra tiesiog deginami, tai ir rūšiavimas turėtų būti tik skirstant į dega/nedega, kas reiškia, kad į plastiko konteinerius turėtų būti metami ir rūbai bei kitos degios medžiagos. Taip gal net daugiau „išrūšiuotume“, nes procesas būtų aiškesnis ir suprantamesnis.“
Vidmantas Balkūnas: „prieš sėsdamas į automobilį – pasižiūrėdavau po jo apačia ieškodamas laidų“ (2024-10-17)
„Buvo šiais metais laikas, kai prieš sėsdamas į automobilį – pasižiūrėdavau po jo apačia ieškodamas laidų, jį palikdavau gretimose gatvėse, o eidamas link savo tikslo stebėjau ar niekas manęs neseka. “
Egidijus Aleksandravičius apie karklo diegą (2024-10-13)
„Pasakodamas lietuvių pasaulio istoriją nuolat sukau galvą apie svarbiausius vaizdinius, metaforas ir palyginimus, kurie taikliau nei tūkstantis žodžių pasakytų apie lietuvių prigimtį, lemtį, permainas, nuopuolius ir prisikėlimus. Juk tai tauta, kuri per tūkstantį metų nuolat įrodinėjo, kad buvo, yra ir bus lygi tarp lygių. Ji plėtėsi iki imperijos, ji krito žemiau žolės. Lietuviai buvo vejami lauk iš savo žemės, nors dar neseniai patys grobė svetimas žemes. Kaip ir daugelio amžinojo tautų kraustymosi bastūnų, lietuvių laukė įvairiausi nutikimai. Skirtingais laikais lietuvių pėdos pasiekė Ameriką, Aziją, Australiją, Pietų Afriką, Pietų Amerikos džiungles. Jie kūrėsi, kėlėsi, nepaisydami sunkiausių sąlygų. Kažkodėl karklo metafora dygo mano galvoje.
Ar daug rasime tokių neaukštų, ne itin gražių, bet tokių gaivalingų krūmamedžių, kurie nesiduoda išnaikinami, iškertami, kurių šaknys kimba į pačią prasčiausią dirvą, o nulaužta šakelė kaip mat įsišaknija pernešta kiton vieton? Taip, lietuvius visame pasaulyje galima palyginti su karklynais. O diegas? Vaizdinys visame lietuvių pasaulio pasakojime galutinai susiformavo aptikus prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą iš karto dviejose vietose – Buenos Airėse ir Klaipėdoje – lietuvių jaunimo draugijas, pasivadinusias tuo pačiu vardu – Diegas.“
Egidijus Aleksandravičius. Karklo diegas. Lietuvių pasaulio istorija. Versus Aureus, 2013.
https://www.knygos.lt/lt/knygos/karklo-diegas-lietuviu-pasaulio-istorija
Netinkama Vilniaus miesto savivaldybės komunikacija | Telkinys
Imigracija: atvažiuoja kitokie | Telkinys
2024-10-15
„Apie Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus, visuomenės ir verslo lūkesčius naujajai parlamento daugumai ir Vyriausybei bei laukiančius iššūkius kalbame su Pramonininkų konfederacijos ekonomiste-analitike Egle Stonkute, Lietuvos žmogaus teisių centro vadove Jūrate Juškaite, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu ir Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docente Jekaterina Navicke.“
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000366822
Apie imigraciją ir integraciją nuo 32:51.
Nuo 36:45:
„– jūrate ko iš tiesų reikia tai sėkmingai integracijai ir kiek iš tiesų dabartinė situacija kai tikrai matome kad kyla ir įtampos jau visuomenėje dėl to kad pavyzdžiui per dažnai skamba rusų kalba gatvėse arba dėl to kad žmonės baiminasi kad štai prarasim lietuviškumą kažkokias tradicijas savo
– <...> bet yra dar vienas dalykas kuris nu vat lemia tą sėkmę tai yra visuomenės nuostatos į kurią žmonės taip pat atvyksta ir čia šitoj vietoj irgi prisidėčiau prie to kas buvo minėta dėl rusų lenkų tautinių mažumų integracijos <...> ir va to klausimo kas susiję su tautinėm mažumom man atrodo kad niekas rimtai iš politikų ir dabar atėjusių į valdžią ir ankstesnių šito klausimo iš tikrųjų neapsiėmė nesprendė nesidomėjo nebandė suprasti šių gyventojų grupių problematikos ir tam tikrų panašių tendencijų yra ir su naujaisiais atvykėliais ir klausimas yra iš tikrųjų taip mes na galbūt nesam iki galo patenkinti tuo kad skamba rusų kalba gatvėse yra istorinės tam tikros priežastys <...> vis dėlto mes esam postkolonialinė valstybė tai yra tiksliau išėję iš atsikratę okupacijos ir tų istorinių paralelių įvairiausių yra bet to dialogo ar ne arba pergalvojimo to santykio tai jeigu mes įsileidžiam žmones iš ukrainos jeigu mes suvokiam kad mums reikia darbo jėgos tai koks mūsų santykis su tuo ar mes tikimės kaip visuomenė kad atvažiuos žmonės kurie nu vat tiesiog taps lietuviais nu taip nebūna žmonės irgi turi savo tradicijas turi savo kalbą turi savo supratimą tam tikrą ir tai bus dialogas kažkoks
– bet tikite kad naujoji valdžia daugiau tam dėmesio skirs arba privalės skirti nes tiesiog žmonių pačių daugiau atvykusių į lietuvą?
– nežinau ar tikėjimo klausimai šitos diskusijos klausimas ir šitos diskusijos objektas aš tiesiog gal labiau kelčiau klausimą kad mes turim tuos klausimus rimčiau diskutuot
kad nepakanka sakykim galbūt kiek iš praėjusios valdžios perspektyvų aš kiek matyčiau buvo tokio įsivaizdavimo kad turi atvažiuoti turi įvykti taip ir kad tie žmonės yra na tokie lego kaladėlės ar ne perkeli iš ukrainos visuomenės ar ten iš baltarusijos ar galų gale turim ir iš azijos tam tikrų valstybių ar ne kad tuos žmones tą lego kaladėlę perkeli iš čia į čia ir dabar nu vat jie funkcionuos ir bus tokie kokie mes na supraskim kad vadinasi mūsų visuomenė taip yra dominuojanti matyt kalba vis tiek išliks lietuvių kalba tas kultūrinis pagrindas bus lietuviškas kad ir ką tai bereikštų bet supraskim kad tai ir visuomenė taip pat įvairės ir kartais galbūt tai turi kažkokių ir nemalonių dalykų arba nemalonių asociacijų bet tai atneš tiesą pasakius ir tiesiog įvairovės supratimo tokio na akiračio plėtimo kad žmonės gali gyventi ir kitaip“
2024-10-09
„Kurjeriai apsigyveno ant Tauro kalno.
Plačiau: https://www.lrytas.lt/auto/radaras/2024/10/08/news/prie-tauro-kalno-neitiketinas-vaizdas-toyota-prius-salonas-atstoja-ir-kambari-ir-virtuve-34439094“
Komentarai
Darius Dar
„Yra paprastas būdas atsikratyti šitų beždžionių. Kai kviečiat per programėlę, ir matot kad atvyks džamšūdas tiesiog atmetat ir vėl ieškot iš naujo Lt piliečio. Pamatys, kad niekas su jais nenori važiuoti, tai greitai išsinešdins“
+
„aš šitiems “džamšūdams” kai kviesiu Boltą kitąsyk palikusiu arbatos tavo vardu, Dariau, tu nususęs rasistuk“
+
„ir važiuosime patys su autobusu“
„net nesiprausia, tegu eina i savo šali ir ta smarve kartu pasiema“
„Kaip brokere galiu pasakyti, kad jiems tra labai sunku rasti kur gyventi, nes nelabai nori savininkai ju, tai matyt ir neturi kitos iseities 🤷♀️“
Apie eksperimentą „Universe 25“, arba Kas pelėms nutinka rojuje (2024-10-09)
„The “Universe 25” experiment, conducted by American scientist John Calhoun, is one of the most alarming studies in the history of science. It aimed to explain human societies through the behavior of a mouse colony.
Calhoun created an “ideal world” for hundreds of mice, known as the “Paradise of Mice,” where they had abundant food, water, and ample living space. Initially, he introduced four pairs of mice, which quickly reproduced, causing the population to grow rapidly.
However, after 315 days, their reproduction rate significantly declined. When the population reached 600, a hierarchy emerged, and the so-called “wretches” appeared. Larger rodents began attacking others, leading to psychological collapse in many males. Consequently, females became aggressive towards their young and did not protect themselves.
Over time, the females exhibited increasing aggression, isolation, and a lack of reproductive drive. This led to a low birth rate and higher mortality among younger rodents. A new class of male rodents, termed “beautiful mice,” emerged. They refused to mate or fight for territory, focusing only on food and sleep. Eventually, “beautiful males” and “isolated females” dominated the population.
Calhoun described the death phase in two stages: the “first death,” marked by a loss of purpose beyond mere existence, and the “second death.” Juvenile mortality reached 100%, and reproduction ceased entirely. Despite abundant food, cannibalism and homosexuality increased among the mice.
Two years into the experiment, the last baby mouse was born, and by 1973, the last mouse in Universe 25 had died. Calhoun repeated the experiment 25 times, with the same outcome each time.
Calhoun’s work has been used to model social collapse and serves as a significant reference in urban sociology studies.“
Plakatas Ričardui Daunoravičiui
Protestas prie Izraelio premjero namų(!) (2024-10-09)
2024-10-07
„Užpuolimo akimirką jie pasitiko vėl prie Netanyahu namų“
Lietuvoje prie politikų namų protestuoti… nepriimtina.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000365239/panorama
Citata iš „Enemy at the gates“: „there will always be rich and poor“ (2024-10-07)
„I’ve been such a fool, Vassili. Man will always be a man. There is no new man. We tried so hard to create a society that was equal, where there’d be nothing to envy your neighbour. But there’s always something to envy. A smile, a friendship, something you don’t have and want to appropriate. In this world, even a Soviet one, there will always be rich and poor. Rich in gifts, poor in gifts. Rich in love, poor in love.“
Kaip Rytis Zaloga prezidentui nepalankias apklausas užsakinėjo (2024-10-06)
2021-06-02
„Galutinai išsiaiškinau, kad šiandien (ir neprognozuojamą laiką į ateitį) per nei vieną visuomenės nuomonės apklausas atliekančią ir periodiškai politikų ir politinių partijų reitingus tiriančią bendrovę (Vilmorus, Spinter tyrimai, Baltijos tyrimai) ir dar porą įprastai rinkos tyrimus atliekančių bendrovių, aš negaliu įsigyti paslaugos ir užduoti visuomenei dviejų klausimų:
Ar Lietuvos piliečiai turi turėti teisę atšaukti prezidentą, jei gerovė valstybėje kuriama per lėtai?
Ar sutiktumėt, kad jūsų vaikus mokytų arabiškų skaitmenų?
Įsigyti paslaugos ir klausimų užduoti negaliu net ir tuo atveju, kai sutinku formuluotes koreguoti, pvz: „Ar Lietuvos piliečiai turi turėti teisę atšaukti prezidentą?“, formuluotei tampant identiškai į tą, kuria Prezidentūra teiravosi apie Seimo narių atšaukimą dar 2021 metų balandžio mėnesį.
Apklausa apie arabiškų skaitmenų mokymą dar 2019 metais buvo atlikta Amerikoje, ten žmonės buvo prieš, bet Lietuvoje jos pakartoti irgi negalime, nes tiesiog negalime įsigyti paslaugos.
„Nenorim veltis“ būtų geriausiai esmę apibūdinantis ir šiandien nuskambėjęs nutshell‘as, kuris ir trumpas ir tuo pat metu labai daug savyje talpinantis.
Dabar ir juokinga ir liūdna vienu metu – juokinga, nes man tikrai niekas nieko neprivalo, bet nemanau, kad aukščiau esančių klausimų klausti negalima, ar, kad jie yra savaime pavojingi, o ir kreipiausi į įstaigas, kurios teikia apklausų, įskaitant politinius klausimus, paslaugas.
O liūdna todėl, kad kaip šiandien išsireiškė vienas mano bičiulis, mes, deja, vis dar esame maža valstybė su sovietinės praeities randais, kurioje europiniai fasadai tebeslepia kompleksus ir baimes. Ir nelabai galiu pasiginčyti. Neslėpsiu – Minske aš suprasčiau, Vilniuje, man šitą suprasti sunkiau, nes nuoširdžiai galvojau, kad riba jau yra gerokai toliau – tačiau, pasirodo, kad turime klausimų, kurių kelti negalima.
Tačiau, yra ir pozityvo, žinoma. Šiandien vienos bendrovės atstovas iš manęs telefonu sužinojo, kad visgi rašo arabiškais skaitmenimis, o ne „lotyniškais“, kaip manė iki mūsų pokalbio.“
https://www.facebook.com/rytis.zaloga/posts/4430499733628113
Vilniaus miesto savivaldybės FB paskyros administratorius (-ė): „per tą laiką kol per langą fotografavote ir kėlėte nuotrauką, tikrai galėjote nusileisti ir paklausti“ (2024-10-05)
Įrašas apie medžių laistymą
2024-10-05 1:30
„Augalų laistymas Architektų gatvėje po nakties, kurią visą lijo…“
https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/1046468953460791
„Kaip gyventi, kai labai bijai ateities?“ (Vladimir Yakovlev) (2024-10-04)
2024-10-03
„Как жить когда очень боишься будущего?
Когда живёшь рядом с войной, узнаешь много нового. Например, что если над твоим домом переходит звуковой барьер боевой истребитель, то со стен осыпается штукатурка. Или что к артиллерийской канонаде можно привыкнуть настолько, что перестаешь ее замечать.
Последний год мы с Юлей прожили на северной границе Израиля. Там, где война. Мы переехали на Север из Тель-Авива, рассчитывая годик пожить спокойно. Спокойно не получилось. За этот год было всякое – стояли под окнами танки, взрывались перед домом беспилотники, будили по ночам воздушные тревоги. Наш пес Дорон и кошка Ариша научились самостоятельно ходить в бомбоубежище.
Но вот что интересно – самым серьезным испытанием войны оказалась не физическая опасность, а постоянное психологическое давление – давление неизвестности, давление страха перед будущим.
Кажется, что во время войны ты становишься более уязвим. Но это неправда. Во время войны наша уязвимость не становится больше. Она просто становится заметнее.
Конечно, воздушная тревога может нарушить твои планы в любой момент. Но разве в обычной, мирной жизни не так? Сердечный приступ не уважает личных планов в той же степени, что и воздушная тревога. И проект, который ты начал, может неожиданно закончится неудачей. И отношения могут развалится за один день, какими бы прочными они тебе не казались.
Один мой знакомый любил повторять – шторм учит штилю. Война учит мирной жизни.
В Израиле война безостановочно продолжается уже 70 лет. Меняется только ее форма. Иногда – это теракты. Иногда обстрелы. Иногда – сухопутные сражения. В Израиле живут люди, которые научились хорошо жить в условиях непрекращающегося шторма. В условиях постоянной угрозы будущего.
Я хочу поделится с вами сегодня несколькими правилами, которым я научился у израильтян за 11 месяцев войны.
Я думаю, что в мирной жизни эти правила помогают даже больше, чем в жизни военной.
1. Подготовься и забудь [Pasiruošk ir užmiršk]
Война от нас совсем недалеко – всего-то восемь километров. И первые месяцы мы с Юлей постоянно гадали – какова вероятность худшего сценария, то есть того, что война переместится непосредственно к нам под балкон.
Мы мучили вопросами опытных израильских друзей и получали очень странные ответы.
Слушай, как ты думаешь, насколько вероятен худший сценарий? – спрашивали мы.
Купи консервов, воды и радиоприемник, собери сумку с документами, следи, чтобы в машине полный бак – отвечали нам.
Это в смысле, что вероятен?
Нет. В смысле купи.
Нам потребовалось пол войны, чтобы понять наконец, что оценивать вероятность худшего сценария – дело бессмысленное. Сколько не оценивай, ответ в конечном итоге будет один и тот же – может, худшее произойдет, а может, и нет.
За десятилетия войны израильтяне научились другому, намного более эффективному подходу. Он такой. Сделай ровно и только то, что ты реально можешь сделать, чтобы подготовится к худшему сценарию и, сделав это, живи своей жизнью – ешь, пей, люби.
Первое время нас с Юлей удивляло, как люди могут под звуки канонады могут заниматься спортом, ходить на пляж, ездить на работу или сидеть в кафе. Потом мы поняли – если ты разрешаешь мыслям о худшем сценарии изменить твою жизнь, это означает, что худший сценарий уже произошел.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba: „galimas tam tikras kalbos laisvumas ir vaizdingumas“ (2024-10-04)
2024-10-03
„Nuo pat 2021 m. nerimą kelia institucijų nedalykiška ir neprofesionali komunikacija apie migruojančius žmones. Suprantame, kad politikai turi savo poziciją ir šališką požiūrį, tačiau valstybės institucijos, vykdančios viešojo administravimo funkcijas, mūsų įsitikinimu (grįstu viešojo administravimo įstatymu) turėtų laikytis objektyvumo ir nešališkumo principų.
VSAT spaudos pranešimai su tokiais reikalavimais, deja, dažnai prasilenkia. Įpratę komunikuoti apie nusikalstamą pasaulį, „pareigūnai“ neretai vartoja žeminančias sąvokas informuodami visuomenę apie pažeidžiamus asmenis: „atejūnai“, „įsibrovėliai“ ar prieglobsčio prašytojai kabutėse.
Sienos Grupės paklausti, kokiu pagrindu prašytojai (šįsyk iš Afganistano!) yra dedami į kabutes, VSAT atsakė taip: „Pranešime spaudai, kaip informacijos į viešąją erdvę pateikimo formai, skirtingai nuo norminių teisės aktų, galimas tam tikras kalbos laisvumas ir vaizdingumas, neperžengiantys bendro dalykiškumo ir korektiškumo“.
Pasinaudodami kalbos laisvumu ir vaizdingumu, savo ruožtu „pasieniečiams“ siunčiame linkėjimus bei pažadame ir toliau akylai sekti jų veiklą ir prireikus – visada kritikuoti.“
Apie malkinę ne už 3 tūkstančius (2024-10-04)
2024-09-30
„Šį kartą neieškau meistro ( turiu ilgam ).
Tik noriu pasakyti, kad išliko slogumas ” ant širdies “ po paskutinės paieškos.
Taip. Gavau 78 žinutes per parą. Ačiū. Taip. Laikas ne veltui ir viltis pakurstyta, bet…
Kodėl reikia rašyti nemalonius ir piktus postus ? Galima juk nieko neparašyti 🫠
Buvau išvadinta kvaila boba, kad noriu malkinės nebrangiai, ne už 2-3 tūkstančius € . Kad niekas man nepastatys už jokius 4-5 šimtus €. Kad privalo būti ąžuolinės grindys ir marmuro kolonos ! Būtini langai ( tik niekas balkono nepaminėjo 😅 ).
Vienas net savo kolegas pašiepė, ne mane. Atseit negi neturite ką veikti, kad dėl malkinės toks konkursas ?
O mano nuomonė tokia. Kas nori dirbti ir užsidirbti, imsis ir mažesnės apimties darbų, bet vieną po kito, ir visada turės darbo bei pinigų. ( Niekas nedraudžia ir laukti tik vieno užsakymo per metus, bet išsipešti kuo brangiau.)
O aš dėkinga žmogui, tyliai atsiliepusiam. Pastatė malkinę už 350 €. Iš pats stebėjosi mūsų mediena ! Sako, kad neįsivaizduojame, kiek sutaupėme !
Ačiū fb grupei. Yra kur kreiptis. Tik , mielieji , būkite pakantūs vieni kitiems. Neturi reikėti bijoti siūlant darbą . Juk ne už dyką .“
https://www.facebook.com/groups/515134795520368/permalink/2302628920104271
Ewaldas von Kleistas sūnui: „Taip, tu turi tai padaryti“
„The Von Kleist family was a long line of Prussian landowners, who had served the state for centuries in high-ranking military and administrative positions.
Von Kleist’s father, Ewald von Kleist, was an opponent of Hitler even before he came to power, and was arrested many times after the Nazi dictator took control in 1933. The elder Von Kleist famously travelled to England in 1938, the year before the second world war broke out, to try and determine whether other western nations would support a coup attempt against Hitler, but failed to get the British government to change its policy of appeasement.“
„Von Kleist had been chosen as the officer to model a new uniform for Hitler, and Von Stauffenberg proposed that he wear a suicide vest underneath, and detonate it when he stood next to the dictator.
Years later, Von Kleist remembered explaining the suicide plot to his father, who paused only briefly before telling his 22-year-old son: “Yes, you have to do this.”
“Fathers love their sons and mine certainly did, and I had been quite sure he would say no,” Von Kleist recalled. “But, as always, I had underestimated him.”“
https://www.theguardian.com/world/2013/mar/12/hitler-assassination-plotter-von-kleist
„Kur bepažvelgsi — kalnai, kuriuos kartu jau nuvertėme“ (2024-10-04)
Užrašas ant autobuso Kauno stotyje; nespėjau pastebėti daugiau.
Galėtų būti Lietuvos šūkis.
Kaip traukiamas vežimas Kinijoje, JAV ir Rytų Europistane (2024-10-01)
Pritariu komentatoriams, kad antrasis piešinėlis irgi labai juokingas :).
Bet kaip r. europistaniečiui man, aišku, dominuoja R. Europistano žavesys! :D
Komentarai
„The funniest thing, is that people think the United States is like this“
+
„that’s what I was coming into the comments to say. Thanks for covering that for me.“
+
„came here to say this“
„Croatia definitely“
„US is when three of them sit on the cart and sue the one pulling“
„wheels should be missing“
+
„I wanted to comment this haha“
+
„Exactly what I wanted to say 😀“
„Slovakia mentioned 😃“
„And it would be without the wheels by that point“
+
„there would be wheels because the EU keeps paying for them – no matter how often they get stolen“
„Laisvė yra suvokta būtinybė“ (2024-10-01)
● „“Freiheit ist Einsicht in die Notwendigkeit“ was written by Friedrich Engels. Engels apparently attributed this idea to Hegel, but Hegel never wrote this statement explicitly as testified by people who have thoroughly reviewed Hegel’s writings.“
● „Yes, the phrase “Freedom is the recognition of necessity” is often attributed to Georg Wilhelm Friedrich Hegel. In German, it is “Freiheit ist die Anerkennung der Notwendigkeit.” This idea encapsulates Hegel’s view that true freedom involves understanding and accepting the conditions and constraints of reality, rather than interpreting freedom as mere absence of restrictions.
Hegel’s philosophy emphasizes that freedom is not the ability to do anything one wants, but rather the realization of one’s potential within the framework of rational necessity and ethical life (Sittlichkeit). This concept is particularly articulated in his works, such as the “Philosophy of Right.”“
„Freedom’s just another word for nothing left to loose“
„”Me and Bobby McGee” is a song written by American singer-songwriter Kris Kristofferson and originally performed by Roger Miller. Fred Foster shares the writing credit, as Kristofferson wrote the song based on a suggestion from Foster.“
Anekdotas apie baltarusį, kuris užlipo ant vinies (2024-10-01)
„пра цьвік
расеец вылаяўся і выкінуў нафіг
украінец вылаяўся, падумаў і склаў у кішэню
беларус сеў, сядзіць, маўчыць, і тады кажа – можа так і трэба..
užlipo ant vinies:
rusas: nusikeikė ir išmetė lauk;
ukrainietis: nusikeikė, pagalvojo, įsidėjo į kišenę;
baltarusas: atsisėdo. pasėdi, patyli ir sako — o gal taip ir reikia…“
Maža anomiška valstybė
Anomija: http://50000.lt/anomija.
(Ne)Užmušti savo teisumu (2024-10-01)
Paaugliai niokoja Sporto rūmus Vilniuje (2024-09-30)
„Varšuva sugeba tvarkytis su mocų triukšmų“ (2024-09-30)
2024-09-24
„Varšuva sugeba tvarkytis su mocų triukšmų:
The police issued 213 tickets, for a total amount of over 100 thousand złoty. They seized 50 registration certificates, and 33 drivers had to say goodbye to their driving licenses. This is the result of a week of checks conducted by officers.
https://tvn24.pl/tvnwarszawa/srodmiescie/warszawa-halas-i-wyscigi-policyjne-kontrole-st8100821
Iš 255 sustabdytų transporto priemonių 213 baudų ant 23 000 Eur.“
https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/1039341420840211