„Nebegslesite sužinoti kuri mokykla geriau ruošia vaikus, kur mažiau patyčių. Valstybė paslėpė dalį anksčiau teiktų duomenų.“
https://www.facebook.com/djweax/posts/pfbid0g9gVkLNMDNoTHSRw6JgG3ws1AqEYKpFdSLdtqwFLDKqpMSgQta5UJwMAtxs6Fnd6l
↓
„Švietimo ministerijai ėmus siautėti, į Lietuvą ateina gūdūs laikai ir visiškai išeina viešumas ir skaidrumas
Panašu, kad dabartinė Vyriausybė į Lietuvos rinkėjus žvelgia kaip į sergančius Alzheimerio liga ar bent norėtų, kad rinkėjai tokie būtų. Kuo trumpesnė piliečių atmintis, tuo politikams lengviau. O pati didžiausia valdančiųjų svajonė – kad rinkėjai neatsimintų ankstesnių jų pažadų ir įsipareigojimų.
O žurnalistų pareiga tą atmintį nuolat gaivinti ir treniruoti. Na, o sprendimų priėmėjus – dar ir reanimuoti, nes panašu, kad dabartinę Vyriausybę kamuoja demencija. Kartais ji nesusivokia realybėje, vis dažniau skiriasi jos mintys, žodžiai ir darbai.
Priminsime, kad mažiau nei prieš ketverius metus dabartinė Vyriausybė savo pačios programoje, kone pačioje pradžioje, įrašė tokius punktus: „Įsipareigojame, kad atviri duomenys taps esmine Vyriausybės priimamų sprendimų ir komunikacijos dalimi. Sieksime, kad jais remiantis būtų grindžiamas sprendimų būtinumas, siūlomas sprendimo mechanizmas ir matuojamas rezultatas“; „Užtikrinsime, kad atviri duomenys gyventojams ir įmonėms būtų teikiami tvarkingi ir laiku. Tai leistų gyventojams, įmonėms ir mokslininkams greitai ir efektyviai reaguoti į iššūkius šalyje ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus“.
Ir dar daug kitų saldžių pažadų toje programoje prirašyta, kurie su realybe neturi beveik nieko bendra. Dar daugiau, realybėje viskas vyksta lygiai priešingai. Nors kažkada juokėsi iš „politinių bebrų“, patys dabartinės Vyriausybės vairininkai savo neskaidrumu nuneša visus „bebrus“ kartu sudėjus. O tarkime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė į istoriją įeis ne vien dėl išskirtinio profaniškumo, švietime sukelto chaoso ir reputacinės krizės, bet ir dėl noro slėpti informaciją, taip pat dėl persekiojimo už kritiką.
O dabar faktai. Nors mums buvo žadama atverti daug duomenų ir teikti juos laiku, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ne tik nieko neatvėrė, ji duomenų teikimą sumažino 4-8 kartus. Ir tai įvyko ką tik. Iki šiol, pastaruosius 15 metų, jaunuoliai, tėvai, mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo bendruomenė, mokslininkai, žiniasklaida viešuosiuose šaltiniuose, tai yra Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje (anksčiau Nacionalinio egzaminų centro) galėdavo matyti daug pjūvių ir duomenų apie įvairius patikrinimus, apie Valstybinių brandos egzaminų rezultatus visose šalies mokyklose, iki šios kadencijos būdavo ir daugybė tyrimų bei duomenų apie mokinių, mokytojų savijautą, apie tėvų vertinimus, apie patyčių lygį įvairiose mokyklose, apie mokyklų pridėtinę vertę. Dabar nieko nebelikę. Ir galiausiai iš visuomenės atimami paskutiniai teisės žinoti likučiai.
Žinoma, ministerijos klerkai šią informaciją ir toliau žinos ir savo vaikus ves į geriausias šalies mokyklas, o visiems kitiems piliečiams ši informacija bus neprieinama (na bus galima sužinoti mokyklos adresą, darbo laiką, valgyklos valgiaraštį, pasižiūrėti nuotraukų, bet jokių duomenų parodančių akademinį mokyklos lygį). Kai pasiteiravome, kur šeimos turėtų ieškotis informacijos apie mokymo kokybę, mums buvo pareikšta, kad eiti pas mokyklos administraciją. Taigi, į Lietuvą ateina gūdūs laikai ir visiškai išeina viešumas ir skaidrumas.
Ankstesniais metais pačios mokyklos gaudavo duomenis bent apie savo pačių mokinių pasiekimų tendencijas, o šiemet ir jos nebegavo. Apskambinome keliasdešimt mokyklų vadovų. Šie gūžčioja pečiais pasimetę.
Taigi vyksta ne duomenų atvėrimas, kas mums buvo žadama, o totalus jų slėpimas. „Reitingai“ paprašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti duomenis arba paaiškinti kokiais teisės aktais remiamasi neteikiant duomenų. Bet reakcijos – jokios. Nei į vieną raštą. Taip vienu metu ministerijos vadovybė leidžia sau pažeidinėti net kelis Visuomenės informavimo įstatymo straipsnius, dar kelis Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo straipsnius ir tiesiog išsityčioja iš visuomenės intereso – teisės žinoti.
Jau praėjusiais metais Lietuva Pasauliniame spaudos indekse nukrito per šešias pozicijas. Ataskaitos autoriai ir žurnalistus vienijančių organizacijų vadovai tada kalbėjo, jog tai lemia sudėtingas duomenų gavimo iš institucijų procesas. Panašu, kad po šių metų viražų mes smigsime dar žemiau.
Taikstymasis su tuo nebūtų išmintinga taktika, todėl kreipėmės į Seimo kontrolierių įstaigą, į „Transparency International“, į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, rengiame dokumentus kreipimuisi į teismą. Nes nieko nėra baisiau už iki ausų prisidirbusius funkcionierius, kurie nori nuslėpti informaciją nuo visuomenės, kurie nori nuslėpti savo darbo broką ir savo ydingų sprendimų pasekmes. Linkstama manyti, kad jeigu nėra duomenų, informacijos, tai gal visuomenė nematys ir problemų. Bet tai Vakanalijaus Vziatkovičiaus Kruglodurovo filosofija.“
https://www.facebook.com/gintaras.sarafinas/posts/pfbid02BoQsuGuCZsTSUDe9qG26b6q1PwijtHSpzgLzddgrYhNeWFECv7cWoQcyHgJAsc1vl
